Category Archives: Chemija

Kaip dega deguonies žarnos

Daug kartų girdėjau siaubo istorijas kaip dega suvirintojų deguonies žarnos. Teoriškai tai įsivaizdavau, bet visą laiką norėjau padaryti tokį eksperimentą. Tačiau niekada neturėjau pigaus ir saugaus deguonies šaltinio.

Kol nepapuolė šiukšlyne deguonies koncentratorius. Tai toks aparatas, kuris su myslingais filtrais iš oro surenka deguonį ir pumpuoja per žarnelę. Šis prietaisas skirtas ligoniams kurių plaučių funkcija nelabai veikia, o kad gyventi reikia deguonies. Man papuolė amerikoniškas aparatas, tai jam reikia 110V ir 60Hz maitinimo. Gerai, kad aparastas veikia ir su 50Hz (ten viduje asinchroninis variklis, todėl galėjo ir neveikti)
deguonies zarnos dega
Aparatas senas… šiaip papuolė trys aparatai. Viena išardė niekadėjai, kitus du prilaikiau- tikrai panaudosiu laboratorijoje.
Continue reading →

Foto mįslė- blizgus objektas iš germanio

Sveiki,

senokai jau buvo straipsniukas- foto mįslė. Taigis- objektas iš mūsų sandėlio. Tai sudėtingo ir tikriausiai labai brangaus prietaiso dalis.

germanio kristalas: Germanium coaxial p-type gamma rays detector crystal
Tai didokas germanio kristalas. Jis taip blizga, nes turi du kontaktus, kurie kažkaip metalizuoti. Šis kristalas buvo įspraustas į aliuminio dėžutę. Kaip tarpinės buvo panaudotos indžio skardos juostelės. O varžteliai lietėsi prie kristalo per švino gabaliukus. Deja, varžteliai praėjo kiaurai šviną ir kiek subraižė germanio paviršių. Todėl ir matosi tie du pėdsakai.
Continue reading →

Laboratorinė maišyklė. Pirma dalis

Tikriausiai visi matėt, gal ne tiesiogiai, bet gal ir per teliką, laboratorines magnetines maišykles. Ten kur į tirpalą metama magnetinė tabletė ir ji sukasi veikiama besisukančio magnetinio lauko.
Kaip pasidaryti tokia pačiam? Galimas paprastas variantas, tarpkitko, naudojamas senoviškose maišyklėse.
Reikia pasiimti ventiliatoriuką iš kompo. Geriau lėtaeigį ir su reguliuojamom kaip nors apsukom.

Laboratorine magnetine maisykle
Prie rotoriaus priklijuojam skardelę- ji bus magnetinio lauko sujungėja. Ir du magnetėlius, kad jų šiaurės ir pietų poliau būtų priešpriešais. Taip ganasi vienas ilgas magnetas. Magnetukus reikėtu dėti stipresnius. Aš čia panaudojau silpnokus.
Continue reading →

Šamanistinis žiedas II

Kažkada rašiau apie varinį žiedą. Kai jį dariau, pirmasis variantas gavosi per didelis- kažką ten blogai nužiūrėjau užrašuose ir padariau per didelį. Tai tas ruošinys ir mėtėsi garaže ant varstoto.
Maždaug prieš savaitę gimė įdėja padaryti ką nors sudėtingesnio. Ir gavosi va toks žiedas:
Varinis ziedas su runomis
(beveik visos nuotraukos išsididina)

Toliau bus daug foto: Continue reading →

Dar kiek cheminių iliustracijų

Aukso drumzlės neišplautos
Va taip jos atrodė prieš plovimą. O gal kiek ir plovimo metu. Nebepamenu. Principas tame, kad auksas šiaip netirpsta rūgštyse (gal tik čiūt čiūt. Ir aišku nekalbu apie HF). Tačiau tirpsta aqua regia- karališkame vandenyje (HCL:HN03 – 3:1).
Tačiau jei tokias drumzles perplauti visokiom rūgštim paeiliui, ir dar perskalauti vandeniu, tai visi kiti nekilmingi metalai išsiplauna. Ag ir Pd išsiplauna su azotke. Čia šie metalai neturi dalyvauti.

O štai sidabra galima išgauti elektrolize:
Sidabro elektrolize
Tos juodos drumzlės tai kažkokie pelenai ir silikagelis. Pastarasis visiškai pašalina galimybe naudotis filtravimu- tai tas pats, kaip išfiltruoti žele ar kisielių. Todėl eksperimento metu buvo filtruojami tik jonai- jie kiek mažesni ir judresni. Kaip filtras panaudotas porėtos keramikos tiglis. Jis vos vos praleidžia vandenį, tačiau nešvarumu nepraleidžia. Padavus elektros įtampą, sidabro jonai į vieną pusę, o piktybiniai elementai ėda grafitinį elektrodą.
Praktiškai eksperimentas beveik pavyko. Tačiau dideliais kiekiais toks metodas buitinėm sąlygom gautusi nerantabilus. Tačiau sidabrą gerai išsiurbė. O tą ir reikėjo atlikti, nes tikslas buvo suskaičiuoti kiek % Ag ten pasislepė.

Pats sidabras buvo nukrapštomas nuo nichrominio elektrodo ir kraunamas į indelį. Kartais gaudavosi net blizgūs paviršiai.
Ag elektrolizes nuosedos

Šiaip, norėjau parašyti pilnaverčius straipsnius apie tai, bet kažkaip nesusiformavo daug teksto.

Sidabrinis akumas

Yra tokia akumuliatorių šeima- sidabriniai. Šiaip jie jau seniai naudojami- jie pirmieji kilo į kosmosą ir tikriausiai pirmieji leidosi į mėnulį. Bent jau pirmasis palydovas “sputnikas” ir amerikiečių mėnuldžipiai tikrai naudojo tokio tipo akumuliatorius. Aišku akumai turi ir neigiamų sąvybių- mažai krovimo iškrovimo ciklų, iš šiaip brangoki. Tačiau viena sritis, kur brangumas kartais nesvarbu, yra karinė technika. Vienoje karinėje technikoje radome atsarginius nenaudotus akumuliatoriukus. Gerai, kad nenaudoti- viduje nebuvo kalio šarmo elektrolito.

Jis atrodo maždaug taip:
Ag akumuliatorius
Continue reading →

Mikrobanginis mineralizatorius

Kad ištirpinti tai kas prie normalių sąlygų netirpsta, reikia sąlygas padaryti nenormalias. Šiuolaikinis mokslas dažnai naudoja tokius mažiukus “autoklavus” – hermetines talpas kurios keliama temperatūra ir slėgis. Naudojant visokias bjaurias rūgštis tos talpos dažniausiai padarytos iš storo teflono, o aplink dar šarvas iš kažkokio kitokio plastiko. Tokios kapsulės vadinamos bombomis. Nes jos tikrai kartais sprogsta kaip bombos. Plastikinius indus geriausia šildyti su mikrobangu krosnele. Taip ir gimsta mikrobanginis mineralizatorius. Tačiau tai nėra teisingas terminas. Angliškai tai microwave digestor. T.y. mikrobanginis virškintojas. Jis “suvirškina” tiriamas medžiagas.
Nusipirkom tokį prietaisą. Tiesa šis modelis nėra labai prabangus, tačiau savo darba atlieka. Vienas toks žmogutis privačiam pokalbyje pasakė, kad tie visi navarotai dažniausiai visiškai nereikalingi, ir tą patį darba atlieka tos pačios bombos sukištos į buitinę mikrobangę. Tik vienas momentas- reikia atspėti šildymo galią, kad nesprogtu :).
Todėl mūsų modelis turi slėgio matavimą.

microwave digestor
Čia dar nepilnai sumontuotas- ventiliacija veda į kambarį. Vėliau viską teisingai sujungėm į tikrą ventiliaciją. Continue reading →

HID – pavojingas grožis

Čia toks, meninis straipsniukas. Senai jau tokius rašiau. Darbe laikas nuo laiko atsiranda visokios naikinamos mokslinės technikos, ir jei suspėju, tai stengiuosi išlupti įdomias lemputes. Juolab, kad kai kurios lemputės pavojingos ir jas negalima daužyti. Viena iš tokių lempučių, net nežinau iš kokio prietaiso, tačiau lemputė tikrai ne tarybinė. Tai HID (high intensity discharge) lemputė, su gyvsidabrio užpildu. Sprendžiant pagal gyvsidario lašo dydį, tai ypač didelio slėgio lempa (ten rimtai, šimtai atmosferų slėgis gaunasi). Kita šios lempos įpatybė- ji labai kokybiškai padaryta. Kadangi išliko paraloninis laikiklis, tai spėju, kad lempa nenaudota.

HID- pavojingas grozis

Čia bendra nuotrauka, kad įsivaizduoti lemputės dydį. Tačiau nelabai kas ir matosi. Tolimesnės nuotraukos aiškesnės ir jei ant jų paspausti, pasimatys žymiai didesnė nuotrauka.
Continue reading →