biški man čia eismą reguliuoja, tai nutariau pažiūrėti Lietuvišką žiniasklaidą… nu bl&%$#, reklamų daugiau nei kokiuose “free software dowload” puslapiuose. Iš tikro, aš nesilankiau tuose puslpiuose jau metų metais.
Todėl pirmiausia išjungiam “secure DNS” – ten tikrai nieko nėra secure, visi duomenis apie jūsų lankomus porno saitus yra saugomi ir parduodami. Toliau einam į host failą (C:\windows\system32\drivers\etc\hosts) [failas reikalauja admin teisių] ir jį redaguojam arba pakeičiam maniškiu.
ir kiek mažiau mirgesio puslapiuose. To “skaičius-bet” puslapio reklama eina iš pačio 15minučių, todėl ir rodo.
Pakeliui senus korelius ir fotošopus galėsite testuoti.
Galima tokius blacklistus ir į firewallą supumpuoti.
Kas baisiausia toks domeinų sąrašas sugeneruotas iš vieno atidaryto 15 minučių puslapio. VIENO, Karlai, vieno vienintelio. Apie 150 skirtingų domeinų iš vieno puslapio.
Šiandien buvo pokalbis kur ir sugeneravo post’o temą. Man reikėjo 50Hz transformatoriaus, būtent old-skūlinio metalinio trafo, o ne maitblokio. Ir dėl to, kuičiausi trafų maiše. Ten buvo visas kalnas vienodų transformatoriukų su nenuplėštais laidais, nuo senų kasos aparatų. Kiek stebino, kad kasos aparatas lygtai turėjo du transformatorius. Ir žmogus paklausė, o kaip tu pajungsi transformatorių, kur daug laidų ir niekas neparašyta? Sakau- atsiskambisiu, pamatuosiu varžas ir susifazuosiu. Ir matyt paskutinis žodis buvo pernelyg paslaptingas. Bandžiau paaiškinti, bet žmogui greitai atšoko smalsumas….
Taigi paimam transformatorių ir išmatuojam visas varžas tarp išvadų. Taip randam nepriklausomas apvijas ir atvadus nuo apvijų. Kur didžiausia varža, ten bus ir didžiausia įtampa. Tačiau kartais būna, kad transformatorius turi dvi pirmines apvijas, kad ir 110V + 110V. Jas sujungus nuosekliai gaunasi 220V, o tokias įtampas galima rasti rozetėje. Tačiau kaip nuosekliai jungti? Ommetras neparodys. O sujungus neteisingai, priešpriešos apvijos anuliuoja savo induktyvumus ir gausi didelį pokšt- “trumpą” jungimą.
Nuotraukoje viršuje- nežinomas trafas (kaip visada, jo aprašymas kasos aparato schemoje neatitiko tikrovės. Netgi išvadų skaičiumi).
Juodas – geltonas – mėlynas turi didžiausią varžą, todėl nusprendžiau, kad čia bus 220V. Tačiau kiek neramino pilka-raudona apvija. Jos schemoje nebuvo. Pagalvojau, kad koks papildinys 230V variantui, nes apvijos varža mažoka. Išėjimas violetinis ir rudas, pagal schema buvo ~9V ir ~17V (+5 ir +12V po stabilizacijos).
Ir nors matosi fiziškai, kad pirma eina pilkas, o raudonas yra galas, nutariau pasitikrinti “fazuotę”. Tam tikslu, iš kito mažiuko transformatoriaus per geltonus laidus paduodu apie ~9V AC.
Su apkrova gavosi 8.44V
Ir matuojam kitus laidus:
Pilkas- raudonas: 8.44V Geltonas- mėlynas: 14.04V Juodas- geltonas: 65.3V Juodas- mėlynas: 78.7V (14.04+65.3=79.34V, panašu, kad tikrai sumuojasi) čia kaip per mažai. Išėjimas (violetinis, rudas): 13.3 ir 7.6V. O čia jau per daug
Kažkaip per mažai voltų pirminėje ir kartu per daug voltų antrinėje. Voltai turi būti proporcingi. Tada pabandžiau pamatuoti juodas-raudonas (kai sujungta mėlynas su pilku) ir juodas-pilkas (kai sujungtas melynas su raudonu). Gaunasi, kad įtampa pirmam variante didesnė- apvijos sufazuotos nuosekliai. Antram variante raudona-pilka apvija dirba prieš kitas apvijas ir jos įtampa minusuojasi.
Jau pagal proporcijas gaunasi, kad trafas neteisingas. Tačiau ko nepabandžius- paduodam į pirminę (juodą mėlyną) ir su papildoma apvija (juodą-mėlyną+pilką-raudoną) gerus 230V ir pakeliui pamatuojam srovę. Gavosi kiek virš 2A ir kiek mažiau, kaip tokio dydžio transformatoriui kaip per daug (nors čia prisideda reaktyvinė srovė). O dar ir burzgė. Ir greitai šilo. Antrinėse, vietoje tikėtinu 17 ir 9 buvo gal du su biškiu karto daugiau.
Gali kilti klausimas- o kodėl nebuvo trumpo? O todėl, kad tokio reiškinio kaip trumpas elektrotechnikoje nėra. Yra tik per didelė srovė, per ploni laidai ir per karšta izoliacija. Transformatorius gali veikti pajungtas bet kaip, tik kai kurie variantai gausis tokie, kad laidai tikrai bus per ploni esamoms srovėm. Tačiau jei transformatoriukas kelias sekundes paveiks 200% ar 300% perkrova, nieko neatsitiks. Tik bus kiek per daug šilumos ir srovės. Teoriškai galima įsotinti šerdį, bet tada irgi bus per ploni laidai 🙂
Spėju, kad šitas transformatorius buvo Japoniškas (kasos aparatas Casio CE-300, EX-247), todėl jo apvijos yra: 0-100V-110V1, papildoma apvija- 17V, kad gautusi 127V.
Čia kaip spėjimo bazė panaudotas 100V maitinimas
Gali iškilti klausimas, kodėl gaunasi 121V+13V > 127V? Todėl, kad aš spėju tas įtampas. O dar todėl, kad yra energijos nuostoliai prie skirtingų srovių, apkrovos ar paprasčiausios aktyvinės (ominės) apvijos varžos. Čia gi matuota be apkrovos. Pvz. skaičiuojant transformatorių, empiriškai primetam apie 10% nuostolius tarp pirminės ir antrinės apvijos. Manau, kad tikrus profesionalius transformatorius ne tik skaičiuodavo su tikrom apkrovom, bet ir eksperimentiniu būdu parinkdavo reikiamus apvijų skaičius. O šiaip, trafas netinka- kaip minėjau, kasos aparate buvo du trafai. Tai tas pirmas, didesnis trafas buvo ir 1/2 autotransformatorius, kuris iš 220 (230V) darė 110V šiam transformatoriui.
Tikiuosi nesupratot nieko čia. 🙂
P.S. Šiandien buvo šeštokų mokinukų ekskursija į mano darbą. Ir ten stovi lempinė radija. Vienas mokinukas nusistebėjo, kad ši radija “moka groti šiuolaikišką muziką!”. Tikrai nemanau, kad jis mane trolino. Pernelyg buvo nustebusios akys, kai radija, pagal jų prašyma, buvo nureguliuota “ant M1”.
Atnaujinimas 2026.03.26
Pasirodo, mano turimas pirmas transformatorius buvo defektuotas. Tarp pilko ir mėlyno turi būti apvija. Kažkaip pavyko paimti transformatorių su defektuota apvija.
Naujas transformatorius jau lygtai veikia 230V režimu pajungus į kraštines apvijas. Tikiuosi bus gerai ir su apkrova. Vadinasi transformatorius ultra universalus: 0-100-120-220-230 arba 0-110-127-220-240. Kažkas tokio. Vidinė ~100V apvija pirmajam transformatoriuje sudegusi/nutraukta.
Nors esu nusistatęs prieš tarybines detales, teko kiek nuleisti savo kartelę, nes netikėtai radau gerybių. Kažkas prie n metų pasislėpė Электроника-60 kompiuterio vidurius, buvo suvyniota į chemiškai suirusį poroloną . Gal buvo kokie atsarginiai ar brokuoti ar šiaip jau buvo sukeistas ir sudėto blogi. Buvo 4 plokštės- dvi didelės: procesorius su kažkiek RAM ir kogero koks nors I/O (ar flopikų kontroleris). Aš jas atidaviau sunaikinti, nes pirmiausia rusiškos ir pilnos aukso ir žaliukų, o antriausia- plačios konfiguracijos (4 slotai). Tokio backplane aš neturiu. (visos plokštės buvo ne mano).
Užtat liko absoliuti egzotika. Kogero dvi video plokštės. Grafinės!
šita iš viso neveikiaПБА.7.102.624 arba П6А.7.102.624 ПБА7.102.624šita paveikė trumpai, bet poto maitblokis nuėjo į apsaugąМС 4702 и3м1
Kaip matosi iš nuotraukų, visi žaliukai, geltoniukai ir auksiukai vietoje. Žalia PCB netrumpina buso, bet mėlynam lizde jokios dinamikos. Plokštė neasiliepia skanuojant bussą. O štai geltona (MS4702) generavo video vaizdą lizde, bet kol aš susiradau monitorių (televizorių) jį kažką užtrumpino ir maitblokis nukeliavo į apsaugą. Gal ji dar ir sveikia, gal sriobia labai daug elektros. Ar matosi busse nespėjau praskanuoti. Reikės pradžiai patikrinti maitblokį, nes jis toks senas ir iš šiukšlyno. Dar gali būti, kad tikrai nėra galios, nes ta veikianti PDP dalis kaista kaip koks pečiukas.
Žalia plokštė tikriausiai tai 400×268 juodai baltų pixelių grafika ir dokumentacijoje kažkodėl vadinama ПБА4.135.998 nors instrukcijos gale kodas perbrauktas ir paršyta ПБА7.102.624. Ji kaip ir neveikia (ir dar kryžiukas viniuku nubrėžtas). Bet kažkur išskaičiau, kad reikia paduoti sinchro impulsus paduoti iš kitos plokštės.
Ruda plokštė: Электроника МС4702, grafinė spalvota korta 256×256 ir 8 spalvos.
Dabar nežinau, ar jas kapstyti. Artėja pavasaris ir aš visas šitas nesąmones su PDP padėsiu į archyvą.
Jau anksčiau rašiau, kad viskas prasidėjo nuo procesoriaus, poto radau backplane, poto radau kito procesoriaus plokštę. Poto pirkau J11 procesoriaus plokštę (M8192) ir RAM (M8059). O paskutinis pirkinys- combo plokštė (M8047) 2x UART, ROM ir RAM. Taip po truputi ir biški pridedant šūdo ir pagaliukų gavosi mano PDP11/70 variantas.
Nors UART plokštę pirkau su paveikslėlių rėmeliu (užtat pigiai), po valandos skaitymo, pavyko sukonfiguruoti ir paleisti kompiuteriuką. Pašalinau ROM ir kiek pačiupinau jiumperius (čia wire wrap sujungimai).
Šis agregatas jau sriobia energiją. Mano laboratorinis maitblokis jau nepatraukė- virš 5A iš 5V. Todėl radau kažkokį archainį maitblokį su visom reikiamom įtampom (+5, +12 ir -12V) ir viską sudėjau į šiokį tokį korpusą. Viena bėda- kompiuteris tai colinis, o mano visos dėžutės metrinės. Todėl net vieną vakarą sukiojau varžtelius.
Kad jus žinotumėt, kaip mane pradžiugino šis vaizdelis:
Kartais kiek nedaug reikia iki laimės momento. Kažkokie kvaili oktaliniai skaičiai…
Dabar reikia kažkaip išmokti naudoti “PDPGUI” programa ir per ją galima pakurti tikrą operacinę sistemą. O poto gal net ir žaidimą. Beja, savo eksperimentų su vienišu J11 procesorium neužmečiau. Tik ten mano smegenys sunkiai veikia ir viskas netelpa į senovinę CPLD (pernelyg platūs busai – 16 ir rodos 24 bitų. Nebelieka “takelių” viduje mikroschemos). Dar reikia išbandyti ir procesorių iš šiukšlyno nardymo.
Ir dar va šitas lobis. Aš jam backplane neturiu. O gal užtektu panaudoti tik dvi jungtis?
dešinėje plokštėje nėra pagrindinio “control” čipo.
O dabar “fun fact”. Pasirodo šie DEC PDP kompiuteriai praktiškai nėra 16 bitų. Realiai tai 8 bitų mikrokontroleris kuris vykdo mikrokodą ir emuliuoja 16 bitų kompiuterį. J11 procesoriuje viskas vienoje mikroschemoje. O štai senesniuose modeliuose buvo galima net patiems juzeriams susikurti mikroprocesoriaus komandą. Arba nusipirkti “optimizuotas” komandas kokiems nors “biznio” ar “mokslo” skaičiavimams.
Tikrai įdomi relikvija. Bet vistiek dar norėčiau gauti daugiau šio kompiuterio komponentų ir gal visdėlto tarybinį ДВК-2, su “kanoniniu” metaliniu korpusu ir su “dizainerišku” displėjumi (15ИЭ-00-013).
Kol kas nieko padoraus nepadariau, todėl noriu pasidalinti ištrauka iš mano mikroschemų kolekcijos. Šios dienos tema- keramikos korpusai, auksas, senovė ir netipiniai sprendimai.
Viskas prasidėjo, kai 1971 metais pasirodė pirmasis 1702 čipas. Intelio originalo neturiu, bet va jums antikvaro.
MM1702, MM1702 vidus – 2 kilobitai (512 baitų) EPROM. Kaip manot, papildomas čipas viduje diodas ar kondensatorius? Dvipoliaris maitinimas! (+5V ir -9V)
MS2516, MS2516 vidus – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
К573РФ6А ir jos vidus – 64 kilobitų (8 kilobaitai) EPROM. Viena prarado turinį, kaip tik ta, kurioje buvo mano pirmas “komercinis” softas ZX spektrumui– LPT ir Epson printerio draiveris. Kuris net pseudografiką spausdino. O kita puikiausiai išlaikė info.
К573РФ6Б tas pats kaip viršuje, tik kitoks, naujesnis korpusas. O čia Орион softas.
MWS5101 – 256 * 4 bitai RAM (128 baitai).
Signetics 2650AI – bitų procesorius.
M27C322 ir jos vidus – 32 megabitų, 16 bitų pločio EPROM (2M words, 4M baitų).
M27C160 – 16 megabitų, 16 ir 8 bitų pločio EPROM (1M words, 2M baitų).
AD569AD – 16 bitų DAC.
AD676JD – 16 bitų ADC.
D27C1024A – 1 megabitų, 16 bitų pločio EEPROM (64K words).
D8751H ir jos vidus – MCS51 mikrokompiuteris su UV valoma EEPROM.
Burr Brown DAC80 – 12 bitų DAC.
MK38P70 + M2764 – keistas sprendimas: mikrokontroleris ir ant kupros (piggyback) EPROMAS. Tai ST eksperimentai. Galvoju, kad toks korpusas buvo labai brangus. Beja EPROM viduje matosi irgi papildomas čipas (diodas?).
Ir bonusas:
Altera EP600DC ir Intel D5C060
Taip CPLD (programuojama logika). Altera EP600DC ir Intel D5C060. Tokias galima ištrinti, bet manau nei softo tokiom projektuoti ir programatoriaus tokias jau rasti nebegalima.
Kaip jau rašiau, ieškojau savo PDP11 “kompiuteriui” likusių elementų. Visko neišknisau, nes didmaišių neleido ištraukti. Reikės nutaikyti momentą kai viską rušiuos ir kažkaip sudalyvauti. Tačiau biški radau retro elektronikos ir prototipavimo pavyzdžių- wire wrap, perfoboard ir pan. Todėl galerija.
Back plane, padrožtasPDP backplane su palygintais pinaisPDP jungties specifikaPDP Q-bus RAM be kištukoPDP Q-bus atmintisPDP Q-bus kažkas be jungtiesPDP Q-bus kažkas kita pusėMazochistines wire wrap. ViršusWire wrap apačiaGraži perfoboard skirta DIP mikroschemomKita pusė – originali Vero BoardKitas variantasKogero konstravo kokiam ZX garsą čia UARTasGal wirewrap laikiklisMicro Networks paslaptis. Neradau info
Nardymos po šiukšles buvo beveik sėkmingas. Gaila, kad dėl Au nulaužė kažkas PDP Q-bus plokščių jungtis. Kiek gi ten to aukso ir buvo…
Seniau kiek rašiau, kad dalinai naudojuos “wirewrap” technologija. O štai šiandien papuolė tikras tos technologijos pavyzdukas. Va kaip darydavo prototipus ir mažus tiražus. (Čia nuotraukos atbuline tvarka, nes aš draskiau ir tik vėliau nutariau parodyti kaip viskas seniau buvo daroma).
Pirmiausia naudojami va tokie lizdai:
Labai ilgos kojos. Todėl, kad čia vyniojamas ne vienas laidas, o keli.
Visos detalytės sudėtos. Net panaudotos šynutės maitinimo laidams. O palaidos detalės sulituotos į 0,1″ kištukus.
Kitoje pusėje nepatingėta surašyti kur kokia mikroschema. Ir sulituoti maitinimo pajungimai.
o toliau viskas “susiuvama” naudojant laidelius (pageidautina spalvotus) ir susukant “wirewrap”.
Yra toks prietaisiukas, XRF (rentgeno fluorescencinis spektroskopas). Čia modelis M, su didžiausiu detektorium, 50kV rentgeno lempa ir kas svarbiausia, su daugybe licenzijų, nes tai kartu ir demonstracinis modelis.
Kaina jo kažkiek virš 35K€ (patikslinsiu). Ir aišku jame nebeveikia USB jungtis. Gamintojas sako, čia baisus remontas, reikia spec priemonių ir t.t.
Todėl va jums galerija to, kas anot gamintojo negalima net oficialiam atstovui- ardymas ir vajėzau, komponentinis remontas.
Viskas be ekranoEtažerėiš kitos pusėsUSB, SD ir power modulisUSB mini lizdasojojoi radiacijaKreivasNuluptas nuo PCBPCB pažeidimasNėra rezistoriaus ant ID linijosPrilituota su daugiau alavoNesimato viskas. O USB korpusas pritvirtintasVeikia!
Ardosi paprastai- pašalinus juodą rankeną, reikia išsukti 6 važtelius su “security” galvute- tinka paprastas minusinis atsuktuvas :).
Viduje gana trumpas laidas tarp ekrano ir viso kito. Todėl kiek atsargiai. Ekrano jungtys sutvirtintos varžtais, tai pačios neišsitrauks, o jei timptelėsit, tai išlupsit su viskuo.
Turiu pagirti naujo modelio kūrėjus- pagaliau USB ir Power jungtys eina ant papildomos PCB ir nebereikia keisti visą kompiuterį. Aš nežinau, kiek kainuoja ta dukterinė plokštė, bet detalių kataloge jos nėra.
USB jungtis išrauta- ID ir žemės laideliai nuplėšti (ID pilnai, žemė dar kabo). Pats USB lizdas beveik neprilituotas prie korpusinių jungčių. Teko kiek paskusti PCB ir su lydmetalio gabalu pritvirtinti jungtį. ID jungtis nenaudojama, o žemė bendra su korpusu. Tai manau, su kompiuteriu gali veikti ir jei tas kontaktas bus ir nutrauktas.
Irformaciniai (DATA+ ir DATA-) kontaktai nepažeisti.
USB kištukas man kiek nematytas, todėl naujo neturėjau. Teko panaudoti seną. Aišku biški prakeikiau PCB projektuotoją, kad jis apsauginę mikroshemą pastatė taip arti pačio lizdo, nors aplink daug laisvos vietos- mano lituoklis nelabai ten lenda.
Detalių kainos pas gamintoją: PCB – 523.50 € darbas – 370.00 € (nes išardymas ir modulio pakeitimas užtrunka 2,5 valandos. 148 €/h.)
Sekantis pacientas- Philips Philetta 283. Ganėtinai maža, bakelitinė radija su AM/FM. Tačiau turi didelį minusą- maitinimas be transformatoriaus. Visų lempų kaitinimas (ir pašvietimo lemputės) sujungtos nuosekliai ir per rezistorių pajungtos prie rozetės įtampos. O DC V+ irgi generuojama tiesiai iš rozetės. Ko pasekoje vienas iš rozetės laidų tiesiogiai pajungtas prie korpuso. Gaunasi, kad su 50% tikimybė, kad palietus metalinę detalę duos per nagus ar net užmuš. Sistema panaši į “all american five“, tik čia jau 220V ir EU nėra poliarizuotų rozečių. Ir lempos 6, nes palaiko FM. Kažkaip galvojau įkišti izoliacinį (skiriamąjį) transformatorių, bet reikia virš 40W ir vietos beveik nėra.
Elektros sprendimas- jei dega neoninė lempa, tai radija teisingai pajungta- korpusas prie neutralės.
Pajungus į rozetę, balastinis rezistorius įkaito iki raudonumo- kažkas negerai. Pasirodo, pats baisiausias kondensatorius, kuris prijungtas prie AC 230V užsitrumpino. Tačiau balastinio rezistoriaus varžos užtenka, kad saugiklis nesuveiktu. O toliau klasika- pašalinus kondensatorių, kelis purkštelėjimai “Kontakt cleaner” ir visų lempų persmaukymas. Ir radija pradeda groti. Toliau eina keistų kondensatorių keitimai. Ir vėl visi turi vidinę varžą, ir vėl negalima išmatuoti talpos. O ir elektrolitas kaista. Todėl po biškį viską keičiam.
90 omų rezistorius kairėje papilkavo, nes buvo net raudonas nuo karsčio. Diduma kondensatorių pakeista.
Keli kondensatoriai kiek įdomūs- su trim kojom. Pasirodo buvo kondensatoriai su ekranu. Bent pora tikrai yra. Teko keisti į ne ekranuotus.
O poto, keičiant elektrolitą sulaužiau vieną lemputę… o ten tokia specifinė, 45V ir 0.1A kaitinimas. Teko laukti kelias savaites pakaitalo.
Korpusas bakelitinis (tikriausiai, rudas plastikas), tik buvo nudažytas, nes čia “dramblio kaulo edition”. Senus dažus nulupau, nudažiau kaip sugebėjau. Dabar liko tik rankenėlės, nes jos yra vienintelė apsaugo nuo nupurtymo.
12V 0,1A edisono lempučių neturiuTrumpiklis- kondikas ir matosi 3 kojų kondikas.3 kondikai viduryje- in/out sintetinės žemės. Jei bus pramuštas, tai patefonas ir kolonkė tampa po įtampa
Kelios nuotraukytės iki remonto. Kiek įdomesnė centrinė- rodykle pažymėtas keistas objektas (kondensatorius) yra taip vadinamas “kondikas žudikas”. Filtrinis kondensatorius kuris turi filtruoti įtampą iki lygintuvo. Dabar čia (nu panašiai į čia) statomas tik “Y” klasės kondensatoris, kuris “garantuoja gedimą be trumpo jungimo”.
Po remonto (visų kondikų keitimo) radijukas veikia. Gaudo AM/FM, padoriai groja, siaubingai kaista korpusas (bet dažai nesilupa). Rankenėles kažkokias atprinteriavau, bet jau antrą savaitę nepaimu- užsipuolė eilinis, planuotas fazendos remontas.
Turiu bėda, kai “pramuša” tai ir prisiperku visokio šlamšto. Čia pirmas iš serijos- Grundig 298 W/UKW radija. Spėtinai iš 1950 ar panašiai. Tikrai senesnė už Simfonija. Pilnai lempinė ir jokių PCB.
rankenėlės yravienas laidžiukas nulūžominimalistikakelios lempos neturi “rakto” ir kam jis reikalingas tokiam patroneApačiaNet pašvietimo lemputės veikiaNugarinė sienelė
Iš gedimų- nebuvo elektros laido, siuntimo metu lygintuvo lempa iškrito ir baladojosi po radijos vidurius (bet ji vistiek veikia). Aišku visi kontaktai pajuodę (sidabras surūdijo), bet mums padėjo “kontakt cleaner”. Sunkiausia buvo su įvadiniu jungikliu. Ir dar saugiklio laikiklis nulūžes.
Dėl viso pikto, elektrolitus patikrinau ir kokį pusvalandį “treniravau” žema (15V) įtampa. Kas baisiausia, šitas ~70 metų monstras veikia. Ir FM gaudo ir visokias kitokias bangas. Tiesa ilgos ar kokios ten visiškai beviltiškos, nes nėra magnetinės antenos. “elektrinė” antena gaudo tik industrinius triukšmus.
Gal kiek reikėtu apžiūrėti garso stiprintuvą- biški plerpia. Gal visdėto reikės vieną kitą kondensatorių pakeisti. O ten gražuliai, yra net iš smalos padarytu. Lempų kištukai keistoki – German Steel Y8A, 1938.
Žalia akis beveik nešviečia… tačiau ant anodo tik 170V, o knygos rašo turi būti 250V. Vadinasi visdėlto gali būti bėdos su maitinimu, nuotėkiu arba lygintuvu. Arba lempa jau tiu-tiu. Galima būtų pirkti “naują”, bet už ištestuota sumokėti gal tris kartus daugiau nei už visą radiją? Gal nereikia.
2025.07.26
Taigis, visi popieriai- smaliniai (išskyrus vieną) pakeisti. Garsas pagerėjo, anodinė įtampa padidėjo – apie 210V, tiesa, transformatorius pajungtas prie 240V apvijos, o rozetėje 230V. Geriau kiek mažiau, nei per daug. Žalia akis nepašviesėjo.
Ten tas Kontakt valiklis matosi, tikrai valo sidabro pajuodavimą
Nuotraukoje matosi kokie buvo kondensatoriai. Beveik visi turėjo apie 1…2MΩ varžą. Todėl mano testeriukas rodė bet kokias talpas. Kas įdomiausia, du elektrolitiniai kondensatoriai maitinimo šaltinyje- 40µF × 350V visiškai geri, jokios varžos ir talpa taip kaip parašyta. O štai viduje buvęs 8µF elektrolitas pavirto kažkur į 500kΩ rezistorių.
Ant kondensatorių dominuoja “50”, kogero bus 1950.
O garsą labiausiai gadino didžiausias nuotraukoje kondensatorius- 0.5µF, jo varža buvo kažkur tarp 1MΩ ir 700kΩ. Po jo pakeitimo pagerėjo garsas ir užkilo anodinė įtampa. Gal net kiek mažiau kaista transformatorius.
apačia po remonto ir neaišku kas
Vienas maginis elementas. Geltona rodyklė rodo į laidžiuką kuris kaip ir nepajungtas, bet apvyniotas kitu laidžiuku. Kaip ir surogatinis kondensatorius, bet tikrai per mažas. Kas tai? Gal kažkieno remontas ir tobulinimai? Nes to pačio nominalo kondensatoriai buvo skirtingo dizaino ir gal gamintojo.
Dabar reikia biški meilės korpusui ir projektas bus kaip ir baigtas.
2025.07.28
Biški meilės panaudota. Pašalintas sutrukinėjęs lakas su cigarečių žymėm ir padegimais. Lidlo nukainuoto lako užteko tik vienam sluoksniukui, bet atrodo normaliai. Ryškiai kažkas lindo prie šios radijos- garsiakalbio tvirtinimo varžteliai per ilgi.
Stikliukas biški nučiupinėtas iš išorės. Matyt kai kišau radiją į korpusą nučiupinau.
Viskas originalu, tik kondensatoriai kiniški (polipropilenas, 400V, iš Ali). Antenos kištukas (dabar atsuktuvas) kažkoks plonesnis nei visi kiti kištukai ir neatitinka “banana jack”. Į kitas skylutes lenda be problemų. Be antenos negroja.
Projektas baigtas pilnai. Žodžiu: „Vor Abnehmen der Rückwand Netzstecker ziehen. Vor Nässe schützen.“
