Visada norėjau palakstyti po šviežią sniegą…
Efektas beveik patiko… 😉
Yearly Archives: 2010
Polimeriniai kondensatoriai
Jau kuri laiką kompiuterinių plokščių gamintojai pasimokę iš praeities klaidų reklamuoja naują “navarotą”:
Kas čia per Japoniški “solid capacitors”? Kas per stebūklas? Tikriausiai čia taip vadinami polimeriniai kondensatoriai. Nuo paprastų elektrolitinių kondensatorių jie skiriasi tuo, kad jame nėra skysto elektrolito. O jei nėra skysčio, nėra kam užvirti, išgaruoti, sprogti… Teoriškai, šie kondensatoriai turi dirbti ilgiau nei įprasti elektrolitai. Arba laikyti aukštesnę darbo temperatūrą.
Iš visokio šroto parinkau vienodus 470uF, 16V kondensatorius:
A- standartinis, lituojamas per skylutę kondikas. B- SMD variantas. C- polimerinis kondikas. Vienintelis išorinis skirtumas kuri pastebėjau, kad polimerinio kondensatoriaus korpusas neturi apsauginių įrantų ant korpuso. Šios įrantos skirtos saugiam garų ir dujų išleidimui jei kondikas sugenda- kad snukio neišplikytų.
Pabandom išvynioti…
Standartinis elektrolitas- tai pilka skardelė, drėgnas popierius. Tuo tarpu pas polimerinį kondiką kažkokie suodžiai tarp skardelių. Ir jie tikrai sausi.
Ta motininė plokštė nuo kurios dėžutės paimta pirma iliustracija tikrai pilna polimerinių kondikų. Tiksliau pasakius, ten stovi VIEN polimeriniai kondensatoriai. Ir prie šito, pridėjus 24 (!) fazių CPU core reguliatorių, tikrai tikiu, kad ta motininė dirbs ilgiau nei garantiniai 36 mėnesiai. Manau 700Lt už motininę ne veltui išmesti. (čia šiaip i7 serverio motką).
Dar informacijos apie kondensatorius, kondensatorių talpos žymėjimą ir kiek info apie kondensatorių ESR (impendansą).
Išlydžiai visokie
O dabar, prie senesnėje žinutėje aprašyto generatoriaus prijungiam skleistinės transformatorių iš seno televizoriaus. Dar karta pabrėžiu, kad tikrai iš seno teliko, kur aukštos įtampos lygintuvas sumontuotas kaip atskiras blokas. Jei naudoti naujovišką transformatoriu su lygintuvu, tai reikia kažkaip nusidaužyti plastika iki apvijos. Nes pastovi įtampa turi tendenciją kauptis kondensatoriuose ir labai stipriai trankytis. O štai kintama aukšto dažnio įtampa nėra labai pavojinga- ji tik gali pradeginti skylutes piršte (tas ir matosi video filmuko gale).
Čia matosi teliko ar monitoriaus transformatorius. Aš nepanaudojau originalios pirminės apvijos, o suvyniojau keliolika vijų laido ant laisvos transformatoriaus vietos. Labai gražiai matosi antrinė- kaip toli laideliai suvynioti nuo ritės krašto. Čia todėl, kad elektra nepabėgtu per bobinos kraštelį.
O čia gražus koronos išlydis nuo 2 centų monetos. Tai kiek primena Kiriliano “auros” fotografijas, tačiau dažnis čia kiek mažesnis ir gal galios didesnės- objektai gana greitai įkaista.
Spauskite ir pamatysite daugiau nuotraukų ir filmuką: Continue reading →
Judanti žolė
Tai ne haliucionacijos, tai sulėtintas filmavimas ir pagreitintas rodymas. Angliškai- time lapsed video. Šiaip tai dalis didesnio video- filmavimą pradėjau sausio pradžioje, baigiau šiandien. Tačiau gavosi per 9 gigabaitus video medžiagos ir nežinau ar užteks kantrybės viska perkonveruoti ir suredaguoti.
Ši žolė kiek nuvyto nes nepalaisčiau. Todėl skubiai įpyliau vandens ir vėl įjungiau kamerą. Poto buvo atliktos kelios manipuliacijos su virtualdub programa.
Saugumo struktūrom iškarto pranešu kad tai Lietuviškos kanapės, jos neturi linksminančių medžiagų (bent jau man tai sakė “specialistai”).
Daugiau apie panaudotą techniką galima pasiskaityti senesnėje žinutėje apie time lapse video.
Naudingas generatorius
Paprasta schemutė, lengvai padaroma ir nelabai brangiai kainuoja. Tačiau su juo galima atlikti keletą įdomių eksperimentų.
Tam reikės įsigyti:
Vieną mikroschemą IR2153 (apie 7Lt), porą galingų mosfetų (galima išsilupti iš kur nors, galima pirkti, parametrai apspręs tik aparačiuko galingumą.), kintamą 10K rezistorių, greitą aukštavoltį diodą (jei nejungsim į aukštą įtampą, galima ir paprastesnį. Bet būtinai GREITĄ). Keletą elektrolitinių kondikų, rezistorių. Polipropileno du kondensatorius…
Schema tokia (1 pav.):
Didesnė schema spausdinimui.
IR2153 mikroschema tai generatorius ir mosfetų draiveris viename korpuse. Išėjimo mosfetai gali dirbti iki 600V įtampos (rodos). Generatoriaus dažnį nustato RC grandinėlė: C2, kintamas rezistorius, apribojantis rezistorius 4.7K. Detalių parametrai nekritiniai- galima dėti bet kokius, tik reikia stengtis, kad generavimo dažnis būtų nuo 30kHz iki kelių šimtų kilohercų.
Kondikas C1 tiks bet koks, jis saugo mikroschemą nuo spontaniškų virpesių.
Greitas diodas atlieka “bootstrap” maitinimą- kiekvieno impulso metu, kai atsidaro apatinis raktas, per šį diodą įsikrauna antrinio, bootstapinio maitblokio kondikas C3. Kadangi viršutinio rakto atsidarymo metu ši grandinė prisijungia prie aukštos įtampos, tai diodas turi laikyti aukštą įtampą- didesnę nei U2.
Kondikas C3 geriau koks nors kilmingesnis, low ESR, gal koks tantalinis. Jis dirba griežtai impulsiniam režime.
Tranzai Q1 ir Q2… kokius gausite, tokius panaudosit. Jie turi būti maždaug du kartus didesnės įtampos nei antrasis maitblokis U2 ir laikyti kiek galima daugiau srovės. Tranzai turi būti tvirtinami prie radiatoriaus ir reikia stebėti jų temperatūrą (2 pav.).
Kondikas C4 polipropileninis- jis yra energijos kaupykla. C5- saugo nuo pastovios įtampos išėjimo į transformatorius. C4 ir C5 turi laikyti U2 įtampą- talpos keli mikrofaradai.
Maitblokis U1 – bet koks maitblokiukas nuo kokio switcho ar panašiai. Jo įtampa apie 12V ir ne mažiau 100mA (t.y. bet koks populiarus maitblokiukas). 5V maitblokiai netinka.
U2 – koks nors galingas maitblokis, akumuliatorius. Toliau pažengę konstruotojai gali naudoti šimtus voltų. Profesionalai gali išsilyginti rozetės įtampą ir ją pumpuoti. Bet tada reikia saugotis, nes visos detalės galvaniškai susijusios.
Trafukas dar bus apšnekėtas kitose žinutėse.
Galimi patobulinimai:
Didesnis paveiksliukas.
1. Jei trafo šerdis gali įsimagnetinti, galima jungti taip kaip 3 pav. Kondikai tokie pat (ar didesni) kaip C5. Tačiau efektas bus dvigubai silpnesnis.
2. Jei naudojama aukšta įtampa ir ji arti kritinės tranzo įtampos, reikia sumontuoti “snuberius” (4 pav). Jie montuojami prie pat tranzistorių.
3. Jei naudojam kokius nors labai mandrus tranzus ir U1 įtampa arti kritinės gate įtampos, galima sumontuoti apsaugas kaip 5 paveikslėlyje.
4. Galima naudoti ir IGBT tranzistorius, tik jei tranzistorius neturi viduje imontuoto diodo, neužmirštam sumontuoti apsauginį diodą prie kiekvieno tranzo. Diodas turi būti greitas ir jo darbinė įtampa didesnė nei U2 (6 pav).
Gaunasi kažkas tokio:
Tas droseliukas nelabai reikalingas- aš ji sumontavau, nes generatoriukas gana smagiai glušino teliką. Galvojau, kad padės, bet nepadėjo. Tai buvo U2 filtras.
LED lempa
Jau seniai turėjau saują baltų šviesos diodų kuriuos pirkau (labai pigiai) per eBay. Dabar prireikė parašyti kokį nors straipsniuką, kad skaitytojai nenuobodžiautu… 🙂
Projekto įdėja labai paprasta ir ji kilo tikrai ne man. Keletą projekto variantų mačiau internete. O maitblokio konstrukcija sena kaip pasaulis- bent jau Radio žurnaluose spausdinta prieš 30 metų ar daugiau.
Lemputės konstrukcijai panaudotas cokolis iš perdegusios taupiosios lemputės. Demonstracijos metu lemputė įsukta į Smetonišką modern stiliaus šviestuvą, tik nuimtas gaubtas. Gavosi labai elegantiška stalinė lemputė. Nežinau ar galima su ja skaityti, bet šviesa labai kryptiška ir manau jei knygą laikyti ryškiausioje vietoje, apšvietimas atitiks normą.
Dabar apie elektrinę dalį. Lempoje panaudoti 39 šviesos diodai (paprasčiausiai tiek tilpo į PCB atraižą). Visi šviesos diodai sujungti nuosekliai. Vienintelis žinomas diodų parametras yra kad ju darbinė srovė 25mA. Prie šios srovės, įtampos kritimas ant visų diodų yra 120V.
Įtampos sumažinimas atliekamas per kondensatorinį daliklį. Toks daliklis leidžia lengvai sumažinti įtampą ir negeneruoti šilumos. Į reaktyvines galias mes nekreipiam dėmesio, nes buitiniai vartotojai už ją nemoka. Beja, šita lempa netgi atlieka stebūklingo “energy saver” funkcijas 🙂
Išlygintos įtampos pulsacijos išlyginamos elektrolitiniu kondensatorium. Jei jo nebūtu, LEDai mirgėtu. 150 omų rezistorius gal ir nereikalingas, bet ji įdėjau dėl viso pikto.
Kondenstorius parinktas eksperimentiniu būdu- skaičiavimas man kažkaip nesigavo. 0.68µF (matavimas parodė 0.7µF) kaip tik davė 25mA prie 230V.
Lemputė “in action”:
Matosi kaip po truputi užgesta diodai- išsikrauna elektrolitinis kondensatorius. Įjungimas taip pat ne momentinis, bet žymiai greitesnis.
Beja, vaiduoklinis švytėjimas lieka net kokias dešimt minučių…. 🙂
Beja, lemputė kaista- 120V * 0,025A= 3W. Tokia šiluma kiek kaitina lemputę, todėl jos negalima kišti į labai uždarą armatūrą. Taupiosios lemputės korpuse verta pragrežioti skylutes oro cirkuliacijai.
P.S. Rezistorių geriau perkelti prieš tiltelį.
Naujos ritės testavimas
Ankstesnėje žinutėje rašiau apie “Jaučio ragų” konstravimą. Dabar fotoreportažas iš testavimo. Labai jau man lėtai vyksta šaltkalvystės darbai- neturiu aš tokio talento. Naujame, dar nesukurtame aparate kaitinimo dalis išsitraukia. Nutariau išbandyti stalčiuką su senesniu generatorium: half bridge su kondensatoriniu įtampos dalikliu.
Čia fotkė iš šono:
Kiek matosi pakankinta auka- 19 numerio veržlė. Juodas ATX korpusas tolumoje- generatorius. Ritė aušinama vandeniu: uždaras ciklas, priverstinė cirkuliacija su mažu siurbliuku, mažiau nei puslitrio vandens rezervuaras.
Daugiau fotkių pratesime: Continue reading →
Jaučio ragai
Yra toks posakis “greibti jautį už ragų”. Čia apie ryžtingus sprendimus. Kiek patobulinus indukcinio kaitinimo schemas, pradėjo išsiskirti kiek didesnės galios- nauji tranzistoriai leido pamaitinti transformatorių ir 240V įtampa. Galia padidėjo.
Apie tai rodo, kaip žuvo mano kaitinimo auka- radio lempa. Lempos nikelinis anodas įkaito iki tokios temperatūros, kad lempos stiklinė kolba išsilydė.
Nuo srovės įkaito pagrindinis srovės laidininkas ir pradėjo varvėti lydmetalis. Laideliai prisilitavo prie bronzinių jungčių. Didelės veržlės irgi kaito iki įtartinos spalvos (žiūrėti mano Youtube).
Nusprendžiau padaryti viską didesniam korpuse ir kiek rimčiau. Juolab, kad pasitaikė geras korpusas iš pramoninės elektronikos: CRT kineskopų atlenkimo sistemų testavimo generatorius. Solidi Japoniška senovinė elektronika.
Aišku kai ją ardė vandalai Panevėžyje biški pjaustė 19″ rackines spintas su autogenu, tai mano korpusiukas kiek apsvilo. Tačiau pagrindinis korpusas nenukentėjo. Dešinėje galingas ir ilgas maitblokis (+150, +-30 ir +-15V su nežinamom galiom)- mes jo nenaudosim. Per vidurį- vertikalaus ir horizontalaus atlenkimo generatoriai su daugybe rankenėlių…
Tačiau mane sužavėjo viduje esantis radiatorius kuris visas buvo apklijuotas milžiniškais NPN ir PNP tranzistoriais- išėjimo stiprintuvas:
Čia jau seni tranzai pašalinti ir prisukti 4 IGBT tranzistoriai ir 4 greiti ir galingi “free wheelling” diodai tranzistorių apsaugai. Yra dar skylučių ir laisvos vietos dar keliems tranzistoriams. Radiatorius apipučiamas galingo ventiliatoriaus.
Tanzistorius sugalvojau sujungti pilnu tiltu. Taips išspausim maksimumą. O šiaip visada galima tranzus perkomutuoti.
Dar investavau kelius litus:
Aleksote, UAB “Šaltukas” parduotuvėje nusipirkau pusantro metro varinio vamzdelio. Varis geras, neužsistovėjęs t.y. minkštas. Yra įvairių diametrų (pirkau rodos 8 ir 10mm išorinio diametro). Vamzdelio sienelės storis ar tai 1mm ar tai 0.8mm. Tai pilnai užtenka, nes rodos prie mano dažnio, dėl “skin” efekto, elektra “isismelkia” į metalą ne daugiau kaip 0.4mm. Kažkur turiu nedidelį siurbliuką- bus galima kurti arba uždarą sistemą arba atvirą. Bet vistiek vandens ar antifryzo aušinimas bus, nes panaudota 6 kvadratų viela perkaito, pajuodavo ir pradėjo lupinėtis. O tai nėra gerai dėl to pačio “skin” efekto.
Dar internete radau kiek kitokią PLL genratoriaus schemą ir labai labai detaliai išaiškinta kas ir kaip veikia.
Dar prie investicijų reikėtu priskirti lazerinio printerio pirkimą, nes senasis labai blogai spausdina ant plėvelių, tačiau pasirodo Lietuvoje nusipirkti norimą daikta sunku- didmeninkai niekaip neatveža prekių.
Dar norėčiau blogu žodžiu paminėti Lietuvos paštą- nors ir buvo užsakytos prekės prieš šventinę karštine, tačiau manau, kad paštas praganė du nedidelius siuntinukus. Viename siuntinuke buvo skaitmeniniai voltmetras ir ampermetras. Gerai, kad geranoriški Kiniečiai linke iš dalies kompensuoti šią netektį.
Kol kas vyksta patys sunkiausi darbai- šaltkalvystė. Tiesa, pasinaudojau naturaliu žiemos šalčiu ir variniame vamzdelyje užšaldžiau vandenį- taip galėjau susukti indukyvumą be didelės baimės deformuoti vamzdelį. Gavosi kažkur pusantro mikrohenrio.
Dar kiek projektą stabdo tiristorinis įtampos reguliatorius. Norim jį padaryti trijų fazių, bet dar nesuradom valdymo schemos.
Indukcinis kaitinimas: kiek kitokia topologija
Po daugybės mėnesių atkasiau savo seną eksperimentą. Sutaisiau kas buvo musproge ir pabandžiau paleisti su kiek kitokia topologija.
Draiverys su savo mosfetais ir PLLas išliko tas pats. Pasikeitė tik pajungimo schema. Pagrindinis, darbinis konturas visiškai galvaniškai atriškas nuo generatoriaus (seniau buvo per kondikus). Priderinimo ir ribojimo ritė pavirto transformatorium- ji pirminėje turi apie 30 vijų (daugiagyslis laidas), antrinė- beveik viena vija. Visa kita beveik tas pats, tik panaudoti nebe rusiški kondensatoriai, o vakarietiški iš indukcinių kaitlenčių.
Trafas (T1) suspaustas raudonu spaustuku- spaustukas seniau reguliavo oro tarpelį. Trafo šerdis- iš labai didelio CRT monitoriaus maitblokio. Ji dirba šiame dažnyje ir nekaista. Iš rusiško teliko skleistinės šerdis kaito. Deja, trafas turi priverstinį oro tarpelį, todėl dar ne visiškai gerai veikia. Ateityje norėsiu čia pritaikyti feritinį žiedą.
Darbinė rite (L: 1uH) ir trafo antrinė apvija (mėlynas laidas) yra standartinė 6 kvadratų varinė viela. Didesnėm galiom čia turėtu eiti varinis, vandenių aušinamas vamzdelis. Nes net per kelias minutes darbo ant 50% galios laidas kaista. O štai kondikai šalti (C: 4×0.68uF 800…1000V). Bronzinė šynutė taip pat labai kaista- nepritaikyta ji tam.
Oranžiniai laidai- trafo pirminė pajungta prie inverterio. Plonas melsvas laidas su juodu galiuku- fazės detektorius. Nors ir nėra pilno galvaninio ryšio, bet informacija nusiskaito. Pajungimą reikia teisingai išfazuoti- jei pajungūs nėra rezonanso (~96kHz), tai geriausia pakeisti trafo pirminės pajungimą. Dar matosi įtampos daliklis su keliais rezistoriais ir oscilografo gnybtas. Čia pasitikrinti ar viskas gerai- kažkiek oscilografo vaizdelio matosi filmukyje. Beja, geltona oscilograma tokia spygliuota todėl, kad nėra padorios žemės- nenorėjau oscilografo žemės kabinti prie kondensatorinio įtampos daliklio centro.
Kaip “auka” panaudota sena radio lempa. Man taip saugiau- stiklas kiek sulaiko šilumą (nes inverterio ventiliatorius stipriai pučia) ir kartu izoliuoja geležius nuo darbinės ritės.
Time Lapse Video
Iš visokio surinkto šlamšto bandom padaryti “time lapse video” sistemėlę. Tai tokia sistema, kuri filmuoja palėtintai (kelis kadrus per minutę ar panašiai), o filmas žiūrimas normaliu greičiu. Todėl vaizdas atrodo pagreitintai. Mano “secon hand” sistema atrodo maždaug taip:
Nuotraukoje video kamera ant štatyvo, LEDinė lempa pajungta prie taimerio.
Čia 19″ Philips (Bosch) DVRas. Šiaip, šitas postas ir skirtas parašyti apie šį DVRą ir paprašyti pagalbos. Tai skaitmeninis DVRas kuris gali irašinėti nuo 50fps iki 0.1fps greičiu. Tačiau video įrašas labai durname formate. Kodavimas wavelet ir dar konteineris durnas- į tą patį failą galima rašyti kelių (keliolikos) kamerų vaizdą pakadriui (jei jungti per specialų multipleksorių). Gaunasi failai su .60D išplėtimu. Šį formatą virškina tik specialus WaveReader, SplitWave softas. Tačiau niekaip negaliu konvertuoti į koki AVI formatą…
Jei kas nors žino kaip konvertuoti šį formatą, parašykit.