Category Archives: Betkas

DC/AC keitikliai

Bešliaužiojant po šabakštynus aptikau visą kalną DC/AC keitiklių. Tai tie prietaisiukai, kurie iš 12 ar 24 voltų daro 220V kintamą įtampą. Pirma mintis buvo- o, kiek geru korpusiukų ir kiek daug krokodilinių jungčių. Bet vėliau užsinorėjo noras pažiūrėti, kaip ten viskas veikia.

DC AC keitikliai 220V 12V

Visų vidinės schemos tipiškos, skiriasi tik kai kurios subtilybės- vienuose modeliuose naudojamos optinės poros. Vadinasi yra kažkokio lygio galvaninis atrišimas.
Continue reading →

Darbo laiko apskaitos laikrodis

Jo. Pažiūrėjus į šią nuotrauką, blogo skaitytojai pasakys- jo, jau toks buvo. Ir jie bus biški teisūs ir biški ne. Nes pats VFD laikrodukas jau buvo.

VFD darbo laikrodis
Čia jau kitoks principas ir užduotys. Šis laikrodis skaičiuoja darbo laiką, kiek liko iki pietų ar darbo pabaigos, dar rodos kiek liko iki “perekūro” ir kiek laiko iki perekūro pabaigos.
Nuo seniau aprašyto modelio šis laikrodis skiriasi tuom, kad jis neturi nei vieno valdymo mygtuko. Viskas valdosi per originaliai displėjuje stovinti RS232. Valdyti terminalo programa, ypač, kai serial portas išnaudotas ir displėjui sunkoka. Nes nėra atbulinio ryšio- pas panaudota ATMEGA8 tik vienas UARTas ir jis priima valdymo komandas ir pats valdo ekraną.
Continue reading →

Dar gyvas…

Dar gyvas aš. Paprasčiausiai dirbu lėtai prie vieno kiek mechaniškai sudėtingesnio projekto. O kad ką nors parodyti, keletas mažyčiukų paveikslėlių.

foto
Tai mažyčiukai kiniški voltmetrukai kurie matuoja savo maitinimo įtampą. T.y. nereikia atskiro maitblokio. Min įtampą kuri rodoma- 2,6V. Maksimali nežinoma, 22V tikrai rodė. Kaina su atsiuntimu kažkur 0.7$ už vienetą.
Continue reading →

Manija ir motyvacija

Seniau rašiau, kad iš garažo atsinešiau plazminį ekraniuką. Kiek laiko ieškojau duomenų apie šita daiGtą, bet nelabai ir radau. Poto užklydau firmelę capetronics kurie lygtai prekiauja tokiais ekraniukais, juos remontuoja ir panašiai. Ir parašiau aš jiems laiškelį- tipo turiu porą tokių ekraniukų, norėčiau išbandyti kaip jie veikia ir kad būčiau labai dėkingas už bet kokią informaciją apie šią Sharp produkciją. Kaip nekeista, gavau atsakyma kuris nuskambėjo kaip keistokai: tipo jie turi visus datasheetus, bet tikrai neduos man tos informacijos. Nu jei ne duos, tai galėjo ir nerašyti to laiško. Aš jiems tada atsakiau, kad jei negali, tai nereikia, gal kreipsiuos į patį Sharp, o gal pats atbursiu kur kas ir kaip eina. Gavau atsakymą kuris sukėlė mano honorą: tipo bandyk laimę durnelį… O to, man kvailam ir užteko. Teko jamti už ragų ar kitos minkštos vietos ir padirbėti.
Todėl parašysiu, bent jau dalinai, kaip dariau šitą “reverse engineeringą”.
Continue reading →

Elektrinis vairo stiprintuvas

Turiu toki draugą, kuris biški kliedi apie elektrinius dviračius. Bet nieko pirkti nenori, nes nori pats išrasti dviratį. 🙂
Ir jis vis mane terorizavo, kad rasčiau jam kur nors reduktorių. Norėjo jis sliekinio, kad ašys eitu kampu. Aš vis atsikalbinėjau ir specialiai neieškojau. Ir gruodžio pabaigoje netyčia sutikau kitą žmogų kuris kaip tik tvarkė savo garažiuką ir išmetė kalną daiktų. Ir tarp daiktų pasimatė Forduko elektrinis vairo stiprintuvas. O jis išoriškai ir logiškai labai panašus į reduktorių.

electronic power stearing
Čia pats agregatas, tik nusuktas kontroleris, kurį tuoj pat išardysim į gabaliukus.
Continue reading →

Su Naujais 2015 metais!

Sveiki Levo smegenų atsarginės kopijos skaitytojai (juk gi taip “brain dump” kompiuterastiškai verčiasi). Sveikinu visus su Naujais Metais. Už kokios mėnesio prasidės kiniški naujieji metai ir jie iš arklio pasidarys rodos ožkos ar panašiai. Praeitais metais visi žurnaliūgos pumpavo tuos kiniškus “medinio arklio” ar panašiai metus. Tačiau kinai keisti, ir sekantys metai bus kažkas panašaus į “guminės ožkos”… tiesa pasakius, kogero net ne ožkos, o ožio metais. Bet prie mūsų tradicijų tikriausiai durnai skambėtu: sveikinu su smirdančio ožio metais. (žinokit ožys tikrai smirda- čiupinėjau vieną zoologijos sode. Psichas visiškas buvo.).
Todėl aš tradičiškai nedėsiu visokių ožių nuotraukų į savo puslapius. O įdėsiu popierinį arklį, tiksliau jo galvą.

pepakura horse head

Kaip čia taip gavosi? Ogi eksperimentas. Tikriausiai daugelis matė internetuose visokius čiūdikus, kurie pasipuošia visokiais šalmais, ginklais ir panašiai iš visokių filmų ar žaidimų. Rodos tai vadinasi “fandom” ar panašiai. Ir tikriausiai dažnai stebėjotes, kaip jie pasidaro tokius gana gražius pričindalus. Aš irgi ilgai stebėjausi jų kantrybe ir kruopštumu. Poto, išsiaiškinau, kad kruopštumo per daug ir čia nereikia. Ir net toks šiknarankis kaip aš, gali kažką panašaus padaryti. Kaip? Ogi yra tokia programa Pepakura. Jau iškarto, iš rašymo, matosi, kad čia ne amerikonų išradimas, o tai iš gilių popieriaus lankstymų tradicijų šalies, Japonijos. Programa leidžia iš beveik bet kokios 3D redagavimo programos pagaminti popieriaus išklotines kurias galima išpjauti ir suklijuoti į popierinį modelį.

Ir šiaip, štai jums šventinė dainelė, Juodaan Viinaa (įkalkime biški gramą):

Ir žinote ką aš visiems linkių naujais metais? Ogi linkiu jums rasti laiko! Rasti laiko ne tik darbui, miegui ir kitiems fiziologiniams poreikiams, bet rasti laiko hobiui, rasti laiko pamedituoti gamtoje, rasti laiko pabendrauti su įdomiais žmonėm. Rasti laiko ką nors išmokti. Rasti laiko ką nors surasti. Ir rasti laiko paprasčiausiai patingėti!

Hai! ir Amen.

Pabambėsim apie juos

Šiandien, kad pasiblaškyti ir kartu išjudinti tepalus ir pakrauti akumuliatorių, padariau ratuką po miestą. Mano mašinytė tokia biški pilvašliaužė, todėl, kad nekabinčiau pilvu, biški kietesnė pakaba. Tai ne mano išmonė, kai nusipirkau, radau instrukcijose tipo “congratulations, your car is equiped with sport suspension..”. Todėl labai jau jautru visi kelio nelygumai. Diena šiandien tokia tuštoka mieste, taigis sau ramiai važiuoju Savanorių prospektu ir staiga suvokiu, kad kad ir kaip važiuosi, aš visada baladojuos per šulinius. Tai suteikė kryptį meditacijai ir pastebėjau, kad Kaune mane nervina ne šuliniai aplamai, bet tam tikro dizaino šuliniai. Vienoje vietoje neiškenčiau, sustojau ir nufotkinau:

Sulinio dangtis
(fotkė pasididina)

Continue reading →