Category Archives: Betkas

DMX testas ir 8 kanalų dimeris

Kažkada užsakiau žalias PCB savo CNC eksperimentams. Jos buvo su aštuoniais mosfetais ir viskas ten veikė. Vėliau patobulėjom iki tiltinių mikroschemų, o PCB liko kaip ir nereikalingos. Nutariau paeksperimentuoti su apšvietimo valdymu, tai šios plokštelės kaip ir atrado savo naują panaudojimą.
Kiek paguglinau ir radau, kad DMX512 standartas lengvai atkartojamas ir padaromas (Digital Multiplex). Ir jam prirašytas kalnas softo. Tiek “masterių” tiek ir “sleivų”. Pradžioje norėjau viską rašyti nuo nulio, bet nusprendžiau, kad reikia pradžiai kažką turėtu kad bent jau teoriškai atitinką standartą. Todėl siuntiką (master) nusipirkau pas kinus. Tau uDMX USB donglas. Fiziniam lygyje tai kažkokio tai lygios nuoseklus išėjimas per EIA-485 diferencialinį busą. Duomenų perdavimas 250000 bitų per sekundę. Start signalas sudarytas iš kiek pailginto nulinio signalo. Naudojant mikrokontrolerį start signalas detektuojamas pagal frame error ir kad priimtas būtent nulis.
Iš pradžių pats rašiau visą priėmimo paprogramę, bet grynai dėl techninių problemų man niekas nesigavo. Tada radau internete ulrichradig.de puslapius, kurių softas … irgi neveikė. Pasirodo, padariau elementarią klaidą- mano naudojamas kvarcas visiškai nesiderino su DMX0 250kbit greičiu. Gal ir mano softas būtų veikęs, bet jis pražuvo redagavimo lavinoje.

DMX LED dimmer
Plokštelėje yra aštuoni mosfetai. Visi valdosi nepriklausomai- įrenginys suvartoja 8 DMX kanalus ir priklausomai nuo kanalo vertės daro kiekvieno kanalo dimeriavimą PWM metodais. Tai grynai softwarinis PWMas, todėl didelio dreičio nesitikėkit. Naudojant LEDus netgi kiek matosi šviesos diodų mirgėjimas.

Schema paprasta: SN75176 čipas priima signalus iš DMX (hot, A-, 2; cold, B+, 3) ir konvertuoja į TTL lygio serial. Toliau mažytė atmega viską paskaičiuoja ir per savo kojeles vardo paprastus npn tranzus, kurie savo ruožtu junginėja kiek galingesnius 30V mosfetus iš video plokščių ar nešiojamų kompų. Visa nesamonė su npn tranzais duotu du efektus- aukštesnė įtampa valdomi galios mosfetai. Tai gerai. O štai, kad inveruojasi signalas ir užsidega LEDai kai nuspaustas reset, tai jau blogai.
Softas su minimaliais pakeitimais turi veikti ant bet kokios megos. Svarbu, kad mega važiuotu ant tokio dažnio, kad teisingai susiskaičiuotu serial interfeiso taktinis dažnis. Aš savo eksperimente naudoju 12MHz kvarcą (nors mega važiuoja max 10MHz, tai kaip ir overclockinu).
DMX “lempos” adresas užkoduotas firmware. Teoriškai reikėtu padaryti jį keičiamą…
Ant didelio kompo naudojau FreeStyler softą.

Ir aišku:DMX LED dimmerio softas, source code ir kompiliuotas hex.

Kadangi vėl išvažiuoju į jungtines karalystes, vėl bus savaitė kai net negalvosiu ką čia jums parašyti. Žodžių atostogaukite.

X-ray automobilių skaneris

Kol keliavau po visokias anglijas, atvežė įdomaus šlamšto. Kurį deja beveik jau sunaikino. Bet biški dar pavyko nufotkinti ir paviešinti blogo skaitytojams.
Jūsų smalsumui- automobilių bei sunkvežimių rentgeno skaneris. Tai tokie vartai kurie peršviečia automobilį ir kompe matosi kur jus paslėpėt ginklus, narkotikus, bombas ir nelegalius migrantus. Vienoje vartų pusėje stovi tokia visai nemaža rentgeno lempa- deja ji jau buvo apardyta ir iš jos jau tekėjo tepalai. Per vidurį stovi kompiukas su kietu disku. Deja visos “fotkės” įrašytos neįprastu failu formatu – Smiths Heimann Image Format (.hif). Jam neradau žiūreklio. O štai kitoje pusėje stovi detektoriai. Va jie mane ir sudomino.

X-ray scanner details
Tai aliuminio plastiko bokštas su termo ir drėgmės kontrole. Viduje stovi aliuminio dėžė.
Continue reading →

Šrotas MEGA162

Karta paklausė, kodėl naudoji tą ar aną mikroschemą. Atsakau- todėl, kad kur nors jų prilupau ar gavau. Va jums iliustracija, kaip gal būt, pas mane projektai bus ir su ATMEGA162 mikroschema.

Technologija tokia- kai atveža technologinį šrotą, žiūrim ar nėra ko nors tokio ardomo. O jei to ardomo būna vienodo tai dar geriau. O jei tas ardomas dar ir ryškiai raudonas, tai visai gerai, nes bendram žaliam fone jis lengvai išrenkamas. Tada reikia vikriai pririnkti.
ATMEGA162
Poto gerai išplauti po kranu. Nes dažnai būna labai nešvaru.
Continue reading →

Senovinis mokslinis blicas

Šiaip, galvojau, kat tai pastovios šviesos šaltinis, nes maitblokis buvo milžiniškas, bet pasirodo, kad impulsinis.
Tai šviesos šaltinis iš senoviško spektrometro- tikrai nežinau nei modelio, nei gamybos metų. Bet jis jau turėjo kažkokią sąsają su kompiuteriu. Pakeliui dar išlupau visokių optinių elementų- labiausiai reikėjo difrakcinio veidrodėlio…

Taigi blicas:
didelis senovinis blicas
Korpuso ilgis gal pusė metro. Šone standartinė kaip kompo maitinimo jungtis, laideliai paleidimui, langelis per kurį matosi lempa ir kažkoks apsauginis mechanizmas kuris nuleidžia plastikiniį stikliuką.
Continue reading →

Kaip dega deguonies žarnos

Daug kartų girdėjau siaubo istorijas kaip dega suvirintojų deguonies žarnos. Teoriškai tai įsivaizdavau, bet visą laiką norėjau padaryti tokį eksperimentą. Tačiau niekada neturėjau pigaus ir saugaus deguonies šaltinio.

Kol nepapuolė šiukšlyne deguonies koncentratorius. Tai toks aparatas, kuris su myslingais filtrais iš oro surenka deguonį ir pumpuoja per žarnelę. Šis prietaisas skirtas ligoniams kurių plaučių funkcija nelabai veikia, o kad gyventi reikia deguonies. Man papuolė amerikoniškas aparatas, tai jam reikia 110V ir 60Hz maitinimo. Gerai, kad aparastas veikia ir su 50Hz (ten viduje asinchroninis variklis, todėl galėjo ir neveikti)
deguonies zarnos dega
Aparatas senas… šiaip papuolė trys aparatai. Viena išardė niekadėjai, kitus du prilaikiau- tikrai panaudosiu laboratorijoje.
Continue reading →

Spaudai ir anspaudai

Toks keistas pavadinimas “spaudai ir anspaudai” kilo… dėl LR įstatymų kvailumo. Kažkada susigalvojau, kad reikia susižymėti savo fantastikos knygeles, nes jas skolinasi kai kas. Kiek galvojau kaip tai daryti ir kreipiausi į firmelę kuri gamina anspaudus. Ir ten sužinojau, kad vienus galima gamintis, o štai kitų negalima gamintis, jie registruojami ir panašiai. Jau užmiršau kur kurie. Kai pradėjau aiškintis kuom jie skiriasi taip ir nesupratau, nes firmelės atstovas biški mykė ir panašiai. Neesmė (nors tiesa, prisiminkim apie kalio cianido ir boro rūgšties nuodingumą anot seimūnų).
Todėl kilo mintis pačiam pasidaryti… žymeklį. Šiaip, yra keletas metodų kaip tai padaryti. Pirmas bandymas tikriausiai buvo prie kokius 14 metų. Tada lazerio neturėjau, o turėjau rašalinį printerį. Tada anspaudai buvo daromi fotopolimerizacijos metodu. Man to polimero nepardavė, o ir šiaip, nebuvau toks naglas. Aš paprasčiausiai nusipirkau tą polimerą internetu 🙂

spaudai ir anspaudai - pasidaryk pats
Štai, tas polimeras. Per tiek metų išbluko dėžutė, o ir neaišku ar jis dar veikia. Komplekte buvo plėvelė, kažkoks “skalbiklis”, pertvarėlių porolonas ir aišku fotopolimeras.
Continue reading →

Nesigauna niekas

Sveiki skaitytojai 🙂
Šiuo metu mučyju kelis projektus su AVR/ATMEGA, baiginėju vieną užsakymą susijusi su variniu žiedu ir dar dantis remontuoju. Ir šiaip, nesigauna kol kas eksperimentai. Todėl biški įdėsiu paveiksliukų ir kiek parašysiu teksto.
Kovai su nesisekimu eksperimentuose, buvo iškviestas net gi naujas “critter”, tačiau kol kas nei jis, nei senasis talismanas- equcefalas nepadeda.

\'roo man
(ši butybė kiek pafotošopinta)

Todėl biški dedam senus paveiksliukus susijusius su chemija. O tiksliau, su elektrochemija arba elektrolize.
Continue reading →

“Stencil” graviravimas II

Sekantis etapas po šablono graviravimo yra pačio šablono atsparumo testavimas. Čia yra keli faktoriai- pačio šablono (šiuo atveju dažų) atsparumas ėsdinimo medžiagai, sulipimas su metalu (ėsdinimo medžiaga mėgsta palįsti po dažais), pačio šablono pašalinimas. Kadangi nėra noro bandyti visokias medžiagas, nutariau panaudoti pačią agresyviausią- praskiesta azoto rūgštį. Ji puikiai ėda ne tik žalvarį, varį, bet ir daugelį dažų 🙂

laser cut stencil acid etching
Nedidelis kiekis praskiestos rūgšties užteptas ant skardos. Melsvas atspalvis dėl ištirpusio vario. Aš panaudojau labai labai seną tirpalą kuriuo ėsdindavau PCB. Dabar PCB naudoju mažiau pavojingą medžiagą. Deja ji nelabai ėsdina žalvarį. Todėl jei naudoti varį ir ne tokią agresyvią medžiagą…
Continue reading →