Category Archives: MCU

AVR 23: Red Matrix Clock

Labai seniai rašiau apie raudonų šviesos diodų matricą. Šiaip programa nedadaryta iki galo, bet kadangi ji funcionali ir veikianti, tai įdedu.

Trumpai primenu. Tai raudonų šviesos diodų matrica valdoma spec mikroschema (Toshiba TD62C962LF). Pagrindinė projekto “fiška”, kad skaičiai slenka aukštyn žemyn…
RED dot matrix clock
Yra kalendorius su automatiniu savaitės dienų skaičiavimų, teoriškai žadintuvas, rodo temperatūrą. Viskas valdoma keliais mygtukais ir ATMEGA16.

Tai tik archyvas, kad nepasimestu source kodas:

Redclock firmware ir source.

Šiaip aš kaip atšalau nuo šio projekto, nes užėjo didybės manija. Tik pažiūrėkit į šią fotkę:
naujos RED LED matricos

Vienas kitas šviesos diodas? 🙂

ATMEGA USB 27: užknisiklis

Šiaip čia ne mega, o vienas iš ATTINY čipų kurių pririnkau visą saują (~50 vienetų).
Tai nėra užbaigtas projektas “užknisiklis”, tai tik hardwarės ir bazinės firmwarės tikrinimas.

Pirmiausia hardwarė:

uzknisiklis
(didesnė schema spausdinimui)

Schema supaprastinta ir tipinė. 5V iš USB porto per du diodos nusimuša iki USB standarto (apie 3.3V), pats ATTINY2313 maitinamas irgi pamažinta įtampa. Naudojam 20MHz versiją, kuri puikiausiai veikia 12MHz dažniu ant kiek mažesnės įtampos.

uzknisiklis
(PCB eskizas, 1200dpi)

Visos papildomos jungtys nepavaizduotos schemoje nors yra ant PCB. Čia šiaip projektas su galimybe išplėsti.

Firmware ir Software (su source kodais):
Žinutės rašymo metu archyve tik 3 testiniai projektai iš V-USB interneto puslapio. Vėliau įdėsiu naujesnę archyvo versija ir gal bus pats užknisiklio projektas.
Šiuo metu archyve yra trys projektai:

  1. Power Switch – mikroschemos kojyčių valdymas per USB iš motininio kompo. Nesigylinau į veikimą. Tai tik pirmas testinis projektas.
  2. Hid mouse- USB kompiuterinės pelės emuliatorius. Pasidaro kaip paprasčiausia USB pelė kuri sukioja ratus po kompo ekraną. Tai jau irgi šioks toks užknisiklis.
  3. Hidkeys- USB kompo klavietūra. Laisvos ATTINY kojytės trumpinamos į žemę siunčia kokią nors raidę į kompą. Tai irgi šioks toks užknisiklis.
  4. Servo- kiniškų servo motoriukų valdymas

Visas firmware kiek modifikuotas, kad veiktu su šia schema ir kompiliuotusi su WinAVR paketu. Yra pridėti ir sukompiliuoti HEX failai, jei reikia ištestuoti hardwarę.
Schemoje nėra ISP jungties. Tai tikrai problema tiems kurie neturi programatoriaus. Aš turiu ir kiniečių gamybos programatorių ir dar vieną plokštelę kitiems projektams su ISP-JTAG jungtim. Tai jau bus kitas postas.

Firmware and software archyvas.

ATTINY atrakinimas

Iš užsienio atvežė biški šroto, berniukai rušiavo ir mano prašymu atidėjo kažkokias plokšteles, greičiausiai tai buvo lifto indikacija. Tai raudonų diodų matrica, kelios mikroschemos (buferiai, raktai ir RS485) ir ATTINY2313V-10 arba ATTINY2313-20 MCU. Tačiau bėda- beveik visi čipukai užlokinti (gal kokie 5 nebuvo). Užlokinti su security bitais ir dar kažkas. Žodžiu, čipai nesiprogramavosi, net nesiskaitė jų signatūra. Gaila išmesti, o ir žinojau, kad šiuos čipus galima išvalyti. Iš pradžių, išvaliau tiesiogine to žodžio prasme- išskalbiau plokštes indų plovimo mašinoje. Poto, pasikonsultavęs su newsgroupu, surinkau ant ATMEGA8L schemutę. Beja atmega atkeliavo iš to pačio šroto, tik tikriausiai iš didesnio lifto, nes matrica didesnė. 🙂

Gavosi tokia snargliavonė ant breadboardo:
ATTINY FUSE unlocking
Iš kairės į dešinę: 5V maitblokis, ATMEGA8L, raudoni makaronai- pull-up rezistoriai (šiaip nereikalingi, bet naudojau debuginimui), pacientas- ATTINY, 12V stabilizatorius, TTL lygio RS-232 į USB adapteris. Nes ant ekrano rašė informacija ir priiminėjo komandas.

Štai toks valymo- remonto logas:
ATTINY FUSE unlocking
Užrakintų mikrokontrolerių ID buvo arba FFFFFF arba 000102. Pirmųjų turinys nusiskaitydavo kaip FF, o antrųjų- baitai iš eilės 00, 01, 02, 03 ir t.t.
Pats atrakinimas buvo kiek triukavotas… dėl mano tingumo. Nenorėjau ieškoti tranzų ir daryti 12V pajungimą. Todėl teko rankutėmis paduoti 12V į MCU pirmą koją. Ir ne iš karto, o atleidus start mygtuką, maždaug po 0.3 sekundės. 🙂 Ar panašiai. Kiek ilgiau ar trumpiau ir neveikia.
Beja, ATMEGOS serial eprom nebuvo išvalytas programuojant softą, todėl biški log meluoja. Aš tikrai nesuremontavau 28 000 čipų. Aš suremontavau tik 47 vienetus.

ATTINY FUSE unlocking
Nu ir ką dabar ant šitų konstruoti? 😉

Printerio zulintuvas (ATMEGA USB 025)

Ką galima padaryti iš seno adatinio printerio ir mano ATMEGA plokštės (beveik) ir MOSFET raktų rinkinio? Ogi tokį nesamoningą pieštukų ir popieriaus gadinimo prietaisą:

printerio steperiai kai braizikliai

Visa šita nesamonė valdosi iš pagrindinio kompo, ryšis tarp kompo ir “periferijos” per USB laidą. USB draiverių nereikia, tai HID įrenginys. Tik reikia kompe instaliuotis LibUSB-Win32 (arba linux analogą) iš source-forge.
Geležis tai ATMEGA16 su OBJECTIVE DEVELOPMENT Software GmbH (V-USB) freeware firmware ir keletas eilučių C kalboje. Host programinė įranga deja tik komandinė eilutė (nesugebėjau priversti man pavaldžias visualines programas dirbti su šia biblioteka). Komandinė eilutė supranta primityvų skriptingą, tai galima ir pažaisti. Tą ir parodo šis filmukas:


Nelabai lygiai gavosi, nes pieštukas pritvirtintas paprastom gumytėm ir kiek kliba.

Daugiau info rasite programos archyve (ten ir sukompiliuoti exe bei hex, bet ir visi source kodai).
Beja, viskas teoriškai turi kompiuliuotis ir veikti ant linuxų. Bandžiau tik su Windows XP Pro (32bit).

ATMEGA USB 24: steperiai per USB portą

Jau rašiau, kad ištraukiau kelis žingsninius variklius ir kiek su jais pažaidžiau. Poto pažiūrėjau į internetą, radau daug ten grožybių… tačiau grožybės arba reikalavo labai jau advanced softo ir super-duper draiverių, arba naudojo printerio (LPT) portą. Mano kompo LPT portas ir taip jau susvilintas, o su papildoma plokšte nekiekvienas softas sugeba dirbti. O ir tas LPT metodas man nepatinka. Todėl nutariau išrasti dviratį. Pasiėmiau savo seniausią ATMEGA16 testinę plokštelę su USB lizdeliu, prikabinau jau aprašytus raktus ir kiek paprograminau. Gavosi toks niekalas:

Sistemos principas- stepus valdo ATMEGA, didelis kompas per USB siunčia komandas ir gali nusiskaityti kai kurių registrų būklę- nu kad atbulinis ryšis. Didelis kompas siunčia komandą- steperį numeris vienas pasuk per 1056 žingsnius pagal laikrodžio rodyklę ant 5 greičio, o steperį numeris du pasuk per 38 žingsnius prieš laikrodžio rodyklę ant 15 greičio. Kol steperiai sukasi, didelis kompas gali nuskaityti komandos bitus, kiek liko žingsnių ir A porto (ir dalį B porto) bitų būkles. Ant tų portų galima užkabinti galinukus ar kokius trumpo jungimo bei termo daviklius.
Dar yra komanda “atleisti vadžias”- tada nutraukiama srovė per motorų apvijas ir juos lengvai galima sukinėti. Nes kai įjungtas stabdis, kai kurie labai priešinasi.
Beja, filmukyje matosi, kad motorai ant didžiausio greičio nepasisuka. Reikia eksperimentiškai sužinoti savo turimo motoriuko ribas.

Viskas primityvu ir paprasta. Atiduodu source kodus, todėl vietoje motoriukų lengvai galite valdyti ką tik norit- softas visiškai paprastas. Beja, valdymas tik command line, be jokių langelių. Tačiau softas kompiliuojasi ir ant windows ir ant Linux. Beja, USB įrenginukas draugiškas sistemai ir naudoja HID draiverius.
Full source code and HEX.

NiosII vs Atmega16

Vėl prisiminiau savo žaidimus su FPGA čipu. Prisiverčiau pasižaisti su virtualiu (softcore) procesorium. Juolab, kad Altera atidarė savo licenziją ir NiosIIe procesorių galima naudoti savo kūriniams nemokamai. NiosIIe procesorius tai 32 gyvis su galimybe prikomponuoti matematinį koprocesorių (FPU).
Procesorių nutariau sukišti į savo gamybos plokštę su minimaliu Cyclone II čipu (EP2C5T144). Kas įdomiausia, softas su programiškai padaryta slankiojo kablelio matematika netilpo į čipo vidinę atmintį, tačiau tilp FPU ir softas su koprocesoriaus panaudojimu :).
Kad palyginti procesoriaus greitį, panaudojau tą patį softą (C kalboje) tiek ant Atmega 16, tiek ir su NiosII procesorium. Štai jumi ir rezultatas:

Pagrindiniai parametrai:

  • ATMEGA16, veikianti 12MHz dažniu. Softas kompiliuotas su GNU C. Interfeisas su FPGA čipu per 4 duomenų bitus ir keliais kontroliniais laideliais. FPGA vidinis skaitliukas resetinamas su Atmega, vėliau paveiksliukas pumpuojamas po 4 bitus. (4 bitai, strobas, 4 bitai, strobas, FPGA padidina adresą, ir taip ratu).
  • NiosIIe, ekonominis, nemokamos licenzijos procesorius. Softas kogero irgi GNU C kompiliuojamas. Duomenų perdavimas kiek kitoks, nes viduje FPGA sujungti žymiai lengviau: 8 bitai duomenim, kelioliką bitų adresui. Kaip jau ninėjau- FPU, hardware floating point (sudėtis, atimtis ir daugyba). Procesorius veikia nuo 50MHz taktinio dažnio. Didesnio dažnio negalėjau panaudoti, nes FPGA neturi laisvo PLLo (PLLas naudojamas LVDS interfeisui).
  • NiosIIf, tas pats kaip ir NiosIIe, tik dabar “komercinė” versija, vadinama dar “fast”. Matosi, kad kiek greitesnė. Tačiau pagrindinis greitumas pasijaustu, jei softas važiuotu iš išorinės SDRAM ar DDR atminties.

Tikėjausi žymiai didesnio greičio skirtumo. Gi Mega tik 8 bitų, neturi “geležinio” slankiojo kablelio ir važiuoja nuo 12MHz (todėl, kad toks kvarcas prilituotas). Tuo tarpu Niosas 32 bitų, hardwarinis floating point, groja ant 50MHz ir naudoja vidinę FPGA atmintį kuri tikrai nestabdo.

Nemanau, kad reikia publikuoti softą (tiek C, tiek Verilog) nes hardwarė labai jau specifinė ir niekas jos nepasidarys. Jei labai labai susidominot, rašytik laiškelį, pamačysim.

Sudėtingiausia “namudinė” plokštė

Mintis paprasta- reikėjo padaryti LVDS siuntiką mano RGB matricai. Nei viena turima testinė FPGA plokštė netiko. Vienintelė išeitis- darytis plokštę. Viena problėmėlė- CycloneII mikroschema turi 144 kojas ir 0.5 mm kojelių žingsnį. Buitinėm sąlygom kiek sunkokas variantas- reikia užsisakyti kokiam nors fabrikėlyje Kinijoje ar Bulgarijoje. Tačiau tokia PCB gana brangiai kainuoja. Ypač žinant tai, kad aš dar nežinau kaip kas turi būti padaryta. Todėl išmasčiau, kad “beta” versija reikia pabandyti pasidaryti namie. Tokiom mikroschemoms reikia daugiasluoksnės plokštės, tačiau namų sąlygom metalizuotos skylutės nesigauna ir šiaip problemos su sluoksnių sutapatinimu. Todėl plokštę pasidariau viensluoksnę.

Va paveiksliukas kaip turi atrodyti plokštė:
FPGA
Rausvais kvadratais pažymėtos vietos, kur padariau klaidas. Klaidos tokios:

  • FPGA I/O 2.5V, ATMEGA16 3V tačiau aš neturėjau L versijos. Todėl mega važiuoja ant maždaug 5V.
  • Megos I/O ir Ciklono I/O lygiu suderinimas. Bandom su rezistoriais.
  • Rezonatorius ??MHz buvau sugalvojęs viena, teko dėti 50MHz kuris irgi važiuoja ant 5V. Iš čia CLK lygiu suderinimas su rezistoriu ir diodu. Kiek jis duoda problemų dar nežinau.
  • FPGA PLL maitinimas. Čia jau aš kaltas, kad iki galo neįsiskaičiau į instrukcijas. Aš sujungiau PLLA ir PLLD laidelius į vieną laidą ir per ferituko ir kondiko filtrą pajungiau prie VCCINT… Galbūt dėl šito negaunu PLL LOCKED patvirtinimo LVDS išėjimo megafunkcijoje.
  • Dar nepatvirtinta, bet rodos supainiojau “p” ir “n” poras ant kištukų… nes duomenys kitame kabelio gale gavosi invertuoti :).
  • Užmiršau “apsauginius” 3.6V zenerius ant USB duomenų šynos. Ir vieną rezistorių ten pajungiau prie GND vietoje VCC5.
  • Viena LVDS pora neveikia. Nežinau kodėl. Pasirinkau vieną kojelę su “dual purpose pin” ir kažkas man ten gliučina.– radau mažyti “solder bridge”
  • Nenumačiau keletos vietų “demferiniams” kondikams, nors ant PCB ten vietos pilna.

Pagaminta plokštė, kad negalvotumėte, kad svaigstu. Tas organinis stiklas tikrai padeda, nes ne vieną prietaisiuką esu pagadinęs kai nusprūsta koks oscilografo žemės laidas ir prisiliečia prie ten kur nereikia.

FPGA
(Plokštė pagaminta su fotorezistu ir lazeriniu printeriu. Takeliai išvedžioti Eagle programa)

Kol kas viskas veikia blogai. RGB LED plokštė pagauna LVDS sinchronizacija, bet vistiek bando rodyti visokius briedus. Pagyvensim pamatysim, kol kas gi mokomės. Dar nei vieno LVDS projekto nedariau.
O projekto fantazija buvo tokia, kad iš kompo informacija per USB paduodama į šią plokštę, o ji, savo ruožtu, valdo vieną arba dvi RGB matricas.
Šiuo metu, matrica prijngta 100Mbit greičiu prie “valdymo” plokštės. Jei pavyksta sekmingai sinchronizuotis, duomenys teisingai vaikšto ir matrica valdosi (per JTAG). Tačiau siuntėjo LVDS modulis “PLL LOCKED” nepakelia.

ATMEGA USB 22: RTC laikrodis

Kažkaip neparašau apie laikrodžių darymą. Kiekvienas bent kiek įvaldęs kontroleriuką kada nors pradeda gaminti laikrodį. Aš irgi 🙂 Labai labai seniai dariau RTC laikrodį su PIC procesorium. Rašiau aš jį asembleryje… ir labai nervinaus, nes buvo sunku ir tas PICas turėjo savo bjauriu niuansu. Šiaip internete pilna laikrodžių- visokiems procesoriams, visokiems ekranams. Pasibandžiau keletą, kai kurie patiko, kai kurie ne. Pagaliau vieną dieną pasakiau- va ateis savaitgalis ir pradėsiu rašyti laikrodį nuo nulio.

Pagrindinės užduotis kurias sau pastačiau:

  • RTC nepriklausantis nuo maitinimo. T.y. atjungiam maitinimą, o laikrodis sau toliau veikia.
  • Hardwarinis laikrodis- tikras nesusipratimas smaukytis su procesoriaus kodu, kad skaičiuoti kiekvieną pirstelėjimą ir apsakaičiuoti laiką. Laika turi skaičiuoti RTC čipas- procesorius užsiima grožiu ir User Interface.
  • Valdymas turi būti aiškus, o ne su vienu nupiepusiu mygtuku. Naudojam kaip minimum 6 klavišus (juolab kad naudojant ADC mygtukus, jų skaičiaus kaitaliojimas nėra nei hardwariškai, nei softwariškai sudėtingas). Mygtukai: kairėn, dešinėn, aukštyn, žemyn, OK ir Cancel. Kaip bet kuriame teliko distanciniam.
  • Jokių asemblerių, advanced dalykėlių (ir atminties taupymo). Turi kompiliuotis su gcc.
  • Laikrodžio variklis (core) turi lengvai persikelti ant kito “displėjaus”. T.y. dabar rašau naudojant LCD ekraniuką, bet su minimaliu pokyčiu, softas turi persikelti kad ir į LED matricą ar kokį rotary clock displėjų.

Konstravimui panaudota esama hardwarė. Tik papildomai, prie I2C porto pajungta RTC mikroschema, kurią man maloniai padovanojo Intersil semiconductors: isl1208.
RTC ATMEGA clock

Čia kiek geriau matosi analoginių mygtukų “matrica” kuri pajungta prie MCU tik trim laidais: Vcc, GND ir analog. Tai pat matosi, kad RTC turi savo rezervinį energijos šaltinį: Ličio batareiką CR2025 (čia iš seno kompo išlupau).
RTC ATMEGA clock

Visas kodas dar neparašytas. Jau galima užprogramuoti laiką ir datą, beveik pabaigtas žadintuvas ir konfiguracinis modulis.
Pats žadintuvas irgi nedaromas su ATMEGA16, o jis tupi RTC mikroschemoje- netgi yra speciali kojytė, kuri gali generuoti žadinimo signalą be MCU pagalbos. Arba paprasčiausiai MCU nuskaito būklės registrą ir pradeda čirškėti. Įdomumas tame, kad žadintuvas gali suveikinėti kiekvienos valandos kažkurią minutę, arba galima nustatyti kad žadintuvas skambėtu tik pirmadieniais, trečią valandą penkiolika minučių ir 27 sekundės, arba kad skambėtu kiekvienos valandos 3 minutę tik balandžio 23 dieną ir jei ta diena išpuola sekmadienį… 🙂 Ten daug navarotų turi tas čipukas. O jei dadėti ir MCU navarotus, tai tikras CRON daemonas gaunasi. Nekalbant apie tai, kad softas pats žino, kelintadienis bus bet kurią 21 amžiaus dieną ir taip pat puikiai susipažinęs su keliamųjų metų skaičiavimais.
Softas turi bent trijų lygių menių sistemą. Meniu sistema automatiškai išsijungia, jei vartotojas ilgai neliečia klavietūros. Su minimaliais pokyčiais si sistema modifikuojasi ir galima konstruoti kokį nors termostatą- juk užtenka pajungti prie to pačio I2C kad ir FM75 mikroschemą. Arba galima valdyti kokią nors periferiją… Čia tik reikia įjungti fantaziją. Šiaip viskas sugrūsta į TIMER0 pertraukimą- visą kitą laiką ATMEGA dinderį muša.

Softas neskirtas “C” kalbos puristams ir specialistams. Aš iškarto pasakau, kad niekada nesimokiau “C” programavimo. Todėl daugelis momentų padaryta kvailai. Tik žinau, kad gerasis gcc nerado nei vienos priekabės prie šios programos- kompiliuojasi be jokių warning…

Štai jis: RTC clock core source code. Dalinamas pagal GNU GPL licenzija- imkit ir naudokit.

ATMEGA USB 21: IR RC5 skaitytuvas

Čia nelabai yra to USB. Tiksliau, netgi pjaunasi šitas projektas su USB 🙂 (kompas puliuoja, kai aparaciukas pagauna IR komandą) Todėl paveiksliukyje atsirado plokštės gabalas su USB kištuku.

Tai grynai C kalboje parašytas infraraudonų spindulių distancinio (pagal standartą RC5) dekoderis. Autorius yra Georg-Johann Lay, kokios rušies licenzija jis paskyrė savo softui aš nežinau. Bent jau jo puslapiuose ir source nieko nėra apie (c).

IR RC5 receiver
IR daviklis išluptas iš sugedusio DVD grotuvo. Prilituotas prie geltonos PCB ir jungiasi 3 laidais prie plokštės: Vcc, GND ir PD2/INT0.

Kad pademonstruoti rezultatus, pajungiau prie LCD modulio. Pats naudojimas labai paprastas, pažiūrėkit main.c failo main procedūrą.
Truputis informacijos apie LCD ekraniuko rodymą: Cod- tai mygtuko kodas, Adr- tai prietaiso adresas (0- tai TV), F- flip/flop rodantis kad paspaustas klavišas. Jis keičiasi kiekvieną kartą paspaudus distancinio mygtuką. Tai galima detektuoti kada nuspaustas tas pats mygtukas dar kartą.
Deja visuose namuose tik Samsung teliko distancinis suderinamas su šiuo standartu…
Kadangi ši programa naudoja tą patį INT0 kaip ir USB, tai kol kas šitas žaisliukas nesuderinamas su USB. Jei bus poreikis ir noras, pabandysiu pakeisti source, kad naudotu INT1. Tada distancinio duomenys bus galima pumpuoti į kompiuterį. O jei tai suderinti su ankstesnio posto HID įrenginiu… Gaunasi kaip ir universalus distancinis kompui.

Projekto source code.

P.S. jei naudojamas NEC IR tipo distancinis, verta pasiskaityti: NEC distancinio protokolas.

ATMEGA USB 20: mini LED matrica iš Sure Electronics

Jau gana senokai esu nusipirkęs mažytę LED diodų matrica per eBay iš Sure Electronics firmelės. Tai kiniečių kompanija kuri gamina įvairiausią šlamštą ir pardavinėja on-line. Kada prie progos pažiūrėkit eBay ar jų pačių puslapiuose.

Tai visiškai nereikalingas prietaisas. Nebent pasistatyti ofise ant stalo ir laikas nuo laiko siusti žinutes kolegom. Kadangi tai vienos dienos projektas, tai visas softas gal ir nekulturingas- biški per daug darbo kad daryti kultūringai. Visgi reikėjo parašyti firmware ATMEGAI (panaudotos turimos bibliotekos), parašytas softas USB valdymui windows XP (iš esmės hackintas pavyzdys) ir parašytas nuo nulio MS Visual BASICe grafinis interfeisas paveiksliukų paišymui… Kai viska gražiai sutvarkysiu, visus source kode sudėsiu čia.

Mini Red LED matrica is Sure Electronics su ATMEGA ir USB

Matrica tai 6 moduliai su 8×8 diodų. Praktiškai, ten įlituota dvispalviai diodai, bet aš nesugebėjau įjungti žalios spalvos. Tuo labiau, kad nei Sure Electronics dokumentacijoje, nei Holtek čipo (HT1632) datašeete neparašyta apie daugiau kaip 384 diodų valdymą. Holtek kontroleris valdosi per 3 laidus, turi savyje 16 lygių PWM visai matricai. Dar yra mirksėjimo režimas, jei reikėtų padaryti kokį pranešimą, labiau atreipiantį dėmesį.

Mano hardwarė pati paprasčiausia ATMEGOS16 testinė plokštė. Viskas maitinasi iš USB, ir kai uždegiu visus diodus, šviesa ryškiai “pasėda”.

Čia windozinė GUI programa, kur galima paišyti vaizdelius. Dar pilna visokiausių DEBUG dalykėlių…
Softas Sure Electronics LED USB image

Nedidelis filmukas kuris bando pademonstruoti kaip greitai pasikeičia vaizdelis. Deja, realybėje jis kogero keičiasi greičiau.

Čia bus source kode, kuri susideda iš šių dalių:
\firmware:

  • holtek_ht1632.c
  • holtek_ht1632.h
  • usbconfig.h ir visas kalnas iš usbdrv kategorijos.

\commandline:

  • hidtool.c
  • hidtool.h
  • ir dar keli papildomi

\GUI:

  • LEDGUI.exe
  • LEDGUI visual basic source

\proteus:

  • Proteus schema protokolo analizavimuisi

Download: Source Code, exe, proteus, firmware, cmd line, visual basic