Istorija beveik tokia… ėjau ėjau ir panačiau. Pakėliau, va bus straipsnelis vandalizacijos skyreliui…

Taigi auka: Chieftec ATX maitblokis CFT-650-14C, tipo 650W max (5 ir 3V 180W, 4x 12V – 624W, -12V -9.6W ir VSB- 3.0A ir 15W).
Pirmas įspudis- sunkus rupužė. Ir kiek didesnis nei standartinis ATX maitblokis.

Tiesa pasakius, šio maitblokio ventiliatorius didesnis nei standartinis ATX maitblokis. Maitblokis su mandrais ir prabangiais nuimamais laidais. Gerai, kad yra keli laidai, nes su mano naudojamo Cooler Master maitblokio laidais jie kažkaip nesuderinti. Vienas laidas tinka, o štai motinos 8 pin 12V jungtis kažkodėl man atrodo kaip atvirkščia.

Atidarom:

Trys radiatoriai, vienas kondikas ir nėra droselio. Ką tai sako? A? Ogi, kad šis maitblokis turi aukštos įtampos stabilizatorių, taip pat žinomą kaip PFC. 🙂
Ką tai mums duoda? Teoriškai- žymiai mažiau harmonikų į tinklą, mažesnės cos fi nuokrypos ir mažesnis jautrumas tinklo įtampos vaikščiojimui. T.y. jei jūsų didmiestyje ar kaime vakarais, kai kaimynai susijungia visus čiainykus jums prigęstą lempos ir kompai išsijungia, tai jums tokia daiGto reik. Ant dėžutės taip ir parašyta- maitinimo įtampa nuo 100V iki 240V. Dažnis- nuo 47Hz iki 63Hz.
Neigiamos pasėkmės? Nu gal daugiau radio trugdžių į tinklą. Dėl to ir matosi fotkėje net trys droseliai ir geltonas kondikas (viršuje dešinėje).

Nekokybiška fotkė kitu rakursu:

Iš kairės į dešine: kondikai- jie visi neatkeltais dangčiais… chmm. Tiesa, čia buvo pilna dulkių “kailiuko”. Raudonas įšėjimo droselis ir matosi diodų radiatorius ir diodai. Diodai dideli ir ant 12V sudvejinti. Nors maitblokis deklaruoja 4 x 12V rails, visi jie maitinami iš vienos apvijos. Matyt ATX standarto trumpo jungimo apsauga realizuota kaip nors kitaip. Beja maitblokyje yra dvi optoporos. Vadinasi yra du feedbackai.
Trafas (žalias per vidurį) – šiaip normalaus dydžio trafukas. Raktų radiatorius. PFC droselis- žemesnis, žalias ir lygintuvo bei PFC radiatorius.

Plokštės dugnas. Vaj vaj- SMD technologija ir dvipusė plokštė.

Dešinėje matosi jungtis į vertikalų “daughter boardą”. Vaizdą tik gadina grubūs lydmetalio lašai kur prilituoti kušiai laidų. Ryškiai kiniečių lituokliai neturėjo galios.

Ventiliatorių irgi išardžiau (ir išploviau):

O čia irgi netikėtumas- du rutuliniai guoliai. Sutepiau ir surinkau.

O poto iškilo tokia mintis… kondikai geri. Svylėsių nėra. Diodus patikrinau- geri. Tranzai irgi nesutrumpinti. Saugiklis geras… Įjungiau, o jis rupužė veikia.

Kairėje maitblokis, dešinėje mano ATX testeris kuris apkrauna maitbloki maždaug 300W apkrova. Įtampa matuojama ant MOLEX jungties. Įpjova rodo kito matavimo rezultatą. Gal kiek 12V ir didesnė, bet beveik normos ribose. Užtat 3.3V įdealus.
Ilgai testuoti negalėjau, nes mano apkrovos šilumos nesugeba išpumpuoti tas ventiliatorius ir apkrova kaista labai labai. Bandymo metu maitblokis nieko blogo nepadarė… Kokio velnio jis buvo išmestas? Dėl dulkių “vailokėlio”?
Beja, iš paskutinės nuotraukos matosi ant kiek maitblokis didesnis nei standartas.

P.S. rodos dar vienas toks pats ten pat mėtosi…. Beja, ten kur pradžioje rašiau apie “ėjau ėjau ir pamačiau”. Tai ten melavau. Šiuos maitblokius rado ir padėjo į rezervo paletę Miltukų Meistras.

Jau kuris laikas nieko nerašiau. Nerašiau todėl, kad nieko protingo negaliu parašyti… Todėl vėl rašau apie savo neveikimo ataskaitą. Taigis, ką darėm po paskutinio posto (apart to kad įprograminau išprotėjusius arklius į šiuos interneto puslapius):

Čia labai lėtai daromas kiek stipresnis lazeriukas. Nuotraukoje aliumininis korpusas kuriame mikro sriegiu vaikšto juodas kolimatorius. Nuotraukoje du lazeriai: standartinis iš DVDRW ir kiek stipresnis, 1W optinės galios 808nm lazeriukas. Bronzinis blizgus daiktas- lazerio diodo laikiklis ir kartu aušintuvas. Ilgokai teko drožti. Nes drožtukų neturėjau. Teko nusipirkti:

Tai kobalto plieno “zagatovkė”. 5 strypukai kažkur ~53Lt. Pato teko šmirgeliuoti, kol pagal instrukcijas pasidariau drožtuką.

Kitas durnas pirkinys:

20W baltas šviesos diodas, šalia “standartiniai” 3W diodai.

Užtenka apie pirkinius.

Tai plokštė kurią pasidariau praeitą savaitę ir šiaip ne taip užpildžiau. Tai 8 galingi mosfetai valdomi per mažiukus tarpinius mosfetukus nuo ATMEGOS. Galima lemputes junginėti, o galima ir steperius pajungti.

O čia jau “test run”- nu sukasi tie steperiai. Bet nėra jokios naudos. Išbandžiau maitinima tik iš USB, tai silpnučiai jie. Pajungus išorinį 12V maitblokį jau atsiranda “smarvės”. Jei jungti prie dar aukštesnės įtampos prisireiktu trijų maitblokių, nes galios mosfetai valdomi tarpinių 2n7002 tranzistorių kurie valdo galios GATE- ne daugiau 15V, o štai mažiukai visiškai suderinami su ATMEGA16 išėjimais. Visi tranzistoriai teisingai persijunginėja, todėl šalti kaip lavono subinė.
Jei bus įdomu, galėsiu įdėti eagle schemas ir pcb.

Pabandysiu aprašyti praeitos žinutės magnetinės šerdies tyrimo eksperimento teorinę dalį. Grynai teorinę, be jokių realių skaičių ar matematikos patvirtinimo. Dėmesio, gali būti klaidų, nes pats ne viską suprantu. Taip pat gali būti klaidos dėl dimensijų daugiklių.
Eksperimento rezultatas labai panašus į šią kreivę:

Paveikslėlis iš interneto, palikau angliškus pavadinimus, nes visuose datasheetuose naudojami angliški terminai, o ir Lietuviškų aš nežinau. (B matuojama Teslomis (T), H- amperais per metrą (A/m) arba Orstedais [Ørsted] ).

Oscilografas rodo įtampas schemos taškuose. Kad paversti osciloskopo V reikšmes, reikia kiek paskaičiuoti.

Schemoje R2 – 10 kiloomu, C – 1uF..

Vp- pikinė įtampa iš oscilografo ekrano; C talpa faradais, R2- omais, Ns – vijų skaičius, Ae- pats sudėtingiausias- efektyvus šerdies plotas (effective core area), kvadratiniais centimetrais.

Praeitos žinutės schemoje parašyta, kad naudojau 1 omo rezistorių. Ne, ten stovi 10 omų rezistorius. Su vienu omų pernelyg triukšmingas vaizdas.

Vp – vėl įtampa nuo ekrano, n -apvijų skaičius, R1 – šunto varža, Le – vėl nesamonė – magnetinės grandinės efektyvus ilgis (effective magnetic path lenght), centimetrais.

Dabar apie šitus “ilgius” ir “plotus”… tai parametrai kurie nusako šerdies formą ir dydį. Tikrosios reikšmės traukiamos iš žinyno. Nes paskaičiuoti tai kiek sunkoka, o štai žinyne galima rasti tokio pat dydžio šerdį ir nusirašyti šias reikšmes. Šios reikšmės nepriklauso nuo šerdies medžiagos- tai gryna geometrija.

Supaprastintos (!) formulės paskaičiuoti žiedelio parametrams. Iš formulės išmestas šerdies briaunos apvalumas…

Efektyvus plotas:

Efektyvus ilgis:

Efektyvus tūris:

(Tūrį dar galima gauti sudauginus ilgį su plotų. Tūris naudojamas šerdies “galiai” skaičiuoti).

O čia parametrai kurie jau kinta priklausomai nuo formos:

(formulės galioja tik žiedui su aštriais kampais, r1- vidinis spindulys, r2- išorinis, h- aukštis).

O čia teorinės apvijos induktyvumas, jei staiga išnyks šerdis:

Čia toks santykiukas:

Kuris vadinamas “initial permeability”. 🙂 Tai induktyvumo santykis tarp ritės su šerdim ir be šerdies. Rodo “ant kiek stiprina” induktyvumą.

Tai “effective permeability”. Čia le=Le, o lg- tai oro tarpiuko ilgis. (Jei šerdis kokia nors “E” formos, tai ten tarpukas ne vienas 🙂 )

Dar dvi formulės kurios yra žymiai “žemiškešnės” ir tikrai panaudojamos praktikoje:

Tai induktyvumo priklausomybė nuo vijų skaičiaus. Atkreipkite dėmesį, kad reikšmė kinta nuo apvijų skaičiaus kvadrato. L1 – tai vienos vijos induktyvumas, L – visos apvijos induktyvumas, n- vijų skaičius.

O čia jau užmiršau… 🙂

Rodos tai susije su nuostoliais (miu i rodos vadinasi “loosy component of total reactance”).

A, ir dar:

Čia kaip oerstedus konvertuoti į ampermetrus 🙂 t.y. amperus per metrą.
Labai dėkui vikipedijos “varikliui” už formulių paveiksliukų generavimą.

Skaičiau visokius sudėtingus straipsnius apie magnetines šerdis ir pastebėjau kelias paprastas schemas šerdies parametrų stebėjimui. Tam reikia osciloskopo su X ir Y įėjimu, generatoriaus ir stiprintuvo. Stiprintuvo todėl, kad šerdis reikia stipriai išjudinti. Pradžiai pagalvojau apie savo namų garso stiprintuvo panaudojimą, bet vėliau pagailėjau- jei kas ir sudegs Burr Brown čipas… Geriau parizikuoti didesniu šlamštu. Jau seniai garaže mėtėsi kiek pasvilusios Logitech kolonėlės stiprintuvas. Ten viduje daug TDA7296.

Testavimo schema labai paprasta. Tik mažom raidelėm buvo parašyta, kad stipriakas turi buti ten toks ir anoks… radau aš to stipriako aprašyma… 600W išėjimas į 8 omų apkrovą.
Panaudojau TD, ją užmaitinau kažkur virš +-50V (Rail to Rail). Eksperimento metu mačiau vos ne 60Vpp išėjima… nupurtyti gali.

Raudona rodyklė rodo į testuojamą ritę (1.8mH), žalia rodyklė- skubiai surinktas stiprintuvas su kompiuterio procesoriaus radiatorium. Radiatorius darėsi karštas…

Eksperimento rezultas. Pasuktas su kompo pagalba ir perverstas. Nes eksperimentuodamas supainiojau X ir Y laidus. Labai panašu į tikrus rezultatus. Reikėtu sukalibruoti ir galima būtų ištraukti realius skaičius iš šio grafiko. Bet šiandien nesu tokios nuotaikos kad pradėčiau naudotis matematika.

O kokį dažnį naudoti? Čia filmukas kaitaliojant dažnį- labai kinta kreivės forma. Dar matyt įtakoja, kad matyt “užlinksta” mano stipriakas. Bent jau šuntinis rezistorius leidžia dūmus. 🙂

Mažytis postas smalsučiams. Prie mano “prietaisų etažerės” yra toks staliukas. Ant jo, darbo metu kaupiasi šlamštas. Kol pradeda nervuoti, tada aš viską nušluoju į kokią dėžutę… poto išnešu į garažą ir užmirštu. 🙂
Galite pasmalsauti ir pažiūrėti į bardaką ant to staliuko.

(paspaudus ant paveiklsliuko pamatysit didesnį paveikslą).

Fotografija skaitmenizuota iš kelių kadrų ir paversta HDR paveikslų su TONE MAP funkcija. Naudotas softas- Photomatix Pro ir truputėlis Fotošopo.

Ieškokit adatos! Fotografijoje yra didelė adata. 🙂

Gal jau kur nors rašiau, bet tikrai daug kam pasakojau, kad mano kompas jau daug metų neperinstaliuotas. Dažniausiai naudojam Windows XP operacinę sistemą. Ji manau instaliuota kažkur taip 2005 metais. Tačiau per tą laiką operacinė sistema permigravo per kelis diskus. Diskus keičiam prie progos arba pagal motovalandas- SMART galima nusiskaityti kiek valandų dirbo diskas. Taip pat ir kitus parametrus. Neprievartaujamas ir sėkmingas diskas gali veikti labai ilgai, tačiau, laikui bėgant disko būklė blogėja. Tai lengviausiai pastebima iš skaitymo greičio. Šiaip, kas nors gali pareplikuoti, kad perinstaliavus windoze (ką ir daro normalūs žmonės kai keičia diską) viskas susitvarko ir windowsai dėl to greitėja. Tačiau aš windozės neperinstaliuoju- aš keliu tokią, kokia ji yra. O sistema smagiai pagreitėja. Tuo labiau, kad nauji diskai ir naujos technologijos žengia į priekį…

Tai mano kompo fotografija sistemų (jų yra dvi: XP Pro ir Win 7 Pro) perkėlimo metu. Windows 7 jau perkelta- buvo nedidelė komplikacija ir teko pasileisti iš instaliacinio disko. Matyt perkėlimo metu (keitėsi disko dydis) kažkas nusimušė. Windows 7 nepaprašė per naujo aktyvuotis ar šiaip nesispyriojo… Akyvacija man nebaisi, nes kaip nekeista windozė pas mane legali :).
Dabar liko perkelti Windows XP. Nežinau ar dar šiandien spėsiu- diskas jau pajungtas, tačiau reikia susikaupti ir pradėti procedūrą…

O čia šio momento diskų menedžeris. Reikia viską iš disko 0 perkelti į diską 7. Matosi, kad disko dydis kiek skiriasi… 🙂

Montavau čia aš lazerio moduliaciją ir tik pyššš ir nebeveikia violetinis lazeris. Susiparinau stipriai, poto pradėjau nagrinėtis kas čia ir kaip galėjo atsitikti. Kaip auką pasijungiau raudoną lazerį iš DVDRW, juolab kad jų turiu kilogramais. Pribaigiau aš moduliatoriaus schemą ir nieko blogo neradau. Violetinis lazeris paprasčiausiai po truputi nusidegradavo ir tiek… Tiek to. Liko tokia mirksiuko schema- išorinis generatorius, LM393 komparatorius valdantis kiek didesnės galios mosfetą kuris, savo ruožtu trumpina lazerį. Trumpina todėl, kad srovės šaltinis toleruoja trumpą jungimą, tačiau neteisingai gali suveikti atjungus apkrovą.
Bežaisdamas prisiminiau vieną straipsnį iš EDN žurnalo apie stalinės lempos įtaką vienos schemos veikimui. Visos priemonės yra- moduliuotas galingas lazeris ir oscilografas. Pradėjau kaišioti įvairias detales po lazerio spinduliu. Aišku LEDai ir taip turi fotoelektrinį efektą. Labiau domino egzotika:

Mažytis 5.6V stabilitronas- teisingai apšviestas puikiausiai gamina elektros srovę. O štai 1N4148 diodas nepagamino.

Infraraudonas lazeris- Taip! Beja šiuose lazeriuose nėra sumontuoto fotodiodo.

Didelis, galingas diodas be plastikinio korpuso. Tik vidinis stiklinis burbulas. Šitas turėjo geriausią fotoefektą.

O čia vieno iš eksperimento oscilograma- matosi 10Hz lazerio signalas ir apčiuopiama fotosrovė.

Tiksliau kelių dienų ataskaita. Savaitgalis buvo toks nekūrybiškas- susiremontavau kitą oscilografą (RAM reikėjo perlituoti, suknistos bešvinės technologijos). O ką nors tokio kūrybiško kaip ir nepadariau. Todėl dedu kelias nuotraukas apie veiklą kuri neverta atskiro straipsnio:

Aišku, šį mėnesį ploviau ATX maitblokius vonioje. Beja išploviau ir kompo motininę. Reikėjo sutvarkyti kompą kuris stovėjo dulkinose pramoninėse patalpose. Labai jau itartinos juodos dulkės buvo viduje. Pabijojau pasigauti kokia “cholerą” ar “silikozę” todėl nafig, visą kompą išploviau po dušu. Viskas veikia.

Čia tai mėlynai violetinio lazerio portretas. Lazeriuoti pradeda (threshold current) maždaug prie 35mA, darbinė srovė ~40mA. Įtampos kritimas 4.4…4.8V, Pout- 5mW. 180mW sunaudoja, 5mW išspinduliuoja… nekoks naudingumas.

Spinduliukas toks “pypukas”. Beja diodo pinoutas kitoks, korpusas nesujungtas su lazerio viduriais.

Pastebėjau, kad kai mano “prikurkės”-USB adapteris prie neigiamos temperatūros pradėjo nepatraukti mano video registratoriaus. Išardžiau- viduje klasika su MC34063 mikroschema. Patikrinau kondikus, lygtai geri. Bet abu pakeičiau i polimerinius, kiek didesnės talpos. Blogiau nebus. Kol kas netestavau prie neigiamos temperatūros.

Iš darbo pasiskolinau Elgama elektros skaitiklį- nutariau išmatuoti kiek ėda elektros mano “infocentras”. Kol kas renku duomenis. Bet šiaip daugokai man atrodo…

Lazerio testavimo filmukas:

Šiaip spalva turėtu tokia būti labiau violetinė (405 nm). Bet fotikas matyt jos nevirškina.