Apšvietimas

Ištraukiau darbe iš spintos senovinį liuksometrą. Toks jau kiek papuvęs aparatas, bet šiokį tokį vaizdą galima susidaryti.

lx

Šiandien buvo saulėta rudeniška diena, tai padariau du kontrolinius matavimus kieme, apie 17 valandą. Šiandien buvo maloni rudeniška saulutė- toks beveik bobų-vasariškas oras.

Apratas parodė šiuos skaičius. Tiesioginis pašvietimas į saulės apšviestą plotelį- 500lx, bendras apšvietimas kieme- 370lx.

O dabar keletas matavimu namie (dėmesio, matuoklis gali matuoti ir pieno riebumą, todėl verta atsižvelgti į kontrolinius matavimus):

Vieta Apšviestumas, lx
MATAVIMAI su netiksliu prietaisu
Ant lovos 50
Darbastalis, darbinė zona 150
Darbastalis, max zona 280
Kompo stalas, klavietūra, be stalinės lempos 35
Kompo stalas su spec. staline lempa normaliu galingumu 300
Kompo stalas su spec. staline lempa max galingumu 400
Monitorius (priglaudus prie baltos zonos, du monikai) 70 ir 90
Mano konstrukcijos (matuota tamsoje, išorinis apšvietimas ~0lx)
Kinietiškas prožikas su Liion akumu, 60cm atstumas, (kaitrinė lempa) 300
Kinietiškas prožikas su Liion akumu, min atstumas, max, (kaitrinė lempa) 450
Multi White LED prožikas, 60cm atstumas 250
Multi White LED prožikas, min atstumas, max 450
Mobilaus LED blykstė, 60cm atstumas 20
Mobilaus LED blykstė, min atstumas, max 400
Grynas galingas LED, 60cm atstumas 140
Grynas galingas LED, min atstumas, max >500
(naudojant kažkokį x100 filtrą gaunasi nerealūs 30000 lx)
Grynas galingas LED pritaikius optiką, 60cm atstumas ~500
Kontrolinis matavimas
Malonus rudeninės saulės zuikutis 500
Normaliai apšviesta popietė 370
NORMOS darbui su kompu (HN 32:2004)
Darbastalis min 300
Darbastalis max 500
Vaizduoklio 🙂 (monitoriaus) 100..250
NORMOS darbui su geležėlėm(HN 98 : 2000)
Maksimaliai tikslūs darbai, <0.15mm detalės (blusų kaustymas tikriausiai) 5000…1250 (oj!)
Labai tikslūs darbai, 0.15-0.3mm 5000…1250 (oj!)
Tikslūs darbai 0.3-0.5mm (SMD litavimas tikriausiai) 400
Vidutiniškai tikslūs darbai 0.5-1.0mm (litavimas tikriausiai) 400..200
Nelabai tikslūs darbai 1.0mm 200
Netikslūs darbai >5.0mm 200, skiriasi kad nėra reikalavimo dėl kontrasto.
Bendras, nuolatinis darbo proceso stebėjimas 200
Bendras darbo proceso stebėjimas, ne nuolatinis, ne nuolat būnant patalpoje. 50, skiriasi kad nėra reikalavimo dėl kontrasto.

Trumpai apie kambario apšvietimo konfiguracija. Kambario plotas apie 20 kvadratinių metrų, lubų aukštis apie 3.5 metro. Bendras apšvietimas- “liusta” su 4 “taupiom” lempom po 20..23W. Lempos skirtingo darbo laiko ir gamintojų: Wellmax, GE, OSRAM. Visos lempo tempia į 865 spalvą. Litavimo darbastalis turi dvi jau kiek pasėdusias lempas OSRAM Dulux 11W, 840. “Stalinė” lempa tai medicininė, reguliuojamos galingumo, tikriausiai kokio LOR gydytojo: Verre & Quartz, viso 80W (4×20) halogenai (panašus į H832 modelį, tik su 4 lempom. Beja H832 turi duoti 52 000 lx prie 50cm, maniškė su tuo filtrų duoda apie 25 000 lx prie 50 cm, minimalus taškas.).

Išvados:
Tamsu!!! Reikia pasikeisti darbastalio lemputes į naujas. Pridėti dar lempų. Ant lovos negalima skaityti, galima tik “stebėti nenuolatinį darbo procesą” 🙂 kad ir ką čia šis procesas reikštu.

RGB matrica: 1 bito frame buferis

Po ilgo laiko tarpo, pagaliau prisėdau prie savo RGB LED matricos. Kiek pavargau ir perrašiau visą matricos “taimingo” schemą į vieną Verilog modulį. Testinė schema buvo padaryta iš atskirų loginių elementų. Pakeliui išsisprendė keletas (bent jau teorinių) “gliukų” oscilogramose ir šiaip, schema užima mažiau vietos FGPA viduriuose.

Kol kas organizuotas vieno bito “frame” buferis (kadro atminties buferis). Duomenys iš FPGA vidinės atminties pastoviai pumpuojama į RGB matricą. Pakeliui išprestas rebusas dėl skirtingo RGB LEDų išsidėstymo ir “logiškos” video atminties. LEDai sulituoti kiek kitaip, ir video atmintis gaunasi kiek iškreipta, panašiai kaip ZX Spectrum kompiuteryje. Geriau jau schemoje viską išburti, nei ateityje vargti su paveikslėlio paruošimo softu.

RGB matrica
(Tie snukučiai jau iš pradžių buvo su pasuktom burnom, va paveiksliuko “source”: Paveiksliukas kuris turejo buti pavaizduotas. Dar įtariu nesklandumus Basic’o programoje).

Pakeliui teko pasirašyti softą MS Visual Basic’e, kuris paruošia video buferio atminties “dump’ą” kurį galima užkrauti į FPGA naudojant Quartus programinę įrangą.

Iškilo kelios naujos problemos:

  1. Raudona spalva žymiai prislobsta jei uždegami visi 16 diodų ant tos pačios mikroschemos.
  2. Skirtingų mikroschemų “blokai” turi skirtingus baltos spalvos balansus- matosi “siūlės” kai spalva pereina iš vieno bloko į kitą.
  3. Ir jau minėta bėda su žalia spalva- ji linkusi geltonuoti prie didesnio intensyvumo.
  4. Pastebliu mikro “gliukus” mėlynoje spalvoje- kažkokie, vos įžiūrimi, mėlynos spalvos vaiduokliukai.

Šiaip, aš išradinėju dviratį, bet užsienėtis kuris paliko komentarą mano puslapiuose kad jis irgi turi tokias pat matricas net nesiruošia pasidalinti kodu. Spaudžia. Nu ir eina jis peklon, man savo lameriško kodo negaila. Todėl viska skelbiu kaip “freeware”. 🙂

FPGA source code: RGB matricos 1bito buferis Quartus archyvas ir frame buferio turinys.

Bendras vaizdelis kaip atrodo schema: Matricos sujungimo schema pdf dokumentas.

Sekantis etapas ir planai:

Pilnas RGB, bet jau kelių bitų spalvų lygiai, nes su aštuoniom spalvom 21 amžiuje kiek primityvu… 🙂

Maniakiški instrumentai…

Kartais galima gauti nebenaudojamų chirurginių instrumentų. Va tokių kaip šitie:

Chirurginiai instrumentai

Šių replyčių savybės žymiai geresnės nei daugelių parduotuvėse parduodamų elektronikos instrumentų. Aš pasirinkau įvairius spaustukus ir pincetus. Bet negalėjau praeiti pro šias nuostabias “šakutes” lenktais galiukais…

Chirurginiai instrumentai

Nors visiškai nepanaudojamas elektronikoje, bet kaip “gag” daikčiukas tiesiog nuostabus. Pačias didžiausias šakutes pakabinau virtuvėje, prie visokiausių peilių. Ir tik vienetai supranta ir kiek pakraupsta nuo šio instrumento..

Chirurginiai instrumentai

Gerbiami Blogo skaitytojai, pabandykit atspėti, kam šios šakutės naudojamos 🙂

(Dėkui už komentarūs)

Kodekų debuginimas: GraphEdit

Kaip sužinoti, kokius kodekus ir filtrus naudoja windows kompiuteris kad parodyti vieną ar kitą failą? (video ar garso). Kaip patiuninti tu kodekų ir filtrų parametrus? O gal išviso, kaip pratestuoti, gal tas kodekas blogesnis už kitą. Tam reikalui Microsoftas turi gana įdomų įrankį. Oficialiai, šis utilitas paslėptas Direct X 9.0 (ar kitos versijos) SDK, bet internete yra mažytė, išgryninta versija. Paieškos sistema naudotis tikriausiai mokate- raktinis žodis “GraphEdit”.

Štai keletas iliustracijų, kaip WindowsXP operacinė virškina skirtingus media failus. Tai screen shotai, jie gana dideli, todėl dedu panažintas ir normalias versijas.

Pirmas failas: tiesiai iš skaitmeninės kameros nukrautas failas. Kamera rašo DV formatu.
GraphEdit
(spausti ant paveiksliuko, kad pamatyti didesnį).
Kad groti šį failą naudojamas vienintelis DV video dekoderis. Garsas tame faile nokompresuotas.

Antras failas: filmas koduodas su DivX serijos kodeku. Garsas MP3.
GraphEdit
Kaip matosi, aš naudoju nemokamą ffdshow kodekų “rinkinį” ir kažkodėl “Moonlight Odio” dekoderį.

Trečias failas: muzikėlė kompresuota su windows media (wma išplėtimas).
GraphEdit
Naudoja kažkokį WMAudio decoderį. Beja, visus kodekus ir filtrus galima reguliuoti ir tiuninti- užtenka paklickinti ar jų su pelyte. Taip pat galima pasinaudoti kitu kodekų ar įrenginių. Tik ne visi įrenginiai jungiasi vienas su kitu. Teoriškai, galima kai įėjimo įrenginį paimti TV tiunerį ir žiūrėti programą be jokio TV tiunerio softo.

Ketvirtas failas: standartinis MP3 failiukas. Taip ji grotu Windows sistema, jei aš pats negročiau jų per winampą.
GraphEdit
Čia matosi kad mp3 failas dalinamas į MPEG streamus (čia jų tik vienas), tas streamas sumaitinamas tam pačiam Moonlightui ir toliau grojamas per įrenginį “Direct sound device”. Jei čia pakabinti kietą diską, jame atsirastu nesukompresuotas PCM failas.

Penktas failas: Čia jau kiek egzotiškesnis, DVB-T transportas (įrašytas į diską).
GraphEdit
Paskutiniu metu aš naudoju ffdshow šiems failams, o kartais naudojų komercinį AVC kodeką.

Šeštas failas: Dar didesnė egzotika- matrioška.
GraphEdit
Matrioškoje dažnai būna keli garso takeliai ir titrai. Šiaip matrioška leidžia pridėti daug garso, video ir tekstinių takelių. Šiaip tai gana universalus konteineris. Jis nėra populiarius tarp paprastu divx filmų, tačiau kažkodėl labai populiarus tarp multikų megėjų. Gal todėl, kad daug multikų būna japoniški ir jiems reikia subtiktrų?
Šis failas ardomas į tris srautus, video ir audio dekoduoja ffdshow, tekstinį srautą apdoroja “DirectVobSub” kuris generuoja titrus ir “uždeda” juos ant video vaizdelio.

Naujos kartos kreditinių kortelių skaitytuvas: saugumas

Visos naujosio kreditinės ir debetinės kortelės turi integruotą mikroschemą, ir kad nuskaityti pinigėlius reikia įvesti PIN kodą. Ar tai saugu? O jei ten kas nors prisijungs ir nuskaitys tavo duomenis? Pabandysim teoriškai pasinagrinėti kelius saugumo faktorius.
Kad nuskaityti pinigėlius iš kortelės reikia:

  • (senas modelis) kortelės numerio- jis matosi ant kortelės, kartais galiojimo- irgi matosi, vardo pavardės- matosi ir parašo- jį galima padirbti. Kortelių aptarnavimo taisyklės numato įvairias patikras, bet kur tomis taisyklėmis naudojasi? Prekybos centre? Nuplaukusi nuo darbo srauto kasininkė galvoja tik apie tai, kaip jai nesuklysti. O kortelės saugumas jai dzin. Gerai, kad dar yra ryšis su CC (credit card) centru, kur pasitikrina kai kurie duomenys ir kliento mokumas. Pačios kortelės magnetinėje juostelėje tėra įrašyta ta pati informacija kuri pavaizduota ant kortelės. Magnetinė juostelė tik paspartina duomenų įvedimą. Teoriškai, net nenuskaičius juostelės, galima elektroniškai atlikti piniginę operaciją. Net buvo taisyklės kaip tai padaryti. O seniau to elektroninio tikrinimo išviso nebuvo- pirmosios kortelės su relijefiniu užrašu buvo iš viso naivus dalykas ir tiko tik naiviems amerikonams.
  • (naujo modelio) kortelės numerio ir pin kodo. Iš čipuko dar ištraukiami papildomi duomenys kurie leidžia sukurti unikalų, nepasikartojantį kodą kuriuo ir bendraujama su banko sistema. Pin kodą galima nužiūrėti, o štai vidiniai kodavimo duomenys yra unikalūs kiekvienai sesijai ir nesikartoja. Kortelės numeris čia nelabai ir dalyvau tiesioginėje formoje.

Surinkus kortelės numerį ir sužinojus PIN kodą galima pasidaryti magnetinės (seno modelio) kortelės dublikatą. Ir pinigus išsigryninti seno modelio bankomatuose. Čia pagrindinė sukčių laimė, kad bankomatai dar tebesuderinti seno modelio kortelėm. Kai tik bankai nebenaudos magnetinių kortelių, saugumas žymiai padidės. O dabar… durnių laivas. PIN kodą galima nusižiūrėti, nufilmuoti ir panašiai. O kortelės numeris ir taip lieka labai viešas. Padaryti naują magnetinę kortelę kaip apmy..ti tris pirštus. Įranga kainuoja apie 300$.

Tačiau pažiūrim į ateitį… pažiūrėkit į paveiksliuką. Nors vienas prietaisas be korpuso, tačiau tą klavietūrą matėt visi.

CC Reader security check

Taip tai PIN kodo įvedimo klavietūra ir kortelės autorizavimo prietaisiukas. Toliau skaityti nuspaudus nuorodą, bus dar ir fotkių: Continue reading →

Nauda iš mobilaus

Šis straipsniukai kaip ir pratesimas anstesniam postui. Ką galima padaryti iš sugedusio mobilaus telefono. Kad ir mažiuką White LED prožektorių:

Samsung white LED torch

Čia panaudota ekraniuko plokštelė nuo Samsung SGH-E710 (Šis modelis turi milžinišką baltą šviesos diodą). Deja mikroschemos numerio ir gamintojo aš nenustačiau. Ant mikroschemos parašyta tik “603” 🙂 Tačiau pasinagrinėjus schemą, nustačiau kad tai beindukcinis (Charge Pump) įtampos užkelėjas- baltų diodų draiveris. Jis iš Ličio batareikos (4V… 3.7V) gamina vos ne 5V skirtus maitinti baltus diodus.

Schema maždaug tokia. Čia iš kito Samsung mobilaus, bet principas aiškus. Prašom pasinagrineti AnalogicTech firmos produktais. Schemoje tai AAT3172 mikroschema:
Samsung white LED torch

Dar vertas ir “backlight” schemos gabaliukas su Linear Technologies LT1937 mikroschema. Ji galima kam nors pritaikyti:
Samsung white LED torch
Didesnė schema.

Galimas ir toks variantas, su LT3465…
Samsung white LED torch
Didesnė schema.

Dar galimi variantai ir su Texas Instruments mikroschema TPS61061. Todėl drasiai galima ardyti ir mobilius telefonus ir pritaikyti keistiems daikčiukams. 🙂
Senesnėje žinutėse rašiau apie video plokštės panaudojimą.

Vandalizavimas kaip mokslas

Vėl straipsniuko pavadinimas chytras… Elektronikos megėjui kartais iškyla klausimas- iš kur pigiai gauti detalių eksperimentams. Ypač tokiems, kur brangios detalės svyla dešimtim ir finansiškai tokie eksperimentai gali brangiai kainuoti. Dar tokie klausimai kartais iškyla ir mano weblogo skaitytojams- kodėl tas Levas savo schemoje panaudojo tokią brangią ir egzotišką detalę? Ogi todėl, kad ta detalė visai pigiai (dažnai ir už dyką) gaunama iš senos aparatūros. Aišku, dėl darbo specifikos (prisiminkit tomografą) paardau tokią egzotiką, kurios niekas kitas negaus. Bet kaip pavyzdį panagrinėkim tikrai prieinama elektroniką.

Štai vandalizavimo auka- beveik šiuolaikinė kompiuterio motininė plokštė- kelios detalės, jungtys. Rodos nieko gero…
(Dėmesio! Nuorodos į datasheetus gali ir neveikti. Tai “offsite links”.)

salvage

Toliau skaityti ir daugiau nuotraukų: Continue reading →

Vabzdžių lempos tobulinimas

Vasara kaip ir į pabaigą, tai didžiojoje parduotuvėje kur pavadinimas su “X” raidėm ultravioletinių lempų vabzdžiams išpardavimas- 4.99Lt. Už tiek jau galima lempą nusipirkti ir sugadinimui. Gal tos lemputės viduje tinka PCB plokščių gamyboje- tada verta pirkti, nes paprasta UV lempa žymiai brangiau kainuoja nei šis komplektas. Priedo gaunam ir dar detalių… 🙂

Lempos veikimo principas paprastas- ultravioletinė šviesa vylioja mašaliukus (ji vylius – žinokit, šis žodis tikrai yra. Jį sugalvojo naujieji kalbininkai) ir jie įskrenda į lempos vidų. O ten elektra juos užmuša.
Bėda ta, kad elektros įtampa ten keik mažoka ir ne kiekvienas vabaliukas užtrumpina grandinę. Originalūs šviestuvai turi gana aukštą įtampą ir srovę- vabaliukai paprasčiausiai sudega.

UV killer

Išardom lempa, viduje maža plokštelė su keliom detalėm. Ten padarytas lempos maitinimo droselis ir aukštos įtampos generatorius. Originalioje lempoje įtampa sieke apie 600V, trumpo jungimo srovė- 5mA.

Schema maždaug tokia:

UV killer

Schemoje matau vieną esminį trukūmą- vienas iš elektrodų tiesiogiai sujungtas su rozetės laidų. 50% tikimybė, kad ten bus 230V ir tiek amperų, kiek turi ta rozetė. Viduje nėra jokių saugiklių.

Tobulinimo eksperimentai:
Lemputė šviečia, tai balasto nereguliuosim. Tik gal reikės pabandyti pakeisti esamą lempą į Backlight UV.
Bet su aukšta įtampa reikia kažką daryti. Aišku galima didinti itampos daugintuvo pakopas- daryti kaip Dekatrono lempos schemoje. Tačiau, aš išlupau iš seno dujinio katilo dujų uždegiklį. Jis duoda aukštos įtampos impulsus. Aukšta įtampa siekia maždaug 3000…5000V, tačiau srovės aš nesugebėjau išmatuoti. Tikriausiai labai nedaug. Sukišau ši maitblokį į lempos korpusą. Dabar tarp elektrodų vijų chaotiškose vietose šokinėja gražios kibirkštys.

UV killer

Laukiam vakaro, pažiūrėsim kokie rezultatai. Vieną minusą jau matau, tiksliau girdžiu- lempa spragsi, kai kibirkštis šoka tarp elektrodų…

Metalų apdirbimas

Konstravime man sunkiausia dalis- mechaninis apdirbimas, korpusai ir kitas šaltkalvio darbas. Šiaip man net inkilą tiesų pagaminti didelė problema… 🙂 Tačiau kartai gyvenimas priverčia čiupti reples, žirkles, plaktukus ir kitus instrumentus.

Megėjiškame konstravime dažnai naudojamas lakštinis aliuminis- daromi korpusų dėžutės, visokios durelės, panelės ar radiatoriai. Aliuminis- minkštas metalas, bet ko jis, rupužė, tai sunkiai pasiduoda buitiniam apdirbimui? Ogi todėl, kad šis lakštinis aliuminis… nėra aliuminis. Grynas aliuminis aptinkamas tik šynu pavidalu elektros pastotėse- jis ten minkštas, lengvai lankstomas. O šis lakštinis aliuminis yra kokios nors rušies diuraliuminis (aliuminio lydinys su priedais, kurie sutvirtina aliuminį, pagerina jo sąvybes. Panašiai kaip legiruotas plienas).
Diuraliuminis turi tendencija su laiku kietėti- čia jo pagrindinė sąvybė. Kol detalė apdirbama- jis minkstas, plastiškas metalas. Po kažkiek laiko- sukietėja. Kartais taip sukietėja- kad pasidaro trapus ir lūžta nuo menkiausio palenkimo.

Kad išvengti diuralio apdirbimo kančių, reikia panaudoti metalo terminį apdirbimą: atkaitinimą, grūdinimą ir atleidimą.

Užgrūdintas diuraliuminis- minkštas apdirbimo metu, vėliau sukietėja. Grūdinama taip: įkaitinam metalą iki 360-400°C. Kas neturi IR termometro, temperatūrą gali pasitikrinti braukiant medine degtuko dalim per metalą- jei lieka juodas brukšnys temperatūra kaip tik. Kiek pakaitine metalą, metam jį į šaltą vandenį.Jis suminkstėja ant tiek, kad jei norima išlginti poros milimetrų lakštą nebereikia net plaktuko- padedam lakštą ant lygiaus paviršio (pvz. ant keraminiu plytelių) ir su tešlos kočėlu išlyginam nelygumus. Nekalkit tokio diuralio- liks negražūs plaktuko pėdsakai.
Po 3 ar 4 dienų diuraliuminis vėl sukietės. Jei metalas pasidaro kiek per kietas, galima panaudoti atleidimą- pakaitinam detalę iki velniai žino kokios temperatūros ir lėtai aušinam. Temperatūra nežinoma, rusiškoje literatūroje parašyta, kad prie tokios temperatūros pajuoduoja muilo (ūkinio) sluoksnis.
Atkaitinimas (отжыг) skirtas suminkštinti detalę, kad pašalinti grūdinimą (ir vidinius itempimus) ir neleisti vėliau sukietėti. Pas diuralį- tai įkaitinimas iki 360°C ir lėtas ataušinimas.

Panašus efektai galioja ir kitiems spalvotiems metalams (apie juodus nerašysiu, nes ten daugiau įpatybių ir plienus radioelektronikos megėjai rečiau apdirba).

Varis (tikras, raudonas, varis): grūdinimas (kad sukietėtu)- įkaitintą detalę (400°C) lėtai aušinti. Atkaitinimas- greitas aušinimas. Įkaitinam vario detalę iki raudonumo (600°C) ir staigiai aušinam vandenyje ar tepale.

Brass zalvaris

Žalvaris (латунь, brass) suminkštinamas (kad lengvai lankstytusi, būtų kalus ir tąsus) įkaitinant iki 500°C temperatūros ir lėtai aušinamas.

Grubu, bet veiksminga

Kartais reikia kokybiško, didelės srovės, mažos įtampos šaltinio. Dažniausiai tokie daromi su impulsiniu stabilizatorium. O dabar tie stabilizatoriai veikia ant labai aukšto dažnio, PCB darosi sudėtinga ir šiaip daug vargo… Bet galima elgtis grubiai. Kiekviena rimtesnė video plokštė turi net du tokius stabilizatorius. Labai patogu pasinaudoti “šustresne” video plokšte dėl papildomo maitinimo gnybto. Štai pavyzdukas- nVidia Geforce 7600GS (AGP) 256Mb DDR2 DVI HDTV TV out ir kiti pribumbasai…

VGA regulator

Nuo plokštės nulupam GPU, atmintį ir šiuo atveju AGP2PCIe bridžą- jie mums nereikalingi, ir šiaip jie elektrą vartoja ir labai kaista 🙂

Pasinagrinėjam stabilizatoriu. Ju čia du. Abu surinkti su ta pačia mikroschema- Intersil ISL6549CBZ (ant pačio čipo 6549CBZ). Mikroschemoje yra du stabilizatoriai- linearinis (mažatriukšmis) ir impulsinis. Mane labiau sudomino impulsinis…

VGA regulator
Didesnė schema

Viskas reguliuojasi dviem rezistoriais R1 ir R4. Rekomenduojama keisti tik R4. Šioje plokštėje CPU core maitblokis (mažiau volto) padarytas su kairiuoju (fotkėje) droseliu (pilkas kvadratas 1uH) ir maitinasi nuo 12V. O štai periferijos, atminties maitblokis dešinėje. Su droseliu susuktu ant žalio žiedo. Šis maitblokis energiją ima iš 5V maitinimo. Pati mikroschema maitinasi nuo 12V.

VGA regulator

Nupjaunam maitbloki (aš panaudojau dešinę pusę dėl to, kad maitblokis stabilesnis ir yra kištukas. CPU core maitblokis labai žemos įtampos ir be milžiniskos, galbūt dešimčių amperų, apkrovos dirba nestabiliai.
Įtampa be reguliavimo 1.87V, bet užtenka pakeisti R4 ir bus kitokia. Aišku nereikia pulti į kraštutinumus, nes prie didelių Vin ir Vout skirtumų gal reikės keisti induktyvumą.
Įėjimo įtampa į mikroschemą max 14V. Į raktus irgi geriau neviršyti šios ribos. Rekomenduojama 12V. Dėl droselio induktyvumo rekomenduoju pasiskaityti datasheetą. Beja, ant plokštės yra ir visokios apsaugos bei srovės matavimo grandinės, bet jos gana sudėtingai atliktos, todėl neverta jas reverse-engineerinti.

Kitokios video plokštės su kitokiom mikroschemom, bet jei yra droseliai, vadinasi impulsinis maitblokis yra ir jas galima perdirbti pagal savo poreikius.

Papildymas 2008.11.02

Galutinis

Žalias laidas- išėjimas. Geltonas storas- 12V. Juodi laidai- žemė. Ploni geltoni- įtampos nustatymo kintamasis rezistorius. Pakeičiau išėjimo kondensatorių į aukštesnę įtampą (25V, 1000uF). Dariau stress-testą. Srovės maitblokis duoda daug, o kai užtrumpini, pirmasis svyla Q1 tranzas (prasimuša) ir visas 12V galingumas papuolą į išėjimą.
Įtampa reguliuojasi nuo 0.8V iki beveik 12V.