Baltiems ir mėlyniems šviesos diodams (LED) reikia apie 3V kad jie pradėtu šviesti. Šiaip, balti šviesos diodai yra mėlyni šviesos diodai su papildomu liuminiforu viduje. Tas liuminiforas aktyvuojasi nuo mėlynos šviesos ir pradeda švytėti. Sumoje gaunasi balta šviesa.

O jei norisi pajungti baltą ar mėlyną diodą prie paprastos AA ar AAA batareikutės? Arba, dar baisiau, prie išsikrovusios batareikos? Labai paprasta. Tereikia surinkti autogeneratorių ant vieno tranzo ir diodas švies. Va jums veikiantis pavyzdukas:

Ši schema internete dažnai vadinama “Joule Thief”. Nors pati autogeneracijos įdėja žinoma labai senai ir naudojama visokiuose gana keistuose prietaisuose.

Ko reikia norint pakartoti eksperimentą? Pirmiausia reikia paprasčiausio tranzistoriaus. Čia panaudotas NPN tranzistorius 2N3904. Rezistoriaus apie 1K ir transformatoriuko susukto ant feritinio žiedo. Žiedukas gali būti visai mažiukas, nes prietaisas nėra galingas. Maniškis turi 2 x 30 vijų plono varinio laidelio.

Trafukas sukamas taip: paimam apie vieną metrą plono laido ir sulenkiam pusiau, kad gautusi du laidai. Ir vienu metu vyniojam dvigubu laidu. Kai viską suvyniojam, laido galus apkerpam, aplituojam ir vienos apvijos pradžia sujungiam su kitos galu. (Pasitikrinti su testeriu ar dar kaip nors ar nesungta kaip nors neteisingai. Galima naudoti skirtingų spalvų laidus, tada bus lengviau atpažinti). Tą sujingimą jungsime prie batareikos pliuso. Kitą transformatoriaus laidą jungiam prie rezistoriau. O trečiąjį jungiam prie tranzistoriaus kolektoriaus. Prie to pačio kolektoriaus jungiam dijodo anodą (+). Rezistoriaus laisvą galą jungiam prie tranzistoriaus bazės (pas ši tranzą, prie centrinės kojos). Tranzistoriaus emiterį ir diodo katodą (-) jungiam prie batareikos minuso.

Schema va tokia:

Teoriniai pastebėjimai (netestuoti).
Galima naudoti ir PNP tranzistorių, tik reikės sukeisti emiterį su kolektorium vietomis, anodą ir katodą ir atvirkščiai pajungti maitinimą. Galima naudoti ir senus rusiškus germanio tranzistorius, tada prietaisas stabiliau veiks prie žemų įtampų.
Toks aparatukas gali veikti ir nuo “pirminių įtampos šaltinių” kaip citrinos, obuoliai su dviem skirtingais laidais sukištais į vaisių… 🙂

Perskanavau DVB-T kanalus kuriuos galiu pagauti su savo antena Kaune (ne visi kanalai iš Kauno, nes naudojų išorinę anteną ir geografiškai esu aukštai), pastebėti keli pokyčiai. Atsirado naujas siuntėjas 778MHz dažnyje, sako kad tai TEO. Kol vyksta bandymai, visi 9 kanalai nemokami.
Truputis pasikeitimi “free” kanalų lentelėje. Taip pat sumažėjo “free” kanalų kadro dydis. Buvo 720×576, o dabar pasidarė 544×576. Tačiau gal pagerėjo kodavimas, nes ffdshow pradėjo geriau veikti prie to pačio signalo. O gal šiaip koks sutapimas.
786MHz dažnyje liko tik 3 kanalai. Kažkodėl neberodo koduotų kanalų saraše…

Va screenšotas:

Keletas apipjaustytų paveiksliukų: Continue reading →

Gal jau pastebėjot, kad ant kai kurių namų kino sistemų stiprintuvų, resiverių, LCD/Plazma telikų buna užrašyti labai dideli garso galingumai. Tačiau nesimato didelių aušinimo radiatorių, ir maitinimo šaltiniai dažnai visai mažiukai. Nors tiesa, kai jie impulsiniai, tai nelabai ir suprasi kas per galingumas. Iš karto kila mintis apie “kinietiškus” vatus. Nors labai dažnai čia būna ir kinietiški vatai, bet dabar vis dažniau pasitaiko D klasės galios stiprintuvai.

Kas per žvėris yra D stiprintuvas. Tai sena naujovė- skaitmeninis stiprintuvas. Garso signalas paverčiamas/moduliuojamas į impulso plotį (PWM) ir toliau su greitais ir galingais MOSFET raktais gaminamas galingas signalas garso kolonėlėm.

Va fotkė vieno tokio stiprintuvo:

Čia tik nuimtas radiatorius nuo mikroschemų. Nors radiatorius nėra labai didelis. Ir šiaip jo labai didelio nereikia, nes anot datasheeto, šio stiprintuvo naudingumo koeficientas siekia net 90%.

Čia fotkė iš arčiau. Prašom atkreipti į SMD rezistorių dydį, kad suprasti kokios visdėlto mažos mikroschemos. Mikroschemos tai TAS5111 ir TAS5112 nuo Texas Instruments.

TAS5111 tai subvuferio (žemų dažnių garsiakalbio) stiprintuvas. Pagal dokumentacija, ši mikroschema duoda 70W RMS (prie 0,2% THD+N), 95dB dinaminio diapazono išėjimą. Mikroschema maitinama 30V ir 3.3V įtampa. Beja, 30V, tai vienpoliaris įtampos šaltinis.
Kita mikroschema, TAS5112 tai stereo (dviejų kanalų) stiprintuvas, 2 x 50W (prie 0,2% THD+N).

Mikroschemų veikimo principas labai paprastas, PWM signalas iš garso procesoriaus paduodamas į mikroschemą ir ten jis komutuoja mosfetinius raktus pajungtus pagal H-Bridge schemą. Kadangi naudojami po du PWM signalus kanalui, tai pasidaro pilnas Bridge. Mikroschemoje yra sumontuotos visos galimos apsaugos. Visas PWM signalo pavertimas atliekamas grupėje 10uH droseliu, kurie nuotraukoje atrodo kaip melsvi kondikai. Deja schemoje kondikai tik rudi (power stage pusėje).

Visas stiprintuvas yra 6+1. T.y. 6x50W+70W. Viso 370W RMS iš plokštės kuri vos vos didesnė už CD diską. Radiatoriai išspinduliuoja tik apie 40W šilumos prie maksimalios apkrovos.

Ši plokštė papuolė jau bloga, bet dar neaišku kas čia sugede. Kažkokie montavimai atlikti dalyje kuri net nesusijusi su power-stage. Todėl didelė tikimybė, kad galios pusė ir net procesorius veikiantis. Kol kas neturiu laiko šį stebuklą netgi įjungti.

Gerai skamba posto pavadinimas? 🙂

Namie aš naudoju pati pigiausią TEO DSL planą, tą kuris veikia tik po darbo valandų. Ir telefono linija tokia biški traškanti, vasara netgi girdėjos Lietuvos radijas. Buvau netgi išsikvietęs telefonų meistrą- jis nustatė linijos įžemėjima, tik kad mano telefono įvadas buvo svetimose privačiose valdose, tai prie kabelio meistriukas prieiti negalėjo. Būtų paieškojęs laisvų, neįžemėjusių porų. Kai įsivedžiau internetą, viskas kraunasi labai lėtai, dažnai atsiranda ryšio sutrikimai ir t.t. Žodžiu panašu, kad prasta linija duoda blogą įtaka. Taip maniau iki šios dienos ryto.

Šiandien įsijungiu ryte kompą (reikėjo vieną failą pažiūrėti) ir matau, kad veikia internetas. Ir kažkaip itartinai gerai. Jokių trukčiojimu, jokio laginimo… Specialiai pradedu krauti failiuką iš rapidshare . Vaje, alia greitis kažkos nerealus.

Vėliau greitis pasiekė maksimumą- 347 kilobaitai per sekundę, t.y. >2.8 Mbito.

Paleidau specialiai visokius bittorentus ir emules- uploado greitis apie 90… 100 kilobaitų per sekundę. Tai gaunasi apie vienas megabitas. (bittorento logas rodo 1120 kB/s maksimumą, o dar gi veikė ir eMulė).

Gerai, greitis gal ir per didelis, bet kiek bandžiau- nėra jokiu prarastu pingų, laginimo dėl DNS užklausų neatsakymo ir panašiai.

Todėl darau išvadą, kad TEO prie savo greičio ribojimo softo dar turi ir specialų laginimo ir šūdinimo modulį, kuris normaliems paprasto interneto vartotojams dar ir specialiai trugdo darbą 🙂

Gaila, bet visas malonumas tiksliai pagal laikrodį dingo apie 17 valandą.

WRT54G ar WRT54GL tai labai žinomas Linksys/Cisco Systems bevielis rūteris. Jis labai pagarsėjo, kai atsirado galimybė į juos instaliuoti Linuxo pagrindu sukurta firmwarę. Naujausi modeliai be “L” raidės indekso yra kastruoti originalaus ruterio variantai. Eina pletkai, kad originalus rūteris, po to kai pasidarė atviras kodas, pasidarė pernelyg tobulas ir pradėjo konkuruoti su “profesionaliais” Cisco Systems modeliai. O jie žymiai brangesni. Visos kalbos, kad kompanija taupo pinigus sumažinus atmintį yra niekalų verta. Šiais laikais 8 ar 2 Mb čipų kaina beveik nesiskiria. Ir gal mažesni čipukai gail būti brangesni. 🙂

Dabar galima isigyti abu modelius, bet jei susigalvojot pirkti, pirkite modelį su “L” raide. Bus galima instaliuoti daugiau navarotų.

Vienam žmogui paprastas, ne “L” ruteris dirbo labai nestabiliai. Naujausias originalus firmware nepadėjo. Nepadėjo ir DD-WRT micro firmwarė. Aš laikinai paskolinau savo ruteriuką su “L” raide kuris rodos stabiliai dirbo, bet jis vistiek strigdavo. Kilo itarimas į trugdžius iš maitinimo pusės. Tas pasitvirtino per elektros tinklų anomalijų vakarą- pamirguliavūs kiek lempom, abu rūteriai užlūžo jau pas mane namuose. Nutariau pasianalizuoti jų konstrukciją.

Vidinis stabilizatorius klaisikinis impulsinis. Tik kiek nustebino panaudoti kondensatoriai. Visi buvo 25V x 220uF. Įėjime dar suprantu tokio kondiko naudojimą, bet 3.3V ar CPU Core 1.8V naudoti tokius kondikus su neaiškiu ESR buvo kiek keista. Todėl kondikus teko pakeisti. Bėda ta, kad kondikų aukštį riboja korpuso konstrukcija, o ir kojyčių tarpas mažokas.

Čia WRT54G plokštė prieš tobulinimą:

Matosi laisva vieta tikriausiai 5V stabilizatoriui.

Po tobulinimo:

Įėjimo kondikas padidintas iki 25V x 470uF, kiti kondikai- 6.3V x 1500uF. Vienas kondikas ilituotas papildomai į tuščia vietą- ten buvo aptikta 3.3V.

O čia dvi plokštės palyginimui: WRT54G viršuje ir WRT54GL apačioje. Pas GL yra 5V stabilizatorius ir didesnės atmintys (tiek flash, tiek RAM). Pas GLą perlitavau visus kondikus į panašius kaip ir G modelyje.

Po tobulinimo, abu ruteriai veikia žymiai stabiliau. Šiuo metu darome testus.

Beja, į “G” modelį taip pat telpa kiek apkarpytas linuxinis firmware.

Vienoje firmoje reikėjo instaliuoti keleta Antivirusų Norton 2008. Ten viskas labai legalu, todėl vieni ativirusai ėjo kaip “clean install”, kiti kaip “upgrade”. Pagalvojau, kokia čia bėda- šmaukšt- pliaukšt ir viskas bus gerai. Aš visai užmiršau, kad Nortonai yra blogis. Ne tik stabdžiai, bet ir idiotizmo viršunė. Darant upgreida Nortonas 2008 pareikalauja du (2) kartus perkrauti kompą…

Ateini prie kompo, išsilukšteni iš dėžutės CD ir CD-key. Inkiši kompaktą ir tikiesi ramaus automatinio instaliavimo. Nifiga. Paleidžiam, pasileidžia installeris kuris kelias-keliolika minučiu (čia priklauso nuo CDROM ir kompo silpnumo) pasismaukęs pareiškia- dabar yra problemos su senesne (2007) metų programa. Žodžiu- fix it, o šiuo metu installeris abortuojasi ir try again. Pasileidžiam seno Nortono valdymo panelę- ten mirksi raudonai, kad kažkoks updeitas nedainstaliuotas. Užkilinam šita procesą. Bandom iš naujo. Dabar instaleris pasako- žinot, šitam kompe yra prisilogine kiti vartotojai, todėl pizė-kazė ir vėl instaleris abortuojasi. Perkraunam kompa, kad kažkurie miegantys loginai išsijungtu. Iškarto leidžiam instaleri- pist- instaleris abortuojasi, nes siuo metu veikia Live updeitas. Kilinam Live updeita senos versijos ir pagaliau instaleris pasileidžia. Kažką ilgai ir nuobodžiai smauko, diskai sukasi poto pareiškia, kad instaliacija dar nepavyko reikia restartuoti. Po restarto instaliacija vėl prasitesia. Poto išlenda debilnas priverstinis registravimas prie kažkokio on-line nortono-symanteko serviso ir Antivrusas terorizuoja suteikti asmeninę informaciją: tipo vardas, pavardė, adresas ir panašiai. Ir mygtuko atsisakyti nėra. Gerai, kad 4 kartus paspaudus NEXT ir nepildžius duomenų, slaptai atsiranda mygtukas SKIP. Praskipinus užsikuria ativirusas kuris baisiausiai susijaudina, kad jis turi per seną virusų duombazę. Ir jungiasi updeitai. Nors ir geras internetas, updeitai vyksta labai ilgai. Kiek ziurėjau- duomenys iš interneto pumpuojami gal kelias minutes, o kokia penkioliką minučių tie duomenys importuojami. A poto paprašoma restartuoti windoze.

Palyginus su AVG antivirusu, Norton 2008 yra debilnas produktas jau savo instaliacijoje ir stabdyme. Dar neaišku kaip jis virusus gaudo…

Į sena Celeroną 1.6Ghz, 512Mb RAM, Nortono antivirusas instaliavosi 50 minučių!