Tag Archives: FotoPost

Nepatinka

Man biški nepatinka vandentiekio remonto darbai. Prieš kokius 9 metus jau remontavau savo fazendos vandens pompą, o šį rudenį ji pradėjau taip staugti, kad baisu. Tačiau tai buvo ne motoro, o jau pačios pompos problema. Pakeliui išardžiau ir motorą, nes kažkaip sunkiai sukosi. O pompas matyt reikia remontuoti kas 50 metų 🙂

Poto prasidėjo mano kova su guoliais. Variklio guoliai nusiėmė be problemų, o su pompa teko stipriai pažaisti.

Didesnis pompos guolis buvo beveik be problemų, o mažesnis jau stipriai striginėjo. Tačiau tai nepaaiškino baisaus triukšmo nuo pompos veikimo. Vėliau, besurenkant atgal, kogero supratau- matyt pompa įsiurbė kokį akmenuką ir biški patarkavo gana tiksliai surinktas detales. Jei metalas būtų koks nors špižius ar plienas, tai ta vieta paprasčiausiai išsitarkuotu ir viskas veiktu. Tačiau visa pompa (išskyrus guolių dangtelį) padaryta iš nerūdijančio plieno (316). O šis plienas labai mėgsta “susivelti” ir prilipti. Todėl teko kiek pagadinti geometriją.

Dar vienas blogis dėl 316 plieno- ašis labai minkšta, ir nuimdamas ir uždėdamas guolius aš ją sulenkiau! Todėl beveik visą dieną smaukiausi bandydamas išlyginti- pažymi su flomasteriu, kiši- pasuki, ištrauki, pysteli su plaktuku ir vėl kartoji. Oi kaip ji man atsibodo.

Kadangi teko pompą nuimti nuo spižinio pagrindo, visas su-spyruokliavo. O dabar niekaip negaliu atgal prisukti pompos korpuso- vandentiekio vamzdžiai apsimeta spyruoklėm ir neduoda prisukti varžtelių. O kalbant apie varžtelius- visus keturis teko nupjauti. Visiškai suaugo su pagrindu. Poto išgręžiau 3 varžtelių likučius. O vienas kaip ir liko viduje- norint jį išgręžti reikėtu išmontuoti vamzdžius.

Rytoj bus pratęsimas ir bandymai. A, dar pakeliui pakeičiau motoro laidą- nepakenčiu tarybinių storų guminių kabelių, kur varinės gyslos pajuoduoja tikriausiai nuo gumos ir vario reakcijos. Dabar stovi modernus PVC kabelis, su tikrom “kilputėm” (buvo apsuktas laidas apie gnybtą)


2026.03.22 atnaujinimas

Šiaip-ne-taip pritvirtinau pompą prie pagrindo.

Sukasi. Seniau šioje pusėje buvo elektros pajungimo dėžė. Labai trukdė pakišti kibirą po kraneliu.
Bendras vaizdas iš viršaus. Smalsučiams – vandens slėgis nuo 1 iki 1.5 Bar. Tokio minimumo užtenka skalbimo mašinai.

Vienas iš mano tiuninimo variantų pridarė bėdų. Aš norėjau, kad variklio elektros pajungimo gūzas eitu į sienos pusę. Dabar galima pastatyti kibirą prie pat motoro ir be problemų pumpuoti vandenį. Tačiau pasirodo, kad elektros motoro statorius nėra simetriškas- maždaug per 10…15 mm poslinkis (statorių apsukau, o rotorių įdėjau taip kaip reikia). Naujai sukonfiguruotas motoras “nesėdo” į tvirtinimo skylutes. Teko kiek padidinti variklio tvirtinimo skyles ir per maždaug 7 mm patrumpinau pompos muftą. Kaip tik darbas mano staklytėm– pagriaužti pilkąjį spižių.

Viskas sukasi ir pumpuojasi. Garsas tikrai sumažėjo. Net kai įsijungė, o aš buvau kieme, net sunerimau- kažkoks tylus murmesys ėjo iš garažo. O tik vėliau dašuto- toks buvo pripratimas prie to užesio.

Pumpuojant vanduo nebėga. Tačiau yra įtarimas, kad kai nesisuka, biški “ašaroja” kažkur centre. Gal kažkiek nesandarus centrinis riebokšlis- kai pompa veikia, ten minusinis slėgis, o kai išsijungia- minimalus slėgis, tiek kiek prasisunkia per atbulinį vožtuvą. Gal prisišlifuos dar? Nes ardyti dar kartą labai nėra noro. Tikiuosi, kad sekančius 50 metų veiks be remonto. 🙂

Su Naujais, 2026 metais!

Šiaip ne taip datempėm iki 26-tų šio šimtmečio ir tūkstantmečio metų. Baisu pagalvoti, bet ketvirtis dvidešimt pirmo amžio praėjo. 2025 metai buvo nelabai kokie bent jau dėl blogos ir šaltos vasaros. Jau nekalbant apie visus kitus niekus. Todėl va jums linkėjimas:

…gili potekstė….

Čia, galima sakyti, amžina lempa. Tai bekontaktė gyvsidabrio lempa (EDL electrodeless discharge mercury lamp arba Induction-lighting). Jos amžius priklauso tik nuo liuminiforo patvarumo ir ar nebus sudaužyta.

O toliau galerija randominių nuotraukų ir palinkėjimai prie jų:

PDP 11/70 (?) veikia!

Jau anksčiau rašiau, kad viskas prasidėjo nuo procesoriaus, poto radau backplane, poto radau kito procesoriaus plokštę. Poto pirkau J11 procesoriaus plokštę (M8192) ir RAM (M8059). O paskutinis pirkinys- combo plokštė (M8047) 2x UART, ROM ir RAM.
Taip po truputi ir biški pridedant šūdo ir pagaliukų gavosi mano PDP11/70 variantas.

Nors UART plokštę pirkau su paveikslėlių rėmeliu (užtat pigiai), po valandos skaitymo, pavyko sukonfiguruoti ir paleisti kompiuteriuką. Pašalinau ROM ir kiek pačiupinau jiumperius (čia wire wrap sujungimai).

Šis agregatas jau sriobia energiją. Mano laboratorinis maitblokis jau nepatraukė- virš 5A iš 5V. Todėl radau kažkokį archainį maitblokį su visom reikiamom įtampom (+5, +12 ir -12V) ir viską sudėjau į šiokį tokį korpusą. Viena bėda- kompiuteris tai colinis, o mano visos dėžutės metrinės. Todėl net vieną vakarą sukiojau varžtelius.

Kad jus žinotumėt, kaip mane pradžiugino šis vaizdelis:

Kartais kiek nedaug reikia iki laimės momento. Kažkokie kvaili oktaliniai skaičiai…

Dabar reikia kažkaip išmokti naudoti “PDPGUI” programa ir per ją galima pakurti tikrą operacinę sistemą. O poto gal net ir žaidimą.
Beja, savo eksperimentų su vienišu J11 procesorium neužmečiau. Tik ten mano smegenys sunkiai veikia ir viskas netelpa į senovinę CPLD (pernelyg platūs busai – 16 ir rodos 24 bitų. Nebelieka “takelių” viduje mikroschemos).
Dar reikia išbandyti ir procesorių iš šiukšlyno nardymo.

Ir dar va šitas lobis. Aš jam backplane neturiu. O gal užtektu panaudoti tik dvi jungtis?

dešinėje plokštėje nėra pagrindinio “control” čipo.

O dabar “fun fact”. Pasirodo šie DEC PDP kompiuteriai praktiškai nėra 16 bitų. Realiai tai 8 bitų mikrokontroleris kuris vykdo mikrokodą ir emuliuoja 16 bitų kompiuterį. J11 procesoriuje viskas vienoje mikroschemoje. O štai senesniuose modeliuose buvo galima net patiems juzeriams susikurti mikroprocesoriaus komandą. Arba nusipirkti “optimizuotas” komandas kokiems nors “biznio” ar “mokslo” skaičiavimams.

Tikrai įdomi relikvija. Bet vistiek dar norėčiau gauti daugiau šio kompiuterio komponentų ir gal visdėlto tarybinį ДВК-2, su “kanoniniu” metaliniu korpusu ir su “dizainerišku” displėjumi (15ИЭ-00-013).

P.S. visame internet nėra padoraus “backplane” aprašymo, kuri kogero atitinka ir DVK. The PDP 11 backplane bus and card pinout.

MicroNecroWare

Kol kas nieko padoraus nepadariau, todėl noriu pasidalinti ištrauka iš mano mikroschemų kolekcijos. Šios dienos tema- keramikos korpusai, auksas, senovė ir netipiniai sprendimai.

Viskas prasidėjo, kai 1971 metais pasirodė pirmasis 1702 čipas. Intelio originalo neturiu, bet va jums antikvaro.

Aprašymai:

  • nežinoma 1 ir nežinomos 1 vidus – neįdentifikuotas čipas.
  • D2708, D2708 vidus – 8 kilobitų (1kilobaitas) EPROM. Multi poliarinis maitinimas? (+5V, -5V ir +12V)
  • MK2716, MOSTEK – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
  • MM1702, MM1702 vidus – 2 kilobitai (512 baitų) EPROM. Kaip manot, papildomas čipas viduje diodas ar kondensatorius? Dvipoliaris maitinimas! (+5V ir -9V)
  • MS2516, MS2516 vidus – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
  • nežinoma 2 ir nežinomos 2 vidus.
  • Intel P4002-1 kogero 320 bitų RAM (4 bitų pločio).
  • Intel P4040 – 4 bitų procesorius.
  • D8748 – 8 bitų mikrokontroleris.
  • К573РФ6А ir jos vidus – 64 kilobitų (8 kilobaitai) EPROM. Viena prarado turinį, kaip tik ta, kurioje buvo mano pirmas “komercinis” softas ZX spektrumui– LPT ir Epson printerio draiveris. Kuris net pseudografiką spausdino. O kita puikiausiai išlaikė info.
  • К573РФ6Б tas pats kaip viršuje, tik kitoks, naujesnis korpusas. O čia Орион softas.
  • MWS5101 – 256 * 4 bitai RAM (128 baitai).
  • Signetics 2650AI – bitų procesorius.
  • M27C322 ir jos vidus – 32 megabitų, 16 bitų pločio EPROM (2M words, 4M baitų).
  • M27C160 – 16 megabitų, 16 ir 8 bitų pločio EPROM (1M words, 2M baitų).
  • AD569AD – 16 bitų DAC.
  • AD676JD – 16 bitų ADC.
  • D27C1024A – 1 megabitų, 16 bitų pločio EEPROM (64K words).
  • D8751H ir jos vidus – MCS51 mikrokompiuteris su UV valoma EEPROM.
  • Burr Brown DAC80 – 12 bitų DAC.
  • MK38P70 + M2764 – keistas sprendimas: mikrokontroleris ir ant kupros (piggyback) EPROMAS. Tai ST eksperimentai. Galvoju, kad toks korpusas buvo labai brangus. Beja EPROM viduje matosi irgi papildomas čipas (diodas?).

Ir bonusas:

Altera EP600DC ir Intel D5C060

Taip CPLD (programuojama logika). Altera EP600DC ir Intel D5C060. Tokias galima ištrinti, bet manau nei softo tokiom projektuoti ir programatoriaus tokias jau rasti nebegalima.

DEC J-11

Iš gero žmogaus išsikaulijau retą mikroschemą – J-11 iš DEC PDP-11 serijos kompiuterio. Rusai šitą čipą klonavo ir pavadino КН1831ВМ1.

Va taip sujungus čipas dalinai parodė, kad jis gal net ir veikia. Dabar užkilo noras pagaminti PDP kloną, nebent kas nors padovanos PDP ar bent ДВК kompiuterį.

Tiesa, ДВК reikėtų konstruoti su šituom:

Mažesnio RAM, bet rodos suderinamas su PDP serija. Tik mano čipas žiauriai nuskausmintas- dalis kojų nulaužta. Ir nežinau ar veikia.


2025.10.17

Paruošiau eksperimentams- wirewrap kištukai, on-board 7805 5V stabilizatorius. Prilitavau visdėlto nulaužtą koją. Pabandysiu sukergti su Altera MAX EPM3256AQC208, žaidimų automatų elektronikos centriniu elementu.

Wire wrap 2

Seniau kiek rašiau, kad dalinai naudojuos “wirewrap” technologija. O štai šiandien papuolė tikras tos technologijos pavyzdukas. Va kaip darydavo prototipus ir mažus tiražus. (Čia nuotraukos atbuline tvarka, nes aš draskiau ir tik vėliau nutariau parodyti kaip viskas seniau buvo daroma).

Pirmiausia naudojami va tokie lizdai:

Labai ilgos kojos. Todėl, kad čia vyniojamas ne vienas laidas, o keli.

Visos detalytės sudėtos. Net panaudotos šynutės maitinimo laidams. O palaidos detalės sulituotos į 0,1″ kištukus.

Kitoje pusėje nepatingėta surašyti kur kokia mikroschema. Ir sulituoti maitinimo pajungimai.

o toliau viskas “susiuvama” naudojant laidelius (pageidautina spalvotus) ir susukant “wirewrap”.

Ar ne grožis?

Netikėti lobiai

Aišku kiek senienos, bet lobiai patiko:

Keletas Atmel , ST, siliconlabs demo PCB, pora Waveshare e-ink displėjukų, Lattice ir ST originalūs programatoriai, rasberis ir dar visokie niekučiai.

Smagu gauti dovanų, o davanotiems arkliukams dantų higiena neatliekama.

XRF Vanta-M remontas/skrodimas

Yra toks prietaisiukas, XRF (rentgeno fluorescencinis spektroskopas). Čia modelis M, su didžiausiu detektorium, 50kV rentgeno lempa ir kas svarbiausia, su daugybe licenzijų, nes tai kartu ir demonstracinis modelis.

Kaina jo kažkiek virš 35K€ (patikslinsiu). Ir aišku jame nebeveikia USB jungtis. Gamintojas sako, čia baisus remontas, reikia spec priemonių ir t.t.

Todėl va jums galerija to, kas anot gamintojo negalima net oficialiam atstovui- ardymas ir vajėzau, komponentinis remontas.

Ardosi paprastai- pašalinus juodą rankeną, reikia išsukti 6 važtelius su “security” galvute- tinka paprastas minusinis atsuktuvas :).

Viduje gana trumpas laidas tarp ekrano ir viso kito. Todėl kiek atsargiai. Ekrano jungtys sutvirtintos varžtais, tai pačios neišsitrauks, o jei timptelėsit, tai išlupsit su viskuo.

Turiu pagirti naujo modelio kūrėjus- pagaliau USB ir Power jungtys eina ant papildomos PCB ir nebereikia keisti visą kompiuterį. Aš nežinau, kiek kainuoja ta dukterinė plokštė, bet detalių kataloge jos nėra.

USB jungtis išrauta- ID ir žemės laideliai nuplėšti (ID pilnai, žemė dar kabo). Pats USB lizdas beveik neprilituotas prie korpusinių jungčių. Teko kiek paskusti PCB ir su lydmetalio gabalu pritvirtinti jungtį. ID jungtis nenaudojama, o žemė bendra su korpusu. Tai manau, su kompiuteriu gali veikti ir jei tas kontaktas bus ir nutrauktas.

Irformaciniai (DATA+ ir DATA-) kontaktai nepažeisti.

USB kištukas man kiek nematytas, todėl naujo neturėjau. Teko panaudoti seną. Aišku biški prakeikiau PCB projektuotoją, kad jis apsauginę mikroshemą pastatė taip arti pačio lizdo, nors aplink daug laisvos vietos- mano lituoklis nelabai ten lenda.

Detalių kainos pas gamintoją:
PCB – 523.50 €
darbas – 370.00 € (nes išardymas ir modulio pakeitimas užtrunka 2,5 valandos. 148 €/h.)

Matchbox

Netikėtai radau savo vaikystės automobiliukų. Tai Matchbox serijos automobiliukai. Nuotraukose mano originalai (taip, iššaugojom) – metaliniai, 1972 ir šiuolaikiniai, jau plastikiniai (2021, 2023).

Kuo skiriasi per tuos 50+ metų? Senoviniai- ir viršus ir apačia iš cinko lydinio. Atsidaro kas nors- ar kapotas, ar durelės. Arba kas nors juda (motoras, faros…). Pas šiuolaikines, plastikines- niekas. Nu ir amortikai pas senovines minkštesni.

Tanzara 53
Boss Mustang 44
Maserati Bora 32
1960 Chevy El Camino
1968 Chevy C10