Šiaip ne taip datempėm iki 26-tų šio šimtmečio ir tūkstantmečio metų. Baisu pagalvoti, bet ketvirtis dvidešimt pirmo amžio praėjo. 2025 metai buvo nelabai kokie bent jau dėl blogos ir šaltos vasaros. Jau nekalbant apie visus kitus niekus. Todėl va jums linkėjimas:
…gili potekstė….
Čia, galima sakyti, amžina lempa. Tai bekontaktė gyvsidabrio lempa (EDL electrodeless discharge mercury lamp arba Induction-lighting). Jos amžius priklauso tik nuo liuminiforo patvarumo ir ar nebus sudaužyta.
O toliau galerija randominių nuotraukų ir palinkėjimai prie jų:
Raudonas arklys, tiksliau ružavas miegantis ponis – išsimiegokite.Sena bet ne besotė- lai jūsų kuro išlaidos nedidėtuBe žaibų – lai jūsų elektros nevedžioja EV krovos stotelių specialistaiSlaptos radijos – lai pildosi slaptos mintysNetikėti atradimai – šitas kainuoja daugiau nei foto dešinėjeAukso šliosas- lai jūsų finansai gerėja kaip gerėjo šito niekalo kainaPagaliau žiema, bet nesušalkiteGyvsidabrio rezervai – geriau nedaužyti visko po rankabaronkinės lempos balastas – nepersitempkite, ribokite srovę ir įtampą
Jau anksčiau rašiau, kad viskas prasidėjo nuo procesoriaus, poto radau backplane, poto radau kito procesoriaus plokštę. Poto pirkau J11 procesoriaus plokštę (M8192) ir RAM (M8059). O paskutinis pirkinys- combo plokštė (M8047) 2x UART, ROM ir RAM. Taip po truputi ir biški pridedant šūdo ir pagaliukų gavosi mano PDP11/70 variantas.
Nors UART plokštę pirkau su paveikslėlių rėmeliu (užtat pigiai), po valandos skaitymo, pavyko sukonfiguruoti ir paleisti kompiuteriuką. Pašalinau ROM ir kiek pačiupinau jiumperius (čia wire wrap sujungimai).
Šis agregatas jau sriobia energiją. Mano laboratorinis maitblokis jau nepatraukė- virš 5A iš 5V. Todėl radau kažkokį archainį maitblokį su visom reikiamom įtampom (+5, +12 ir -12V) ir viską sudėjau į šiokį tokį korpusą. Viena bėda- kompiuteris tai colinis, o mano visos dėžutės metrinės. Todėl net vieną vakarą sukiojau varžtelius.
Kad jus žinotumėt, kaip mane pradžiugino šis vaizdelis:
Kartais kiek nedaug reikia iki laimės momento. Kažkokie kvaili oktaliniai skaičiai…
Dabar reikia kažkaip išmokti naudoti “PDPGUI” programa ir per ją galima pakurti tikrą operacinę sistemą. O poto gal net ir žaidimą. Beja, savo eksperimentų su vienišu J11 procesorium neužmečiau. Tik ten mano smegenys sunkiai veikia ir viskas netelpa į senovinę CPLD (pernelyg platūs busai – 16 ir rodos 24 bitų. Nebelieka “takelių” viduje mikroschemos). Dar reikia išbandyti ir procesorių iš šiukšlyno nardymo.
Ir dar va šitas lobis. Aš jam backplane neturiu. O gal užtektu panaudoti tik dvi jungtis?
dešinėje plokštėje nėra pagrindinio “control” čipo.
O dabar “fun fact”. Pasirodo šie DEC PDP kompiuteriai praktiškai nėra 16 bitų. Realiai tai 8 bitų mikrokontroleris kuris vykdo mikrokodą ir emuliuoja 16 bitų kompiuterį. J11 procesoriuje viskas vienoje mikroschemoje. O štai senesniuose modeliuose buvo galima net patiems juzeriams susikurti mikroprocesoriaus komandą. Arba nusipirkti “optimizuotas” komandas kokiems nors “biznio” ar “mokslo” skaičiavimams.
Tikrai įdomi relikvija. Bet vistiek dar norėčiau gauti daugiau šio kompiuterio komponentų ir gal visdėlto tarybinį ДВК-2, su “kanoniniu” metaliniu korpusu ir su “dizainerišku” displėjumi (15ИЭ-00-013).
Kol kas nieko padoraus nepadariau, todėl noriu pasidalinti ištrauka iš mano mikroschemų kolekcijos. Šios dienos tema- keramikos korpusai, auksas, senovė ir netipiniai sprendimai.
Viskas prasidėjo, kai 1971 metais pasirodė pirmasis 1702 čipas. Intelio originalo neturiu, bet va jums antikvaro.
MM1702, MM1702 vidus – 2 kilobitai (512 baitų) EPROM. Kaip manot, papildomas čipas viduje diodas ar kondensatorius? Dvipoliaris maitinimas! (+5V ir -9V)
MS2516, MS2516 vidus – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
К573РФ6А ir jos vidus – 64 kilobitų (8 kilobaitai) EPROM. Viena prarado turinį, kaip tik ta, kurioje buvo mano pirmas “komercinis” softas ZX spektrumui– LPT ir Epson printerio draiveris. Kuris net pseudografiką spausdino. O kita puikiausiai išlaikė info.
К573РФ6Б tas pats kaip viršuje, tik kitoks, naujesnis korpusas. O čia Орион softas.
MWS5101 – 256 * 4 bitai RAM (128 baitai).
Signetics 2650AI – bitų procesorius.
M27C322 ir jos vidus – 32 megabitų, 16 bitų pločio EPROM (2M words, 4M baitų).
M27C160 – 16 megabitų, 16 ir 8 bitų pločio EPROM (1M words, 2M baitų).
AD569AD – 16 bitų DAC.
AD676JD – 16 bitų ADC.
D27C1024A – 1 megabitų, 16 bitų pločio EEPROM (64K words).
D8751H ir jos vidus – MCS51 mikrokompiuteris su UV valoma EEPROM.
Burr Brown DAC80 – 12 bitų DAC.
MK38P70 + M2764 – keistas sprendimas: mikrokontroleris ir ant kupros (piggyback) EPROMAS. Tai ST eksperimentai. Galvoju, kad toks korpusas buvo labai brangus. Beja EPROM viduje matosi irgi papildomas čipas (diodas?).
Ir bonusas:
Altera EP600DC ir Intel D5C060
Taip CPLD (programuojama logika). Altera EP600DC ir Intel D5C060. Tokias galima ištrinti, bet manau nei softo tokiom projektuoti ir programatoriaus tokias jau rasti nebegalima.
Iš gero žmogaus išsikaulijau retą mikroschemą – J-11 iš DEC PDP-11 serijos kompiuterio. Rusai šitą čipą klonavo ir pavadino КН1831ВМ1.
Va taip sujungus čipas dalinai parodė, kad jis gal net ir veikia. Dabar užkilo noras pagaminti PDP kloną, nebent kas nors padovanos PDP ar bent ДВК kompiuterį.
Tiesa, ДВК reikėtų konstruoti su šituom:
Mažesnio RAM, bet rodos suderinamas su PDP serija. Tik mano čipas žiauriai nuskausmintas- dalis kojų nulaužta. Ir nežinau ar veikia.
2025.10.17
Paruošiau eksperimentams- wirewrap kištukai, on-board 7805 5V stabilizatorius. Prilitavau visdėlto nulaužtą koją. Pabandysiu sukergti su Altera MAX EPM3256AQC208, žaidimų automatų elektronikos centriniu elementu.
Seniau kiek rašiau, kad dalinai naudojuos “wirewrap” technologija. O štai šiandien papuolė tikras tos technologijos pavyzdukas. Va kaip darydavo prototipus ir mažus tiražus. (Čia nuotraukos atbuline tvarka, nes aš draskiau ir tik vėliau nutariau parodyti kaip viskas seniau buvo daroma).
Pirmiausia naudojami va tokie lizdai:
Labai ilgos kojos. Todėl, kad čia vyniojamas ne vienas laidas, o keli.
Visos detalytės sudėtos. Net panaudotos šynutės maitinimo laidams. O palaidos detalės sulituotos į 0,1″ kištukus.
Kitoje pusėje nepatingėta surašyti kur kokia mikroschema. Ir sulituoti maitinimo pajungimai.
o toliau viskas “susiuvama” naudojant laidelius (pageidautina spalvotus) ir susukant “wirewrap”.
Yra toks prietaisiukas, XRF (rentgeno fluorescencinis spektroskopas). Čia modelis M, su didžiausiu detektorium, 50kV rentgeno lempa ir kas svarbiausia, su daugybe licenzijų, nes tai kartu ir demonstracinis modelis.
Kaina jo kažkiek virš 35K€ (patikslinsiu). Ir aišku jame nebeveikia USB jungtis. Gamintojas sako, čia baisus remontas, reikia spec priemonių ir t.t.
Todėl va jums galerija to, kas anot gamintojo negalima net oficialiam atstovui- ardymas ir vajėzau, komponentinis remontas.
Viskas be ekranoEtažerėiš kitos pusėsUSB, SD ir power modulisUSB mini lizdasojojoi radiacijaKreivasNuluptas nuo PCBPCB pažeidimasNėra rezistoriaus ant ID linijosPrilituota su daugiau alavoNesimato viskas. O USB korpusas pritvirtintasVeikia!
Ardosi paprastai- pašalinus juodą rankeną, reikia išsukti 6 važtelius su “security” galvute- tinka paprastas minusinis atsuktuvas :).
Viduje gana trumpas laidas tarp ekrano ir viso kito. Todėl kiek atsargiai. Ekrano jungtys sutvirtintos varžtais, tai pačios neišsitrauks, o jei timptelėsit, tai išlupsit su viskuo.
Turiu pagirti naujo modelio kūrėjus- pagaliau USB ir Power jungtys eina ant papildomos PCB ir nebereikia keisti visą kompiuterį. Aš nežinau, kiek kainuoja ta dukterinė plokštė, bet detalių kataloge jos nėra.
USB jungtis išrauta- ID ir žemės laideliai nuplėšti (ID pilnai, žemė dar kabo). Pats USB lizdas beveik neprilituotas prie korpusinių jungčių. Teko kiek paskusti PCB ir su lydmetalio gabalu pritvirtinti jungtį. ID jungtis nenaudojama, o žemė bendra su korpusu. Tai manau, su kompiuteriu gali veikti ir jei tas kontaktas bus ir nutrauktas.
Irformaciniai (DATA+ ir DATA-) kontaktai nepažeisti.
USB kištukas man kiek nematytas, todėl naujo neturėjau. Teko panaudoti seną. Aišku biški prakeikiau PCB projektuotoją, kad jis apsauginę mikroshemą pastatė taip arti pačio lizdo, nors aplink daug laisvos vietos- mano lituoklis nelabai ten lenda.
Detalių kainos pas gamintoją: PCB – 523.50 € darbas – 370.00 € (nes išardymas ir modulio pakeitimas užtrunka 2,5 valandos. 148 €/h.)
AtsidaroŠiuolaikinė pakuotėpusantro euro štukaSenovinė Tanzara 53Šiuolaikinė1972!
Netikėtai radau savo vaikystės automobiliukų. Tai Matchbox serijos automobiliukai. Nuotraukose mano originalai (taip, iššaugojom) – metaliniai, 1972 ir šiuolaikiniai, jau plastikiniai (2021, 2023).
Kuo skiriasi per tuos 50+ metų? Senoviniai- ir viršus ir apačia iš cinko lydinio. Atsidaro kas nors- ar kapotas, ar durelės. Arba kas nors juda (motoras, faros…). Pas šiuolaikines, plastikines- niekas. Nu ir amortikai pas senovines minkštesni.
Grundigas dirba laboratorijojeNedidelis gaisriukas kiemePhilips philetta atrestauruotaO šitą teks daryti nuo nulio
Taigi, kas naujo. Grundigas buvo restauruotas ir dabar stovi darbe, laboratorijoje. Galima klausytis FM. Darbo kieme įvyko gaisas, gaila pražiopsojau pradžią. Galvojau: “koks durnius vėl užstatė laboratorijos langus su fūra ir dabar krauną kažką pokšančio”. O pasirodo, tamsu dėl dūmų, o pokši sproginėjančios padangos. Philips philetta radijukas suremontuotas ir atrestauruotas. Dabar tereikia naujų rankenėlių, nes dėl schemos specifikos 50% tikimybė, kad užpurtys jei griebsi reguliuoti. Seniau žmonės buvo paprasti- vienas 230V laidas tiesiai prie korpuso (ir rankenėlių) ir visa apsauga tai pačių rankenėlių buvimas ir nelaidumas.
