Skaitmeninių fotoaparatų, video kamerų, USB web kamerų matricos yra kiek jautrios ir infraraudoniems (IR) spinduliams. Internete yra daug straipsnių apie kamerų modifikavimą. Tereikia tik pašalinti IR filtrą ir kamera pasidaro kiek jautresnė infraraudoniems spinduliams. Aišku išsikraip visos kitos spalvos, bet eksperimentai visai įdomus.

Modifikavimui panaudojau kažkokią seną USB web kamerą. Iš objektyvo pašalinau IR filtrą- tą strėliuke pažymėtą mėlyną stikliuką. (nuotrauka pasiskolinta iš čekiškų puslapių danyk.wz.cz)

Nuotraukos daromos beveik tamsoje, objektai apšviečiami uždiminta kaitrine lempa. Prie normalaus apšvietimo vaizdelis gaunasi beveik normalus. Reikia kur nors surasti tik IR spindulius praleidžianti filtrą ir jį sumontuoti į objektyvą. Tada jau bus visiška krutata. Bet dar aš tokio filtro neradau.

USB “pirsčiukas” su tamsaus plastiko korpusu. IR spinduliai lengvai prasiskverbia per plastiką.
Daugiau fotkių pratesime: Continue reading →

Netyčia prisiminiau, kad kažkada vaikystėje radau skautų vadovėlį kažkokiam name ant aukšto. O šiandien netyčia tą knygą vėl atradau savo lentynoje. Taigi susipažinkit, originalus, trečiasis ledimas:

(Didesnis paveikslėlis)

Dedicated by permission to His Royal Highness the Prince of Wales and His Royal Highness Prince Albert
Scouting for boys, a handbook for instruction in good citizenship by Sir Robert Baden-Powell K.C.B., K.C.V.O., LL.D.
Third and enlarged edition, London, C. Arthur Pearson Ltd. Henrietta Street, 1910.

Taigi, knygutei (344 puslapiai) jau šimtas metų.

Knygute išleista dar prieš visus pasaulinių karų neramumus ir kai dar svastika nebuvo išniekinta fašistų:

(Didesnis paveikslėlis)

Šiaip knygutė visai įdomi, gaila, kad labai trapi- buvo išleista ant prasto popieriaus, minkštais viršeliais. Titulinis viršelis prarastas, o galinis išliko. Dar labai įdomios reklamos knygos gale:

(Didesnis paveikslas)
Įdomiai čia- prie atletiškų sportų priskirta ir žvejyba ir ateities spėjimas 🙂 (žr. apačioje, kairėje)

Jau kuri laiką kompiuterinių plokščių gamintojai pasimokę iš praeities klaidų reklamuoja naują “navarotą”:

Kas čia per Japoniški “solid capacitors”? Kas per stebūklas? Tikriausiai čia taip vadinami polimeriniai kondensatoriai. Nuo paprastų elektrolitinių kondensatorių jie skiriasi tuo, kad jame nėra skysto elektrolito. O jei nėra skysčio, nėra kam užvirti, išgaruoti, sprogti… Teoriškai, šie kondensatoriai turi dirbti ilgiau nei įprasti elektrolitai. Arba laikyti aukštesnę darbo temperatūrą.

Iš visokio šroto parinkau vienodus 470uF, 16V kondensatorius:

A- standartinis, lituojamas per skylutę kondikas. B- SMD variantas. C- polimerinis kondikas. Vienintelis išorinis skirtumas kuri pastebėjau, kad polimerinio kondensatoriaus korpusas neturi apsauginių įrantų ant korpuso. Šios įrantos skirtos saugiam garų ir dujų išleidimui jei kondikas sugenda- kad snukio neišplikytų.

Pabandom išvynioti…

Standartinis elektrolitas- tai pilka skardelė, drėgnas popierius. Tuo tarpu pas polimerinį kondiką kažkokie suodžiai tarp skardelių. Ir jie tikrai sausi.

Ta motininė plokštė nuo kurios dėžutės paimta pirma iliustracija tikrai pilna polimerinių kondikų. Tiksliau pasakius, ten stovi VIEN polimeriniai kondensatoriai. Ir prie šito, pridėjus 24 (!) fazių CPU core reguliatorių, tikrai tikiu, kad ta motininė dirbs ilgiau nei garantiniai 36 mėnesiai. Manau 700Lt už motininę ne veltui išmesti. (čia šiaip i7 serverio motką).

Dar informacijos apie kondensatorius, kondensatorių talpos žymėjimą ir kiek info apie kondensatorių ESR (impendansą).

Tai ne haliucionacijos, tai sulėtintas filmavimas ir pagreitintas rodymas. Angliškai- time lapsed video. Šiaip tai dalis didesnio video- filmavimą pradėjau sausio pradžioje, baigiau šiandien. Tačiau gavosi per 9 gigabaitus video medžiagos ir nežinau ar užteks kantrybės viska perkonveruoti ir suredaguoti.
Ši žolė kiek nuvyto nes nepalaisčiau. Todėl skubiai įpyliau vandens ir vėl įjungiau kamerą. Poto buvo atliktos kelios manipuliacijos su virtualdub programa.

Saugumo struktūrom iškarto pranešu kad tai Lietuviškos kanapės, jos neturi linksminančių medžiagų (bent jau man tai sakė “specialistai”).

Daugiau apie panaudotą techniką galima pasiskaityti senesnėje žinutėje apie time lapse video.

Paprasta schemutė, lengvai padaroma ir nelabai brangiai kainuoja. Tačiau su juo galima atlikti keletą įdomių eksperimentų.

Tam reikės įsigyti:
Vieną mikroschemą IR2153 (apie 7Lt), porą galingų mosfetų (galima išsilupti iš kur nors, galima pirkti, parametrai apspręs tik aparačiuko galingumą.), kintamą 10K rezistorių, greitą aukštavoltį diodą (jei nejungsim į aukštą įtampą, galima ir paprastesnį. Bet būtinai GREITĄ). Keletą elektrolitinių kondikų, rezistorių. Polipropileno du kondensatorius…

Schema tokia (1 pav.):

Didesnė schema spausdinimui.

IR2153 mikroschema tai generatorius ir mosfetų draiveris viename korpuse. Išėjimo mosfetai gali dirbti iki 600V įtampos (rodos). Generatoriaus dažnį nustato RC grandinėlė: C2, kintamas rezistorius, apribojantis rezistorius 4.7K. Detalių parametrai nekritiniai- galima dėti bet kokius, tik reikia stengtis, kad generavimo dažnis būtų nuo 30kHz iki kelių šimtų kilohercų.
Kondikas C1 tiks bet koks, jis saugo mikroschemą nuo spontaniškų virpesių.
Greitas diodas atlieka “bootstrap” maitinimą- kiekvieno impulso metu, kai atsidaro apatinis raktas, per šį diodą įsikrauna antrinio, bootstapinio maitblokio kondikas C3. Kadangi viršutinio rakto atsidarymo metu ši grandinė prisijungia prie aukštos įtampos, tai diodas turi laikyti aukštą įtampą- didesnę nei U2.
Kondikas C3 geriau koks nors kilmingesnis, low ESR, gal koks tantalinis. Jis dirba griežtai impulsiniam režime.
Tranzai Q1 ir Q2… kokius gausite, tokius panaudosit. Jie turi būti maždaug du kartus didesnės įtampos nei antrasis maitblokis U2 ir laikyti kiek galima daugiau srovės. Tranzai turi būti tvirtinami prie radiatoriaus ir reikia stebėti jų temperatūrą (2 pav.).
Kondikas C4 polipropileninis- jis yra energijos kaupykla. C5- saugo nuo pastovios įtampos išėjimo į transformatorius. C4 ir C5 turi laikyti U2 įtampą- talpos keli mikrofaradai.
Maitblokis U1 – bet koks maitblokiukas nuo kokio switcho ar panašiai. Jo įtampa apie 12V ir ne mažiau 100mA (t.y. bet koks populiarus maitblokiukas). 5V maitblokiai netinka.
U2 – koks nors galingas maitblokis, akumuliatorius. Toliau pažengę konstruotojai gali naudoti šimtus voltų. Profesionalai gali išsilyginti rozetės įtampą ir ją pumpuoti. Bet tada reikia saugotis, nes visos detalės galvaniškai susijusios.
Trafukas dar bus apšnekėtas kitose žinutėse.

Galimi patobulinimai:

Didesnis paveiksliukas.

1. Jei trafo šerdis gali įsimagnetinti, galima jungti taip kaip 3 pav. Kondikai tokie pat (ar didesni) kaip C5. Tačiau efektas bus dvigubai silpnesnis.
2. Jei naudojama aukšta įtampa ir ji arti kritinės tranzo įtampos, reikia sumontuoti “snuberius” (4 pav). Jie montuojami prie pat tranzistorių.
3. Jei naudojam kokius nors labai mandrus tranzus ir U1 įtampa arti kritinės gate įtampos, galima sumontuoti apsaugas kaip 5 paveikslėlyje.
4. Galima naudoti ir IGBT tranzistorius, tik jei tranzistorius neturi viduje imontuoto diodo, neužmirštam sumontuoti apsauginį diodą prie kiekvieno tranzo. Diodas turi būti greitas ir jo darbinė įtampa didesnė nei U2 (6 pav).

Gaunasi kažkas tokio:

Tas droseliukas nelabai reikalingas- aš ji sumontavau, nes generatoriukas gana smagiai glušino teliką. Galvojau, kad padės, bet nepadėjo. Tai buvo U2 filtras.