Category Archives: Betkas

Lietuviškas blacklistas

(Lietuviško spamo blacklistas spamassasin programai. Įkeliam į spamassassin konfiguracine direktorija ir šių debilų laiškai jūsų nebetrugdys)

Čia šiaip sąrašas kontorų kurių išsigimę vadybininkai spamina ir taip nusižengia LR reklamos įstatymui. Nors du kartus kreipiausi į valstybinęs įstaigas ir ant popieriaus rašiau prašymus, bet negavau jokių rezultatų. Kaip nustatoma kad tai spamas (nepageidaujama reklama)? Ogi paprasčiausiai yra nenaudojami domeinai ir sukonfiguruoti emailai. Ir į šiuos emailus ateina pasiūlymai.

Va Lietuviško blacklisto dalis:


blacklist_from *@pb.lt
blacklist_from *@officesystem.lt
blacklist_from *@*.officesystem.lt
blacklist_from *@skelbiu.lt
blacklist_from *@open24.lt
blacklist_from *@tuktuk.lt
blacklist_from *@b-a.lt
blacklist_from *@kompiuterijospasaulis.lt
blacklist_from *@cvmarket.lt
blacklist_from *@childreninteriors.net
blacklist_from *@laimek-iphona.lt
blacklist_from *@shambu.lt
blacklist_from *@victoriana.lt

Šios kontoros piktybiškai siuntė žinutes su prikabintom nuotraukom ar net MS Word dokumentais. Viena kontorėlė siuntė virš 1Mb (netto) dydžio laiškus.

Jei netyčia jūsų emailas yra šiuose domeinuose ir jus norėsite parašyti man laišką, tai neišdegs- blacklistas atmes bet kokius bandymus rašyti į mano serverį. O tai ne vienas mano emailas…

12V akumuliatorių pakrovėjas- mintys

Jau keletą kartų žmonės naujienų grupėse ieškojo “teisingų” 12V švino akumuliatorių pakrovėjų. Internete schemos tipinės, 20 amžiaus: didelis trafas, diodų tiltelis, kažkoks tranzas ant kurio sodinama perteklinė galia, akumas. Jei jau koks mandresnis pakrovėjas, tai bandoma kapoti tinklo įtampos pusperiodžius ir taip reguliuoti akumo krovimą…
Kiek pasiskaičiau apie švino akumų krovimą. Teisingas akumuliatoriaus krovimas susideda iš kelių etapų. Taip pasiruošimas, krovimas apribojant srovę, palaikomasis krovimas apribojant įtampą. Ant kai kurių želilinių akumuliatorių (12V 7.5Ah) net parašyta, kad maksimali krovimo srovė 2.25A, maksimali palaikimo įtampa 13.6-13.8V. Dar yra “ciklinio” naudojimo įtampa 14.5-14.9V. Šito režimo nelabai suprantu. Apie “paruošimo” režimą niekas nerašo, bet tai režimas skirtas pribaigtiems akumams- kad netraumuoti pernelyg iškrautą akumą. Tačiau dažniausiai tokių akumų krovimas yra beprasmiškas- jie jau būna pažeisti.
Šiuolaikinis pakrovėjas turi būti kompaktiškas, ekonomiškas, automatinis ir atsparus durniui. Tokius kriterijus atitinka beveik bet koks šiuolaikinis impulsinis maitinimo šaltinis. Nutariau pasibandyti savo idėjas praktiškai. Taip ir gimė ši schema. Kaip konstrukcijos pagrindą panaudojau kažkokio LCD monitoriaus maitblokį. Maitblokis padarytas naudojant Fairchild Semiconductors FAN7601 mikroschemą ir išorinį raktą. Schema tipinė- ji tokia pat ir Application note AN4129 ir su nedideliais pokyčiai padaryta tame LCD monitoriuje. Aišku buvo galima pasinaudoti PCB iš monitoriaus, tačiau, kad labiau suprasti kas ir kaip veikia, schemą persipaišiau ir padariau savo PCB.

Schema iš dokumentacijos:
Schema
(didelė schema peržiūrai)

Detalės nupaišytos mėlyna ir raudona spalva nesumontuotos. Raudonom strėlėm pažymėtos detalės kiek įdomesnės. R107 (originalioje schemoje 0.5 omo) apriboja srovę per mosfet raktą. Du rezistoriai R204 ir R205 nustato išėjimo įtampą. Čia pastačiau paprasčiausią 22K kintamą rezistorių.
Transformatorius tai pati sudėtingiausia detalė. Nors tinka trafas iš LCD monitoriaus, aš vieną transformatorių dalinai išvyniojau. Vyniojant transformatorių labai svarbu nesupainioti apvijų pradžias su pabaigom. Schemoje pradžios pažymėtos taškeliais.
Transformatoriaus pirminė apvija turi 15+15 vijų. Apvijos skeltos į dvi sekcijas, plačiau apie tai senesnėje žinutėje). Antrinė apvija 7 vijos. Mikroschemos maitinimo apvija (NVcc) taip pat turi 7 vijas. (Beja tokie koeficientai visuose mano ardytuose kompų maitblokiuose). Transformatoriaus šerdis su tarpeliu.

Va taip atrodo surinktas pakrovėjas:
12V akumų pakrovėjas
(Raudonas ir juodas “objektai” prie didžiausio kondiko tai gnybtai iš laboratorinio maitinimo šaltinio).
Pakrovėjas pradeda veikti kažkur nuo 20V maitinimo, tačiau prie tokios įtampos, pakrovėjas nenaudingas. Tačiau jau kažkur prie 90V viskas jau normaliai veikia. Taigi įėjimo įtampa gali kisti nuo 100V iki kokių 250V (AC/DC). Kaitaliojant itampa nuo 70 iki 270V išėjimo itampa stabili.

Į akumą tekančia srovę galima apriboti dviem metodais: pirmas, tai statyti šuntą, papildomą optroną ir padaryti feedback. Kitas metodas- pasinaudoti raktinio tranzo apsauga- R107 rezistorius apriboją srovę per mosfetą. Taip galima apriboti pumpuojamą galią per trafą.

Taip gavosi gana kompaktiškas prietaisiukas. Dabar projektas perėjo į bandymų stadiją. Kol kas kraunam želinį akumą. Tačiau tokio dydžio trafas laisvai gali išpumpuoti apie 50W. O jei paimti didesnį trafą 60…100W nėra riba. O su tokiom galiom ir kiek didesniais radiatoriais galima krauti ir starterinius automobilių akumuliatorius.

High Voltage

Low Level įrankiai

Truputi paporinsiu apie paprastus įrankius kuriuos naudoju kai užeina noras ką nors išardyti arba sukonstruoti. Pagrindinis elektroniko instrumentas tikriausiai tai lituoklis:
Irankiai
Tai litavimo stotelės lituoklis. Turiu dar kelis paprastus lituoklius kitokiems darbams. Dažniausiai naudoju šitą, nupaveiksluotą, nes jis greitai užkaista, turi temperatūros reguliavima. Teko perdaryti įžeminimo grandinę. Originaliam lituoklyje jis buvo prijungtas tiesiai prie PE laidininko. Deja lituojant įjungtas schemas (akumuliatorių pakrovėjas čia dažniausiai papuola), lituoklio galiukas trumpina maitinimo grandinę. Todėl teko įmontuoti kiloomų eilės rezistorių tarp lituoklio galiuko ir PE laidininko.

Toliau bus dar daugiau informacijos, todėl spauskit čia, kad perskaityti straipsnio tęsinį: Continue reading →

Dar vienas grafinis LCD

Iš senovinių delninikų prilupinėjo LCD ekraniukų. Gerai, kad dar spėjau prigriebti vieną delninuką ir pažiūrėti kas per signalai. Tai senoviškas, 94mm ištrižainės juodai baltas, tikriausiai 16 pilkumo lygių, LCD ekranas su touch screenu. Ekraniuko modelio numeris: 01251P01.

BW LCD grafinis ekraniukas

Sprendžiant pagal elektroniką, tai ekraniukas be kontrolerio. Epson SCI7500F0A (ar SC17500F0A) čipukas kažką kontroliuoja, bet tikrai neturi atminties. LCD pašvietimas padarytas su elektroliuminiscencine plėvele, tačiau su išlikusiu delninuku aš nesugebėjau jo įjungti.
Ekraniuko kontrastas nėra labai geras, bet manau, reikėtu patiuninti maitinimo įtampas.
BW LCD grafinis ekraniukas

Vienintelis ekraniuko gerumas tai toks, kad jo kontaktinės aikštelės labai didelės ir jų nėra daug. Čia yra 20 kontaktų lizdas, tačiau visų laidų tikrai nereikia.
BW LCD grafinis ekraniukas

Šio ekraniuko pinoutas ir truputi reverse engineering: Continue reading →

LVDS SERDES sinchronizacija

Pagaliau kiek paaiškėjo kaip veikia LVDS SERDES (serializer- deserializer) sinchronizacija.
Iš pradžių, galvojau kad užtenka padaryti LVDS megafunkcija ir viskas išsispręs automatiškai. Deja, gavosi bet koks niekalas. Tada aptikom “rx_data_akign” piną. Trumpas impulsas perstumia gautą baitą per vieną bitą. Bet to neužteko. Tada atradom “rx_data_align_reset” piną, kuris nustato bitų postumį į standartinę padėtį. Bet ir šitas nepadėjo. Tada įjungiau “pll_areset” piną. Pinas, kuris pilnai rezetuoją LVDSin megafunkcijos PLLą. Gavosi maždaug toks monstras (dalis imtuvo schemos):
LVDS SERDES
(didesnis paveiksliukas)

Kadangi naudojam 2 poras duomenim, vieną porą CLK ir x6 serializavimo faktorių, tai per vieną “pirstelėjimą” perduodam 12 bitų. 8 bitai naudingų duomenų (nors praktiškai užtenka 7 ar net 6 – akis nepastebi skirtumų, o ir nulinis bitas net teoriškai nedalyvauja matematikoje…) ir dar lieka 4 bitai sinchronizacijai.
Vienas bitas naudojamas kaip kadrų sinchronizacija (VSYNC, beja itariu, kad pas mane kadrų dažnis gavosi kraupiai didelis. Patikslinimas- vaizdas atnaujinamas 1000 fps greičiu. Gal kiek daugoka 🙂 ), o likusieji 3 bitai naudojami SERDES modulio sinchronizacijai.
Aš perskaičiau daugybe datasheetų apie gigabitinius ethernetus, optinius kabelius… Sužinojau apie Hummingo kodą, apie 8b10b kodavimą ir visokius kitokius IP. Bet viskas čia man pernelyg sudėtinga ir visai nereikalinga RGB matricai- nedidelė bėda, jei dėl trugdžio bus koks nors nedidelis atsitiktinis pasimirguliavimas.
Todėl sinchronizacija labai paprasta: jei neatinka 3 bitų seka, pastumiam bitus (inst:105, 101, 103, 106..). Jei per sakysim keliolika bandymų nepavyksta gauti rezultato, darom bitų postumio rezet (inst:110, 104, 102, 108, 109). Jei po keliolikos rezetų vistiek nepavyksta gauti vaizdelį- rezetuojam PLLą ir kartu visą LVDS modulį (inst:111, 112). Kodėl tiek daug bandymų iki pilno numetimo? Ogi todėl, kad kartais sugeba susisinchronizuotis su atsitiktiniu vaizdo gabalėliu ir vaizdas pasidaro stabilus, bet neteisingas. Todėl reikia kiek palaukti, kad pralėktu daugiau video informacijos ir suveiktu klaidų detektorius.

Va koks gavosi rezultatas. Čia įjungiu visą mašinerija ir smaukau UTP kabelį. Kai išjungiu kabeli kažkiek triukšmo ištrina matricos viršų. Kartais jungiant prisigaudo visokių gliukų, bet pilnai įsmeigus kabelį, vaizdas stabilizuojasi.

Omni Connect USB dongle

Vienam “verslininkui” sulūžo Omni Connect USB “modemas”. Sulūžo fiziškai. Kaip senas ir lojalus klientas, jis kreipėsi į omnitelį pagalbos. Jam pasakė, kad šitas USB dongle jau negarantinis, šiuo metu kito jie neturi, remontuoti gal būt ir galima, užeikit po savaitės. Žodžiu mandagiai pasakė- “tuda nax**”. Verslininkas jis žmogus paprastas, jis net būtų nupirkęs naują “pirštuką”… Negražiai čia omnis pasielgė. Priedo čia prie tų “gerųjų” taupymo planų…
Taigi USB aparatas atkeliavo ant mūsų stalo.
Omni connect shit

Pradedam ardyti: du varžteliai, biški “užspaudimų” ir dėžutė atsidaro.
Omni connect shit
Matosi MicroSD kortelės lizdas ir grupė tantaliniu elektrolitų- čia tikriausiai energijos saugykla GSM/edge-šmedge/3G siųstuvui.
Šiaip viduje dvi PCB plokštės sujungtos viena jungtimi ir dvipusia lipnia juosta.

Omni connect shit
Čia viskas uždengta ekranais. Ekranų nelupau, nes šios vandalizacijos tikslas yra žymiai kilnesnis- remontas.

Omni connect shit
Pagaliau atsikasėm iki esmės. Šiaip gedimas primityvus- nusilankstė ir nulūžo USB kištukas. Skubiai iš donorinio MP3 grotuvėlio išlupau kištuką, perlitavau, dar kiek pritvirtinau su super glue, surinkau ir veikia. Man tik patiko įrenginio įdeologija- tai USB multi įrenginys. Jis kompiuteriui matosi kaip CDROMas su instaliaciniu softu ir kaip USB modemas. Automatiškai windozė instaliuoja CDROMą iš savo build-in draiverių ir iškarto modemas turi iš kur instaliuotis savo draiverius. Aš jau seniai svajojau, kad kokie nors dolbani USB printeriai savyje turėtu savo draiverius. Tada nereikėtų CD/DVD diskelių. Ir nebūtų problemu su perinstaliavimu, kai jau seniai CD diskeliai pamesti. O kad nebūtų chaoso, printeris galėtu išjungti virtualų CDROM po instaliacijos.

Skaitmeninis oscilografas

Labai dažnai prireikia pažiūrėti kokius nors elektros signalus, jų formas, pabandyti skaičiuoti impulsų pločius, signalo dažnius, įtampas ir dar kokį biesą. Tam tikslui naudojam oscilografus (tiesa užsieniečiai teisingiau juos vadina- osciloskopais, nes gi prietaisas lygtai ir nieko nerašo, o tik leidžia pažiūrėti). Aš jau labai senai naudojų senutį, bet jau Lietuvišką C1-112A. Iki 10MHz signalams kiek pažiūrėti gal ir tinkamas, bet mažas ekraniukas, dažnai signalas perjunginėjant režimus pabėga iš ekrano, viska reikia rankutėmis skaičiuoti, ir svarbiausia, tik vieno kanalo. Nepatogu. Darbe buvau gavęs dviejų kanalų kiek profesionalasnį oscilografą, bet pas ji buvo bloga sinchtonizacija ir kas svarbiausia, siaubingai jis cypia (ten viduje maitblokis specialus tipo aukšto dažnio yra, bet rusai debilai nesugebėjo jo padaryti ultragarsiniam dažnyje).
Tai teko paaukoti “easy money” iš interneto ($380 su atsiuntimu) ir parsisiūsdinti šitą aparatą.
Welec

Iškarto sakau, šitas aparatas yra šudinas. 🙂 Nerekomenduoju. Nebent nusipirkot jį kaip Altera FPGA dev bardą su spalvotu VGA ekranu. 🙂
Už šiuos pinigus gausite dvi Altera Cyclone II mikroschemas (EP2C35F484C8N), 16 Maxim ADC, labai grubiai surinkta analoginį traktą, LCD monitorių, maitblokį, daug mygtukų ir šviesdiodžių… Softas (tiek windozei, tiek viduje aparato) lėtas, bugavotas, su akis badančiom klaidom (sakyčiau “alfa”, net ne “beta” lygyje). Ir vaizdelis labai labai triukšmingas… Žodžiu- crap.
Toliau bus labai labai labai daug teksto, fotkių ir t.t. Manau, kad kol kas tai ilgiausias straipsnis. Continue reading →

Dalinai veikia LVDS per UTP

Kiek laiko praleidau belaužydamas galvą. Problema tokia, kad nors ir susijungia dvi plokštės su FPGA mikroschemoms per pusantro metro UTP Cat5 LAN kabelio, PLLas sinchronizuojasi, tačiau RGB matrica rodo kažkokius niekalus. Pagrindinė problema, kad nepasigauna reikiama bitų seka LVDS serializeryje/deserializeryje. Kiek paskaičius dokumentaciją, radau kad galima pasigaminti bitų poslinkio valdymo kojeles. Dabar sinchronizacija ŽYMIAI pagerėjo, bet dar neįdeali. Tačiau bent jau mąstymo gairės atsirado ir projektas pasislinko iš tupiko.

Mažoji (master) plokštelė tai antras Alteros ciklonas (kurį man antrinių žaliavų pavidalu padovanojo Lietuviška elektronikos firma su trumpu pavadinimu iš T raidės). RGB matrica– tai jau seniai iš eBay nupirkta pramoninė matrica su pirmos eilės ciklonu. Plokštės sujungtos mėlynu lanksčiu UTP LAN kabeliu nuo telekomo DSL modemų. Duomenų perdavimo greitis 2*100Mbit. Manau galimas ir didesnis, tik neaišku ar man didesnio reikia.

Sudėtingiausia “namudinė” plokštė

Mintis paprasta- reikėjo padaryti LVDS siuntiką mano RGB matricai. Nei viena turima testinė FPGA plokštė netiko. Vienintelė išeitis- darytis plokštę. Viena problėmėlė- CycloneII mikroschema turi 144 kojas ir 0.5 mm kojelių žingsnį. Buitinėm sąlygom kiek sunkokas variantas- reikia užsisakyti kokiam nors fabrikėlyje Kinijoje ar Bulgarijoje. Tačiau tokia PCB gana brangiai kainuoja. Ypač žinant tai, kad aš dar nežinau kaip kas turi būti padaryta. Todėl išmasčiau, kad “beta” versija reikia pabandyti pasidaryti namie. Tokiom mikroschemoms reikia daugiasluoksnės plokštės, tačiau namų sąlygom metalizuotos skylutės nesigauna ir šiaip problemos su sluoksnių sutapatinimu. Todėl plokštę pasidariau viensluoksnę.

Va paveiksliukas kaip turi atrodyti plokštė:
FPGA
Rausvais kvadratais pažymėtos vietos, kur padariau klaidas. Klaidos tokios:

  • FPGA I/O 2.5V, ATMEGA16 3V tačiau aš neturėjau L versijos. Todėl mega važiuoja ant maždaug 5V.
  • Megos I/O ir Ciklono I/O lygiu suderinimas. Bandom su rezistoriais.
  • Rezonatorius ??MHz buvau sugalvojęs viena, teko dėti 50MHz kuris irgi važiuoja ant 5V. Iš čia CLK lygiu suderinimas su rezistoriu ir diodu. Kiek jis duoda problemų dar nežinau.
  • FPGA PLL maitinimas. Čia jau aš kaltas, kad iki galo neįsiskaičiau į instrukcijas. Aš sujungiau PLLA ir PLLD laidelius į vieną laidą ir per ferituko ir kondiko filtrą pajungiau prie VCCINT… Galbūt dėl šito negaunu PLL LOCKED patvirtinimo LVDS išėjimo megafunkcijoje.
  • Dar nepatvirtinta, bet rodos supainiojau “p” ir “n” poras ant kištukų… nes duomenys kitame kabelio gale gavosi invertuoti :).
  • Užmiršau “apsauginius” 3.6V zenerius ant USB duomenų šynos. Ir vieną rezistorių ten pajungiau prie GND vietoje VCC5.
  • Viena LVDS pora neveikia. Nežinau kodėl. Pasirinkau vieną kojelę su “dual purpose pin” ir kažkas man ten gliučina.– radau mažyti “solder bridge”
  • Nenumačiau keletos vietų “demferiniams” kondikams, nors ant PCB ten vietos pilna.

Pagaminta plokštė, kad negalvotumėte, kad svaigstu. Tas organinis stiklas tikrai padeda, nes ne vieną prietaisiuką esu pagadinęs kai nusprūsta koks oscilografo žemės laidas ir prisiliečia prie ten kur nereikia.

FPGA
(Plokštė pagaminta su fotorezistu ir lazeriniu printeriu. Takeliai išvedžioti Eagle programa)

Kol kas viskas veikia blogai. RGB LED plokštė pagauna LVDS sinchronizacija, bet vistiek bando rodyti visokius briedus. Pagyvensim pamatysim, kol kas gi mokomės. Dar nei vieno LVDS projekto nedariau.
O projekto fantazija buvo tokia, kad iš kompo informacija per USB paduodama į šią plokštę, o ji, savo ruožtu, valdo vieną arba dvi RGB matricas.
Šiuo metu, matrica prijngta 100Mbit greičiu prie “valdymo” plokštės. Jei pavyksta sekmingai sinchronizuotis, duomenys teisingai vaikšto ir matrica valdosi (per JTAG). Tačiau siuntėjo LVDS modulis “PLL LOCKED” nepakelia.

Automobilistas: LEDinis gabaritas

Eilinį kartą perdegė automobilio gabaritų galinis žibintas. Originali lemputė dar laiko, o piguva iš degalinės ėmė ir perdegė. Ir išlaikė tik nuo vasaros. Automobilio borto įtampa teisinga ir normos ribose. Todėl nutariau atgaivinti seną įdėją apie šviesos diodinį gabaritą. Tam tikslui panaudojau pigų diodą iš dealextrymo. Visa bėda, kad šitas diodas naudoja 0.3A darbinę srovę prie maždaug 3.4V įtampos kritimo. Kaip balastą panaudoti kokį rezistorių ar net LM317 nėra protinga nes prie automobilio borto įtampos, toks energijos švaistymas yra kiek sudėtingas ir neekonomiškas 🙂 (10V * 0.3A= ~3W šilumos). Taip pat netinka mano seniau naudoti LED draiveriai (1, 2, 3, 4), nes jie nepritaikyti maitintis nuo 12…14V šaltinio. Šį kartą nutariau pasinaudoti firmos National Semiconductors produktais. Pasirinkau mikroschemą LM3405A – tai kaip tik tokiam reikalui skirta mikroschema. Schemą jungiau pagal gamintojo pateiktą datasheetą ir jokių savo tobulinimų nedariau, gal tik visur naudojau keraminius kondensatorius.

Va senos, perdegusios lempos patronas ir jau pagaminta PCB:
LED gabaritas

Visos detalės jau sulituotos ir plokštė išbandyta. PCB dvisluoksnė, bet apačioje tik 33uH induktyvumas ir išėjimo kondikas, rodos 22uF keramika:
LED gabaritas

Šioje, nekokybiškoje nuotraukoje jau matosi surinkta šviesos diodų lemputė. Pats LEDas pritvirtintas prie nedidelio varinio radiatoriaus, kuris prilituotas prie lempos patrono. PCB taip pat prilituota prie patrono. Dėl galvaninio ryšio (nesu tikras ar aš čia nekaltas), diodo padas priglaustas per silikoninę izoliacinę tarpinę prie radiatoriaus. Visa diodo šiluma perduodama per radiatoriaus kojeles į lempos patroną. Manau užteks ploto, kad ataušinti 1W diodą. Viskas apsnargliuota termo klijais- jie hermetizuoja elektroniką, kiek sklaido šviesą ir šilumą:
LED gabaritas

Surinktos lemputės testas “laboratorijoje”:
LED gabaritas

Lempa įkišta į mano golfiuką:
LED gabaritas

Išorinis testas. Lempa kairėje- 1W šviesos diodas originalioje VW armatūroje. Dešinėje- standartinė 5W lemputė.
LED gabaritas
Fotografuojant lempos šviečia maždaug vienodai. Žiūrint žmogaus akimis, LEDinė lemputė labiau raudona. Originali lemputė kiek gelsvesnė.

SAVEL ir Levas nerekomenduoja keisti automobilio konstrukciją ir modifikuoti apšvietimą. Tokie pokyčiai galimi tik atlikus sertifikavimą ir gavus E ženklą. Važinėjimas su tokiom lemputėm kogero pažeidžia kokius nors įstatymus. Šis eksperimentas padarytas tik pažintiniais tikslais ir dar nereiškia, kad aš važinėju su LED žibintais.