Category Archives: Betkas

Indukcinis šildymas: veikia

Senesnėje žinutėje minėjau, kad nutariau padaryti indukcinės krosnies modeliuką ir ieškojau schemos. Ten idėjau filmuką kai susvyla užtrumpinta apvija transformatoriuje ir nieko daugiau neparašiau. Blogo skaitytojai nelabai ir suprato mano smegenų veiklos blaškymosi ir komentaruose uždavinėjo klausimus. Štai dabar ir rašau atsakymą…

Pasirinkta schema- autogeneratorius, kurio darbinis dažnis automatiškai sutampa su LC konturo rezonansu. Teoriškai, tame konture teką begalinio dydžio srovės. Praktiškai srovės labai didelės ir labiausiai nuo to kenčia rezonansinis kondensatorius. Du MOSFET raktai tik papildo konturą energija- laisvąją eiga veikiantis aparatas neturi naudoti daug energijos.

Antras bandymas atrodo taip:

induction furnace

Konstrukcinės įpatybės ir panaudotos detalės: tie patys 50A 200V HEXFET mosfetai, droselis- nežinomo induktyvumo droselis iš ATX maitblokio 3V stabilizatoriaus- 20A tikrai turi laikyti. Užturų apsauginiai stabilitronai (zeneriai) 13V ir 5W darbinės galios. Darbinė ritė suvyniota iš 2.5 kvadratinio milimetro monolitinio instaliacinio varinio laido su PVC izoliacija. Specialiai panaudojau dviejų spalvų laidus, kad matytusi kaip suvyniota ritė:

induction furnace

Ritė tai 5..6 apvijos laido sujungtos nuosekliai. Prie sujungimo prilituotas raudonas laidas (ten jungiasi trys laidai: raudonas, mėlynas ir rudas). Tas dviejų apvijų sulindimas vienas į kitą duoda labai gerą magnetinį ryši tarp apvijos “puselių”.

Trumpai apie kondensatorius. Kaip jau minėjau, kondikai dirba ekstremaliu režimu- per juos teką didelė srovė ir kondiko gnybtų įtampa pilnai keičia poliariškumą. Trumpai- kondikas turi laikyti daug reaktyvinės galios (VAR). Savo eksperimente panaudojau 0.5uF 1600V kondensatorių iš pramoninio įrenginio snuberio (tikriausiai). Tačiau po kelių minučių darbo, kondikas pasidarė labai karštas. Dar radau kitokius kondensatorius:

induction furnace

Tai dar vienas 0.5uF kondikas tik aukštesnės įtampos iš panašaus įrenginio. O kitas kondikas išviso egzotika- jis išluptas iš kažkokio medicininio ultragarso generatoriaus. Jis turi net papildomus parametrus- 6A darbinė srovė prie 20kHz dažnio įtampos. Tik va, jo talpa 5 kartus mažesnė. Neaišku ar mano mosfetai spės darinėtis prie naujo rezonansinio dažnio.

O dabar pats eksperimentas. Elektros energijos šaltinis- kiek pasenęs želinis 12V 7Ah akumuliatorius. Bet akumas “smarvės” dar turi.

Dūmai tai jau “specialus efektas” kad vaizdingiau atrodytu- nedidelis kiekis kanifolijos ant vinio galo.
Kaitinama vinis nėra labai stora, bet tikrai ne kokia adatėlė :).

MagnetHot

Indukcinis šildymas: schemos pasirinkimas

Darbe buvo iškilusi nedidelė diskusija apie indukcinį šildymą. Todėl kilo maža mintis padaryti kažką panašaus, tik mažesniam mastelyje, su nepovojingom įtampom. Trumpa paieška internete davė visą kalną schemų- nuo paprastučių iki labai profesionalių ir tikriausiai labai galingų… Pasirinkau dvitaktę, autogeneracinę schemą. Schemos autorius tikriausiai Vladimiro Mazzilli. Paprastai tokios schemos man nesigauna, bet nutariau pabandyti.

induction heater
Detales panaudojau iš senų kompiuterinių nepertraukiamo maitinimo šaltinių (UPS-ų), trafukai- droseliai iš sugedusio galingo ATX maitblokio.
Du galingi tranzai tai IXYS IXFH50N20 – teoriškai 50A ir 200V n-kanalo mosfetai. Dar svarbi detalė- rezonansinis kondensatorius turi laikyti srovę, čia tinka tik rodos polipropileno kondensatoriai. Geriau “baterija” kondensatorių su kiek galima didesne įtampa. (Hint: ATX maitblokyje visada stovi 1uF x 250V kondikas). Kondensatorių talpa nebutinai tokia kokia schemoje- jie kartu su ritės induktyvumo duos generavimo dažnį. Trafas susuktas ant ziedo (reikia naudoti kiek galima didesnį, kad išlaikytų generuojamą galią) su kiek galima storesniu laidu. Aš vyniojau artimą 0.5mm laidą- čiau reikėtų storesnio laido, jei norima išpumpuoti realias galias. Vėliau žiedas bus pakeistas darbine, šildymo rite.

induction heater

Tranzus reikia tvirtinti prie radiatoriaus. Čia surinkta viskas paskubom. Jei patiks schema, gal reikės viską surinkti solidžiai.
Tas baltas laidžiukas tai apkrova-auka. Nelabai sveika tokias schemas paleidinėti- reguliuoti be apkrovos. Todėl eksperimento metu pajungiau paprasčiausią laiduką nuo UTP laido- taip susidaro vienos vijos trafo apvija kuri beja užtrumpinta.

O čia filmukas kaip šis daiktas veikia:

Galima tokį pat generatorių naudoti su kineskopinio televizoriaus (monitoriaus) aukštos įtampos transformatorium. Su nedidelėm modifikacijom toks aparatas gali pavirsti ginklu- elektros šokerių.

Tolimesnis schemo vystimasis į veikiantį aparatą aprašytas kitoje žinutėje.

MagnetHot

ISA kompiuteriukas

Šiaip viskas prasidėjo dėl LCD ekraniuko… išlupau iš kažkokio analizės aparato ISA plokštės pavidalo kompiuteriuką. Pats kompas tai 386 lygio aparatas su 4Mb on-board atminties ir 16Mb DiskOnChip “kietu disku” (su prancūziška MSDOS). Plokštė turi integruota VGA/LCD kontrolerį ir aišku prie jos jungiasi nedidukas spalvotas VGA LCD monitorius.

ISA kompiukas
(Didelė fotkė pasidžiaugimui)

Šiaip kompiukas turi keturis RS232 COM portus, viena LPT portą, vieną IDE pajungimą, vieną FDD, PS2. Procesorius kažkoks ALI M6117C (386SX-40MHz analogas). Yra jungtis atminties išplėtimui, tačiau šiuo metu aš tokios senoviškos atminties neturiu.
Taip pat yra ISA slotas kuris jungiasi į tokį ISA backplane. Čia dar turiu dvi plokštes visokiausiu ADC ir motoriukų bei rėlių valdymo kontrolerių. Tačiau juos atburti būtų sunkoka- tai kažkoks “custom” sprendimas.
Šiaip, kas domisi, pilnas pavadinimas: SBC-357/4M 386CPU CARD REV.A1

Plokštei maitinti užtenka tik 5V, tačiau LCD pašvietimas nori 12V. Net nežinau ką su ją daryti, gal irašyti DOOM ir padaryti žaidimo automatą? 🙂

Aukštos įtampos šaltinis

Vienam gimdomam projektui prireikė aukštos įtampos šaltinio. Pageidautina reguliuojama, stabilizuoto. Iš pradžių gal stabilizavimas ir reguliavimas nebuvo aktualu.
Internete susiradau keletą schemų, kur autogeneracijos priemonėm (vienu ar dviem tranzais) ant trafo buvo surenkamas generatorius. Netgi vyniojau pats vieną transformatorių, bet šūdas gavosi: tai generacija nestabili, tai įtampa kažkodėl neužkyla. Poto pagalvojau, o kokio velnio aš naudoju primityvias schemas? Pats čia visalaika bambu apie 21 amžių 🙂 Kiek pasikuitęs, savo šrote radau mikroschemyte 8 kojų DIP korpuse (LT1072). Ir gavosi maždaug tokia schema:

HV maitblokis

Vietoje pačio daryt rafuko panaudojau transformatorių iš LCD monitoriaus pašvietimo. Ten kaip tik kelios žemos įtampos apvijos ir gerai izoliuota aukštos įtampos apvija. Dar padariau šiuos pakeitimus: D1 diodas- gana lėtaeigis 1N4007, užtat iki 1000V, įtampos daliklis R1-R2 padarytas iš 30K trimerio ir dar maždaug 1Megaomo rezistoriaus. Dabar įtampa gražiai reguliuojasi x0-400V ribose ir dar yra rezervo (nebandžiau maksimumo, bijojau kad pareis diodas ir netgi trafas); C1 – labai mažiukas, tačiau 400V kondikas; o snuberį išbandžiau dvejopą- su diodu ir stabilitronu (zeneriu) ir su diodu ir RC grandine. Dabar liko tik diodas ir RC- vien tik dėl vietos stokos. Gal dar reikėtu pridėti ir tą 15V stabilitroną, bus patikimiau.

Schema veikia gana patikimai, tiesa pastebėjau kažkokį mistinį įtampos nukrypimą starto metu. Kogero per didelės varžos arba mano trimeris kiek defektuotas. Kiek pareguliavus, įtampa stabilizavosi.
Nematavau kiek srovės duoda, bet 1uF kondiką užkrauna gana greitai. Mikroschema šalta. Kogero būtų galima išspausti daugiau galios iš tokio čipo.

Šis projektas pareikalo aukų: mano Mastech matuoklis (testeris) žuvo nuo aukštos įtampos. Pomirtinis matavimas senovišku mechaninių voltmetrų parodė 300V DC skalėje ir apie 900V AC skalėje.

Va filmukas:

Garsas biški atsilieka. Čia konvertavimo metu kažkokius parametrus neteisingai užlenkiau ir išsireguliavo kiek.

High Voltage

Beveik 4kg DVDRW deginančių lazerių

Aš nenorėjau rašyti šią žinutę, nes nenorėjau aitrinti jautrių sielų. Bet žiaurūs berniukai iš sandėlio liepė paviešinti informaciją.
Kokią valandą lupinėjau raudonų ir infraraudonų lazerių blokelius iš brokuotų DVD-RW DL įrenginių. Kadangi papuoliau į ardymo vidurį, gana didelė dalis įrenginių nepapuolė į mano rankeles. O kuistis šiukšlių maiše aš jau nenorėjau.

Darbo rezultatas- apie 4kg DVD lazeriukų:
DVDRW lazeriai

Tiksliau čia visa judanti galvutė. Ji susideda iš optikos, dviejų galingų magnetėlių, raudono ~200mW lazerio, panašaus galingumo IR lazerio ir grupės fotodetektorių.

Čia paveikslėlis iš arčiau:
DVDRW lazeriai

Dabar reikia sugalvoti panaudojimą šiems lazeriams. Viena čia tokia įdėja susiformavo- panaudoti nesufokusuotus lazerius kaip raudonus LEDus automobilio stop signalui. Koks 20…30 lazerių turėtu žybėti ne prasčiau kaip standartinė stop lempą… 🙂

Susiremontuok pats: išorinis LG slim DVDRW

Šį straipsniuką prašė parašyti “Miltukų Meistras”.
Jei netyčia nusipirkot išorinį LG slim DVD RW įrenginį (GSA-E50L, HL Data Storage Inc. Hitachi-LG) ir staiga jis nustojo veikti ir baigėsi garantinis, nepulkit į paniką. Gal tai tipinis šio modelio gedimas- tikriausiai programinė problema.

LG Hitachi slim DVDRW GSA-E50L

Paciento simptomai: įjungus maitinimą užsidega žalias šviesos diodas. Tačiau kompas nemato jokio įrenginio ant USB laido. Taip pat neveikia atsidarymo mygtukas.
Remontas labai paprastas- naudodami mažą kryžminį atsuktuvą atsukam 6 varžtus. Atsidarom dėžutę. Viduje atsukam dar vieną varžtelį ir atlaisvinam patį DVD-RW įrenginį. Turim rankose turėti nedidelę spausdintą plokštę (PCB) ir patį DVDRW. Dabar pats remonto metodas. Įjungiam į kompą USB laidą (įšorinio maitblokio nereikia) ir veikiančiam aparate atjungiam ir vėl prijungiam jungtį tarp PCB ir DVDROM. Po šio eksperimento turi pradėti mirksėti šviesos diodas ir viduje įrenginio sušvisti lazeris ir sujudėti galva.
Viską gražiai susukam atgal ir sėkmingai naudojam aparačiuką. 🙂

Žingeidiems- ardydami aparatą atkreipkit dėmesi į keistą kondensatorių kuris pavadintas “Energy storage, 5V 0.5F”. Tas stebūklas padarytas iš dviejų faradinių kondesnatorių po 2.5V sujungtu nuosekliai. Šis kondikas pajungtas tiesiogiai prie 5V šynos. Tikriausiai kaupią energiją įrašymo metu- taip galima naudoti žymiai mažesnio galingumo maitblokį ar netgi naudotis tik USB laido maitinimu.

Beveik Lochatronas- Lenten PCI Reborn korta

Krovė “berniukai” šiukšles ir iškrito pora nestandartinių PCI plokštelių. Kaip čia jas nepanagrinėjus… Tai daug kur reklamuojami daiGčiukai kurie “saugo nuo bet kokių virusų, nereikia net antiviruso, vienu mygtuko paspaudimu atstato net suformatuotą diską ir panašiai”. Jie labai pigiai pardavinėjami eBay ir net reklamuojami solidžiuose leidiniuose ir panašiai. Aš kaip visiškai nepriklausomas kritikuotojas, nutariau įnešti kiek aiškumo į šią dumbliną sistemą…
Mano nagrinėjamas modelis Lenten REBORN Patent 0955596 (neaišku kieno patentas, matyt kitaicų).

Va taip atrodo toks plokštės:
loxatroncikas
Viena plokštelė su visais lipdukais. Kita kiek aplupinėta, kad pažiūrėti kas per čipai.

Ant plokštelės trys čipai: PCI bridžas, OTP ROMas su 64 kilobaitais atminties (įrašomas vieną karta fabrike) ir ATC 93LC46 (vienas kilobaitas serial eprom programos konfiguracijai palaikyti). Be draiverių, Windows XP mato šią plokštę kaip LAN plokštę.

Todėl ją galima paleisti kaip BOOT FROM LAN. Va, mano testinio kompo BIOSo pasirinkimas paspaudus “SELECT BOOT DEVICE”
loxatroncikas
Matosi, kad kompe dvi tinklo plokštės- viena tikra (Intel), kita su trumpu pavadinimu “U”. Jei normaliai krauni kompa, trumpai išlenda užrašas, kad spauskit klavišų kombinaciją, kad iškviesti konfiguraciją. Klavišus nuspaudus išlenda va toks ekraniukas:

loxatroncikas
Toliau eksperimentai užlūžo, nes plokštelė lygtai pritaikyta tik Win98 (nors gamintojas dievagojasi kad tinka bet kam, net ir linuxui) o ir dar, kad pareikalavo DRAIVERIUS (ir softą) SURAŠYTI Į FLOPIKĄ. BL$%^ iš kur aš gausiu 21 amžiuje aš tą FD įreginį ir dar veikiančią disketę.

Pamintijus smegeniais, sugalvojau viso šito “aparato” veikimo principą. Tai kastruota tinklo plokštė- juk daug tinklo plokščių palaiko sistemos užkurimą iš tinklo ir tam tikslui naudojamas specialus softas iš ROM mikroschemos. O čia kiniečiai į tą ROM mikroschemą įrašė nedidelį softą kuris leidžia užkurti kompa be boot sektoriaus iš kieto disko. Instaliavimo metu, formatuojami kieti diskai ir išskiriama disko particija (skirsnis) kuriame ir bus saugoma rezervinė duomenų kopija. Jei reikia išsaugoti VISĄ 1000Gb diską, tai reikės DAR VIENO 1000Gb disko…
Visą šitą veiksmą gali atlikti ir CD diskelis ar USB pirsčiukas jei kompas sugeba iš jo užsikurti (boot). O softo šiam reikalui tikrai yra pilna (rodos acronis tą daro). Reklamoje parašyta, kad labai krutas reikalas visokiom firmom ir panašiai… nu ką aš žinau, aš apsauga daryčiau kitaip. O ir backupą nelaikyčiau tame pat diske. Gal net padaryčiau “system restore” iš kokio backup serverio per tinklą.
Taigi, kokio mykolo reikia mokėti pinigus, pirkti papildomą hardwarą, kaišioti į kartais labai reikalingus PCI lizdus? Ogi šiaip sau. Kad kiniečiai būtų laimingi. Priskiriu šį “devaisą” prie beveik lochatronų. Negaliu pavadinti grynu lochatronu, nes šitas aparatas veikia. Tik jo funkcijos pasiekiamos ir be šito hardwaro. Užtat kaip gražiai aprašyta: “Yes (True 32 bits kernel technology. Support UDMA 66/100)” (indomu kur čia figuruoja tie DMA66 ir 32 bit kernel).

Šiaip kilo mintis tokia piktybinė- parašyti koki nervuojantį softą ir įkelti į tą mikroschemą. Pvz. kad kas 256 bootą kompas neužsikrautu, o ant ekrano parašytu- “gal parūkom žolę? :)”

LCD monitorių diagnostika

Vienas mano straipsniukas apie LCD remontą labai populiarus. Ir labai pasikartoja kai kurie klausimai. Kad palengvinti diagnostiką, pabandysiu aprašyti su iliustracijom kai kuriuos LCD monitorių gedimus. Straipsnį manau pildysiu, nes per trumpą laiką labai sunku surinkti visų tipinių gedimų iliustracijas.

Gedimai:

LCD diagnostika
Tipinis matricos gedimas- horizontalus ar vertikalus plonas brukšnys. Kartais jis būna spalvotas. Jei mechaniškai paspaudus defektas neišnyksta tai matricai mirtis. Remontas- nauja matrica.

Kadangi straipsnyje gana daug vaizdinės ir video medžiagos, kad perskaityti visą straipsnį, reikia nuspausti nuorodą: Continue reading →

WLAN: išorinė antena yra gėris

Toks gana įdomus užsiėmimas yra WLAN tinklų paieška. Jau seniau, prieš metus, rašiau, kad su kažkokiu delninuku gaudžiau signalus pakeliui į darbą. Dabar užėjo noras kiek patobulinti delninuką, kad geriau imtu bevielio ryšio (WLAN) signalus. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo vėl surastas delninukas su ganėtinai sveiku akumuliatorium. O ir darbo kieme vėl buvo pastebėtas nekoduotas internetas. Tačiau signalas buvo silpnokas ir nemokamai naršyti internetą buvo galima tik viduryje kiemo, su pakeltu delninuku.

Tada nusprendžiau patobulinti WLNA imtuvą- padaryti išorinę anteną. Antenu turime daug, pigtailus išlupom iš kažkokių nereikalingų linksys WET11 prietaisų (viduje PCMCIA WLAN kortelė).
Iš delninuko išmečiau lazerinį barkodų skaitytuvą, o jo vietoje, prie gražios auksuotos plokštės prilitavau SMA lizdą. Pigtailo galą prilitavau prie tinklo plokštės (ten viduje Agere Systems, dabar LSI, CF tinklo plokštė). Gavosi va tokis agregatas:

WLAN antena

Nuotraukoje du delninukai, vienas kontrolinis, kitas su išorine antena. Kaip atgrubnagiui gavosi visai gražiai. Pakeliui sužinojau, kad CF kortelę galima ikišti aukštyn kojom, ir tada ji neveikia 🙂

O šioje nuotraukoje originali WiFi antena iš delninuko.

WLAN antena

Aktyvioji dalis tai tas skardelės galiukas. Visa skarda pakišta prie pat aliumininio LCD ekrano kronšteino. O PDA korpusas metalizuotas! Nelabai ir supratau, kaip ten tas bevielis ir veikė (tiesa pasakius ji biški veikia ir visai be antenos).

Viename namo gale paleidau Linksys access pointą, o signala matavau kitame gale, per kelias sienas ir panašiai.

WLAN antena
Jei tikėti skaičiukais, signalo lygis smarkiai pakilo. Nesigylinau kokiais ten vienetais ir ar teisingai ten rašo. Tikriausiai kokiais santykiniais vienetais (dB). Kas neįžiūri skaičiuku, tai va perrašau duomenis:

Delninukas su vidine antena: SNR= 10, Signal= -85dB, Noise= -95dB.
Delninukas su išorine antena: SNR=26, Signal= -69dB, Noise= -95dB.

Praktiškai antenos gerumas pasireiškė tuo, kad kieme pagavau dvigubai daugiau bevielių tinklų.