Category Archives: Betkas

Grafiniai LCD- pinout

Iš senų prietaisų (daugiausiai iš dauginimo aparatų) prisirankiojau grafinių LCD ekranų. Tai paprastai monochromatiniai LCD ekranai be kontrolerių. Tokiems ekranams reikia dinamiškai perdavinėti vaizdą iš kontrolerio. Dažniausiai tai būna SED1351 ar panašūs grafiniai kontroleriai. Gal pačio SED’o datasheetą gal ir galima rasti, tačiau patys ekranai būna visai nesurandami. Pasinaudojęs veikiančia plokšte pabandysiu išaiškinti keletą LCD ekraniukų.

Grafiniai LCD

Beja, tokiem ekraniukams dažnai reikia neigiamos įtampos šaltinio. Pagrindinė logika maitinama iš 5V.

LCD ekranas pavadintas “EDMMPU3BDF“, 320×240 monochromatinis grafinis ekranas, baltai mėlynas, dažnai buna su touch screen.
1. screen_on (0-off, 5V- on)
2. nc
3. VSync
4. HSync
5. pixel clock
6. Vcc, +5V
7. GND
8. Vee, -25V (tas pats kas pin 13)
9. D3
10. D2
11. D1
12. D0
13. Vee, -25V
14. kontrastas, ~-18V

Standartinis protokolas pavaizduotas grafiškai (oscilogramos):
protokolas LCD
Didelis paveiksliukas spausdinimui ir analizavimui.
WF signalas naudojamas kai kuriose LCD panelėse generuoti kintamą įtampą per LCD kristalus, kad apsaugoti metalizaciją nuo erozijos. Ne visi LCD ekranai naudoja šį signalą. Ten paprasčiausias loginis signalas kuris keičiasi kas kiekvieną kadrą.

Pelė = skaneris

Radau internete (http://spritesmods.com/?art=mouseeye) kad kai kurios optinės pelės lengvai “hackinasi”. Ilgai ieškojau tokią pelę. Pirmoji kuria radau turėjo defektuotą optinę mikroschemą. O štai antroji paieška pasisekė. Reikia susirasti kiek senesnio modelio optinę pelę, kur optinė mikroschema su aštuoniom kojom. Naudo modelio pelės turi tik vieną mikroschemą, kur jau visi interfeisai (USB ar PS/2) jau integruoti į tą pačią optinę mikroschemą.

pele=skaneris

Programa rašiau ne aš. Tačiau ten viskas labai aišku. Visi duomenys- koordinačių pokytis ir net vaizdelis is po pelės pado nuskaitomas per 2 laidus. Va kaip atrodo vaizdelis žvelgiant “pelės akim”:

pele=skaneris

O čia jau skanerio režimas:
pele=skaneris

Pajungimo schema labai paprasta- maitinimam pelytę nuo 5V. SDIO liniją jungiam prie printerio porto 12 kojos. Prie tos pačios 12 kojos jungiasi diodo anodas (+), o katodas (-) jungiamas prie printerio 5 kojos. SCK jungiamas prie 9 kojos. Pas mikroschemą reikia pasitikrinti ar pajungtas kvarcas ir šviesos diodas (čia jau pelės elementai). Poto reikia nutraukti SCK ir SDIO linijas einančias į pelės kontrolerį. Optinės mikroschemos (ADNS-2610, A1610 ir panašiai) cokoliuotė tokia: 1 ir 2- kvarcas, 3- SDIO, 4- SCK, 5- LED kontrolė, 6- GND, 7- Vcc (+5V), 8- RefA (čia prijungiamas mažas kondikas)

Programinė įranga beveik tokia pati kaip ir originaliam poste, tik kadangi mano tikrasis LPT1 portas susvilęs, tai aš pridėjau papildomos PCI plokštės I/O adresus.

Nusikrauti source code ir sukompiliuota MS Visual Basic programa. Ten yra vienas dllas (inpout32.dll) kuri reikėtų persikopijuoti i windows/system32 direktorija.

Pelės-skanerio softas (binaries + source code).

Ciklonas 1

Iš defektuoto plazminio teliko išlupau plokštę su Alteros Cyclone čipuku. Tai EP1C3T100C8 mikroschema: šimtas kojų, iš jų vartotojui skirta tik 65, 2910 loginių elementų, 59904 bitai atminties ir vienas PLL. Kadangi mano plokščių gamybos technologija dar nėra tobula ir dar dėlto, kad galutinis produktas dar nesugalvotas pasinaudojau gamykliniu universaliu adapteriu. Prie to adapterio iš kitos pusės priklijavau maitinimo, programavimo ir konfiguravimo plokštę. Panaudojau paprasčiausius laidelius abiejų plokščių sujungimui. Kadangi naudojama viensluoksnė plokštė, bet Cynar vielučių neapseita.

Gražioji pusė:
Cyclone I
Juodu flamasteriu užtušavau nenaudojamas kojas ir jų numerius, nes jie labai blaškė dėmesį, Vidiniai užrašai nelabai trugdo, bet manau ir juos reikės užtušuoti.

O čia jau “blogoji” pusė (daryta “lygintuvine technologija, todėl nekokybiška):
Cyclone I
Čia pritvirtinti du stabilizatoriai: VccIO – 3.3V, VccINT- 1.5V, keletas kondensatorių, 25MHz osciliatorius pajungtas prie 10 ciklono kojos, keliolika rezistorių pull-up ir pull-down. Taip pat prilituota ir EPCS1 konfiguracinė mikroschema. Ji dar neišbandyta, nes mano ByteBlaster prijungiamas prie printerio porto nesugeba perkonfiguruoti šios mikroschemos. Kažkaip galima priversti patį cikloną perrašyti šią mikroschemą, bet aš dar nedaaugai iki tokio varianto. Taip pat du kištukai- vienas JTAG, o kitas EPCS1 perprogramavimui.

Čia yra juodai-baltas ploštės šablonas ir Eagle schema bei PCB. Jie kiek skiriasi nuo plokštės nuotraukoje, nes nuotraukos variantas turi gana daug klaidų, o archyve teoriškai tas klaidas ištaisiau. Ir tikriausiai privėliau naujų.

FPGA/CPLD čipukų taip pat galima rašti kiek senesnio modelio rūteriuose, DSL modemuose, telekomo įrangoje, senuose serveriuose, kiek egzotiškesnėse PCI plokštėse. Žodžiu, mažesnio tiražo brangesnėje aparatūroje. Sėkmės medžioklėje.

GPS

Nusipirkau naują žaisliuką- GPS imtuvėlį (WBT300). Kažkokį paprastutį, su USB ir Bluetooth prieigom. Praktiškai man nereikalingas zababonas, bet vistiek smalsu pažaisti.

GPS

Prie aparačiuko eina kažkoks kinietiškas softas kuris rodo jau dekoduotą informaciją. Koordinatės kiek žiūrėjau išlieka daugmaž pastovios, nors kartais prietaisui vaidenasi, kad priedelis kažkur važiuoja 0.16km/h greičiu.

GPS

Kiek nuvylė aukščio rodymas. Mano kambario aukštis kinta nuo 60 iki 170 metrų nuo jūros lygio. O aš galvojau, kad mano namas stabiliai pritvirtintas prie žemės.

Dar prietaisiuko neišardžiau, bet pagal teorija viduje turi buti kažkoks imtuvas, mėlyndančio siustuvėlis ir RS232-USB adapteris. Čia tokia slapta mintis kilo apeiti ta USB navarotą…
O šiaip, pas windozę susiinstaliuoja virtualų COM portą ir galima su Hyperterminalo programėlę pamatyti visus duomenis kurie “išteka” iš prietaisiuko. Va pavyzdukas:

$GPGSA,A,3,25,20,02,04,,,,,,,,,3.5,2.8,2.1*3E
$GPGSV,3,1,12,25,67,177,25,23,39,086,19,20,11,140,20,02,35,276,38*7C
$GPGSV,3,2,12,16,27,057,,29,06,344,17,27,49,200,14,13,83,064,13*75
$GPGSV,3,3,12,04,30,232,29,06,04,011,,08,19,208,,10,13,308,*75
$GPRMC,183101.000,A,5453.5577,N,02356.2293,E,0.00,214.57,120208,,,A*67
$GPGGA,183101.000,5453.5577,N,02356.2293,E,1,04,2.8,66.1,M,28.9,M,,0000*65
$GPGSA,A,3,25,20,02,04,,,,,,,,,3.5,2.8,2.1*3E
$GPGSV,3,1,12,25,67,177,25,23,39,086,19,20,11,140,19,02,35,276,38*76
$GPGSV,3,2,12,16,27,057,,29,06,344,16,27,49,200,14,13,83,064,12*75
$GPGSV,3,3,12,04,30,232,29,06,04,011,,08,19,208,,10,13,308,*75
$GPRMC,183102.000,A,5453.5577,N,02356.2293,E,0.00,214.57,120208,,,A*64
$GPGGA,183102.000,5453.5577,N,02356.2293,E,1,04

Gudresni žmonės iš šio šiukšlyno gali nustatyti eksperimento vietą ir laiką. Šiai kelias eilutes iš karto pats supratau. Tačiau kitos eilutės dar paslaptingos.

Džiaulių vagis

Baltiems ir mėlyniems šviesos diodams (LED) reikia apie 3V kad jie pradėtu šviesti. Šiaip, balti šviesos diodai yra mėlyni šviesos diodai su papildomu liuminiforu viduje. Tas liuminiforas aktyvuojasi nuo mėlynos šviesos ir pradeda švytėti. Sumoje gaunasi balta šviesa.

O jei norisi pajungti baltą ar mėlyną diodą prie paprastos AA ar AAA batareikutės? Arba, dar baisiau, prie išsikrovusios batareikos? Labai paprasta. Tereikia surinkti autogeneratorių ant vieno tranzo ir diodas švies. Va jums veikiantis pavyzdukas:

Dziauliu vagis

Ši schema internete dažnai vadinama “Joule Thief”. Nors pati autogeneracijos įdėja žinoma labai senai ir naudojama visokiuose gana keistuose prietaisuose.

Ko reikia norint pakartoti eksperimentą? Pirmiausia reikia paprasčiausio tranzistoriaus. Čia panaudotas NPN tranzistorius 2N3904. Rezistoriaus apie 1K ir transformatoriuko susukto ant feritinio žiedo. Žiedukas gali būti visai mažiukas, nes prietaisas nėra galingas. Maniškis turi 2 x 30 vijų plono varinio laidelio.

Trafukas sukamas taip: paimam apie vieną metrą plono laido ir sulenkiam pusiau, kad gautusi du laidai. Ir vienu metu vyniojam dvigubu laidu. Kai viską suvyniojam, laido galus apkerpam, aplituojam ir vienos apvijos pradžia sujungiam su kitos galu. (Pasitikrinti su testeriu ar dar kaip nors ar nesungta kaip nors neteisingai. Galima naudoti skirtingų spalvų laidus, tada bus lengviau atpažinti). Tą sujingimą jungsime prie batareikos pliuso. Kitą transformatoriaus laidą jungiam prie rezistoriau. O trečiąjį jungiam prie tranzistoriaus kolektoriaus. Prie to pačio kolektoriaus jungiam dijodo anodą (+). Rezistoriaus laisvą galą jungiam prie tranzistoriaus bazės (pas ši tranzą, prie centrinės kojos). Tranzistoriaus emiterį ir diodo katodą (-) jungiam prie batareikos minuso.

Schema va tokia:

Dziauliu vagis

Teoriniai pastebėjimai (netestuoti).
Galima naudoti ir PNP tranzistorių, tik reikės sukeisti emiterį su kolektorium vietomis, anodą ir katodą ir atvirkščiai pajungti maitinimą. Galima naudoti ir senus rusiškus germanio tranzistorius, tada prietaisas stabiliau veiks prie žemų įtampų.
Toks aparatukas gali veikti ir nuo “pirminių įtampos šaltinių” kaip citrinos, obuoliai su dviem skirtingais laidais sukištais į vaisių… 🙂

DVD lazeris uždega 2

Pritaikiau kokybiškesnį kolimatorių ir užtenka 250mA srovės kad uždegti degtuką. Ir net nebereikia ilgai laikyti.

Naujas kolimatorius

Kolimatorius išluptas iš skaitmeninio dauginimo aparato. Jo gerumas- galima sukant varžtą tiksliai fokusuoti lazerio spindulį. Sumažini galią iki minimumo ir fokusuoji spindulį iki minimumo. Esant pilnam galingumui, neimanoma įžiūrėti kad spindulys mažiausias- viskas aplinkui švyti.

Filmukas: DVD su nauju kolimatorium (Xvid, ~1Mb).

Bandžiau pašviesti į debesį su šia “lazerine rodykle”, bet spindulys nueina į nebūti. O ant visų artimiausių objektų puikiausiai matosi. Bandžiau padaryti keletą nuotraukų, bet nelabai gavosi…

Laser pointer from hell

Po skaitmeninio “apdorojimo”:
Laser pointer from hell

Youtube filmuko versija:

Senesni lazeriniai postai.

Laser

LED apšvietimas

Nutariau visdėlto pabaigti baltų šviesos diodų projektą. Pirmiausiai ilgai ilgai ieškojau stabilizatoriaus plokštę, vėliau neradau diodų. Juos kažkur išmėčiau. Todėl teko panaudoti naudotus diodus iš USB Web kamerų. Ten stovėjo po 4 šviesos diodus. Kažkaip apsiskaičiavau su įtampų kritimu ant LEDų ir pasidariau plokštelę 12 diodų. O reikėjo 16. Teks kiek pahackinti pagamintą spausdintą plokštę ir pritvirtinti dar 4 diodus.

Čia PCB plokštelės sujungtos priešpaskutiniam patikrinimui:
LED apsvietimas

Kaip kontrolinį prietaisą panaudojau pigų kinietišką prožektoriuką, tik vietoje paprastų batareikų panaudotas Liion akumuliatorius. Ir lemputė įdėta iš didesnio prožektoriaus. Deja lemputės parametrų negaliu pažiūrėti, nes plastikas aplink lemputę išsilydė ir ji nebeišsiima. (Papildymas- radau atsarginę lemputę iš to pačio prožiko: 2.4V, 0.75A. Perkaitinama lemputė pas mane, bet gerai šviečia.)

Variantas Įtampa, V Srovė, A Galia, W Santykinis suvartojimas, %
Kaitrinė lemputė 3.6 0.95 3.4 100
12 x LED 3.5 0.4 1.4 41

Pridėjus dar 4 šviesos diodus, srovė kiek išaugs.

LED apsvietimas

O štai čia “apšvietimo testas”
LED apsvietimas

Išvados:

Palyginus paprasta kaitrinę “kriptininę” lemputę su LED grupe galiu padaryti išvadą, kad LEDai ekonomiškesni energetikos atžvilgiu. Bet čia tik tuo atveju, kai diodai jungiami per specialą reguliavimo mikroschemą. Naudojant primityvius kinietiškus LED prožektorius šitie skaičiavimai gali labai stipriai skirtis. Dėl prietaiso brangumo irgi kita kalba- neskaičiuojant elementų kainos, paprastas prožektorius kainuoja apie 1.5Lt, tuo tarpu LED įrenginys žymiai brangesnis. Ypač su reguliavimo mikroschema.
Tačiau yra dar keli svarbus pliusai šiai LED sistemai. Kadangi naudojamas reguliatorius, tai maitinimo įtampa tampa nelabai svarbi. Ši konkreti schema vienodai švies maitinimo įtampai kintant nuo 2.5V* iki 24V. (*-Prie žemos įtampos, reguliatorius dirba kritiniam režime ir neišspaudžia pilno galingumo ir krenta naudingumo koeficientas. Jungiant 16 diodų, gamintojas rekomenduoja naudoti 12V maitinimą). Ir kuo aukštesnė įtampa, tuo mažesnė srovė. Galios sunaudojamas išlieka pastovus. Ko nepasakysi apie paprastas kaitrines lemputes. Beto, krentant įtampai, kaitrinės lemputės šviesos intensyvumas labai greitai mažėja.

Toliau: Continue reading →

DVB-T Kaunas

Perskanavau DVB-T kanalus kuriuos galiu pagauti su savo antena Kaune (ne visi kanalai iš Kauno, nes naudojų išorinę anteną ir geografiškai esu aukštai), pastebėti keli pokyčiai. Atsirado naujas siuntėjas 778MHz dažnyje, sako kad tai TEO. Kol vyksta bandymai, visi 9 kanalai nemokami.
Truputis pasikeitimi “free” kanalų lentelėje. Taip pat sumažėjo “free” kanalų kadro dydis. Buvo 720×576, o dabar pasidarė 544×576. Tačiau gal pagerėjo kodavimas, nes ffdshow pradėjo geriau veikti prie to pačio signalo. O gal šiaip koks sutapimas.
786MHz dažnyje liko tik 3 kanalai. Kažkodėl neberodo koduotų kanalų saraše…

Va screenšotas:

DVB-T Kaune

Keletas apipjaustytų paveiksliukų: Continue reading →

Lazeris uždega

Warning! LaserPagaliau susikaupiau ir pakartojau garsųjį eksperimentą iš YouTube. T.y pavyko uždegti degtuką su DVD lazerio spinduliu. Viskas prasidėjo nuo to, kad išlupau naują lazerinį diodą ir pastebėjau, kad jo apsauginis stikliukas man įtrūko. Todėl nukramčiau aš visą lazerinio diodo priekį ir pašalinau stikliuką visiškai. Kadangi toks lazeris nėra apsaugotas nuo drėgmės, nutariau apkrauti lazeri maksimalia srove- gi negaila. Lazerinį diodą įstačiau į kolimatoriaus korpusą, prieš tai sutepęs termo tepalu (nuo procesoriaus. Ir ne be reikalo- eksperimento matu visas kolimatorius pasidarė karštas). Šiaip ne taip sufokusavau- lengviausia fokusuoti ant tamsaus, matinio fono. Labai gerai tam tinka degtukų dėžutės šonas- kai geras fokusas, tai iškarto parūksta dūmelis. Visą eksperimentą įrašinėjau su kamera. Dėl prastoko apšvietimo ir lazerio spindulio blikų kokybė nėra labai gera.

Štai čia kadrai iš filmo:
laser burns
laser burns
laser burns

O štai čia pats fimas. Degtukai uždegti du kartus, kad patvirtinti eksperimentą. Filmukai X-Vid, apie 1Mb.

Dvigubas degtukas. Pirmas bandymas.
Vienas degtukas. Antras bandymas.

Kaip matosi iš degtuku dėžutės, eksperimentas atlikas Lietuvoje 🙂
Panaudotas DVDRW-DL lazeris, srovė per diodą apie 0.5A, kolimatorius iš senoviško lazerinio printerio.

Rekomenduojami skaitalai iš mano blogo:

Toliau eina lazerinio diodo modifikacijos fotografijos. Continue reading →