Viskas prasidėjo, kai mano labai labai senas pažįstamas vardu Edvardas paskambino ir be kitų šnekų pasiūlė “įdomių daikčiukų” paardymui. Tai buvo šie keisti USB gadžetai:
Tai yra siuntos monitoringo aparačiukai. Kiek supratau šitas aparačiukas monitorino tiktai temperatūrą. Įjungus į USB jis paprašė instaliuoti draiverius, tai toliau aš nevargau. Edvardas sakė, kad su specialia programa sugeneruojamas Excel failas su temperatūros grafiku.
Continue reading →
Dabar gi vasara, geras oras net ten. O šiaip laukiam PCB iš kinų…
Kadangi vėl važiuoju į Albioną, tai nelabai ką parašysiu šiuose puslapiuose. Gal kitą savaitę, kai parsibelsniu atgal. O dabar, kad užpildyti spragą:
Algirdukas tvarkė kažkokius senus sandėliukus ir atnešė man pažaidimui ir sulaužymui senovišką raritetą ir ekskliuzyvą- Panasonic M40 VHS camcorder. T.y dyyyydelė kamera į kurią kišasis VHS kasetės.
Dar kol kas nėra noro rašyti straipsnius. Todėl įdėsiu eksperimentinių CNC staklyčių nuotraukas. Jos mažytės, bet gal duos minčių kaip kas ten padaryta. Dar nupaišiau vėl IKEA tipo paveiksliuką.
Dabartinis vaizdas. O žemiau keletas senesnių nuotraukų.
Continue reading →
Šiuo metu biški programuoju, o savaitgalyje dalivausim “gudručiu žaidime” Palangoje, tai tikrai nebus kada rašyti straipsniuką. Todėl, kad kažkas visdėlto pasirodytu mėnesio pirmą dieną, parašysiu tokį foto straipsnį. O kompiuteris automatiškai jį įpostins.
Mūsų kontora nusipirko kiektai analoginės televizijos. Tiksliau senų TV siųstuvų gabalus. Šiaip tai labai neįdomi masyvi technika. Bet šiaip gal bus įdomu.
Seni siųstuvai aišku lempiniai, o lempom reikia daug voltų ir daug amperų. Gaunasi toks gigantiškas reikalas. Įtampa gaminama paprastais trifaziais trafukais, išlyginamas didžiulėm batarėjom paprastų diodų (jokios egzotikos, tik daug daug mišriai sujungtu diodų), o pulsacijos slopinamos kondikais. Paprastučiais tokiais:
Kad suprasti kokio dydžio kai kurie kondikai, šalia nufotkinau ir savo kojytę, su dulkinu, 45 dydžio bateliu.
Continue reading →
Apie Z ašį jau pašnekėjom. Prie jos galima tvirtinti įvairius instrumentus- kokius nors klijų pistoletus, drėlytes “ala dremel“, tušinukus, repitografus, flamasterius ar savadarbius instrumentus.
Kadangi turimas grąžtelis Hobby Drill dažnau naudojamas kaip rankinis instrumentas, tai nutariau pasidaryti savo frezavimo įrankį. Pirmiausia reikia pagalvoti kokios jėgos veikia frezą tokiose CNC staklytėse- gana stipriai stumiamas į šoną ir dar neturi vaikščioti aukštyn žemyn.
Pabandysiu paaiškinti, kaip aš dariau savo staklytes. Kadangi dariau be brėžinių, tai nelabai yra ką parodyti. Todėl biški papaišiau tokių “IKEA” stiliaus paveiklsiukų.
Iškarto pasakau, kad tai pirmas blynas ir konstrukcija turi rimtų trukūmų. Bandysiu tas problemas aprašyti eigoje.
Taigis, Z ašis. Šios ašies eiga mano prietaise minimali- gal kokie 5 cm. Ilginant eiga atsiras stabilumo ir tvirtumo problemos.
Surinkti šią detalę geriausia ant “U” profilio, tačiau tokio man tinkamo nebuvo, todėl surinkau iš dviejų “L” profilių.
Va taip jos atrodė prieš plovimą. O gal kiek ir plovimo metu. Nebepamenu. Principas tame, kad auksas šiaip netirpsta rūgštyse (gal tik čiūt čiūt. Ir aišku nekalbu apie HF). Tačiau tirpsta aqua regia- karališkame vandenyje (HCL:HN03 – 3:1).
Tačiau jei tokias drumzles perplauti visokiom rūgštim paeiliui, ir dar perskalauti vandeniu, tai visi kiti nekilmingi metalai išsiplauna. Ag ir Pd išsiplauna su azotke. Čia šie metalai neturi dalyvauti.
O štai sidabra galima išgauti elektrolize:
Tos juodos drumzlės tai kažkokie pelenai ir silikagelis. Pastarasis visiškai pašalina galimybe naudotis filtravimu- tai tas pats, kaip išfiltruoti žele ar kisielių. Todėl eksperimento metu buvo filtruojami tik jonai- jie kiek mažesni ir judresni. Kaip filtras panaudotas porėtos keramikos tiglis. Jis vos vos praleidžia vandenį, tačiau nešvarumu nepraleidžia. Padavus elektros įtampą, sidabro jonai į vieną pusę, o piktybiniai elementai ėda grafitinį elektrodą.
Praktiškai eksperimentas beveik pavyko. Tačiau dideliais kiekiais toks metodas buitinėm sąlygom gautusi nerantabilus. Tačiau sidabrą gerai išsiurbė. O tą ir reikėjo atlikti, nes tikslas buvo suskaičiuoti kiek % Ag ten pasislepė.
Pats sidabras buvo nukrapštomas nuo nichrominio elektrodo ir kraunamas į indelį. Kartais gaudavosi net blizgūs paviršiai.
Šiaip, norėjau parašyti pilnaverčius straipsnius apie tai, bet kažkaip nesusiformavo daug teksto.
Kartais reikia susidurti su žemės darbais. O žemės darbai “viešoje” vietoje yra gana komplikuotas reikalas- ten niekas neatsimena kur kas pakasta. O jei nutrauksi kokį nors kabelį- bus problemos. Ne tik kažkokia nebaisi bauda, bet ir remonto išlaidos. O dar baisiau, kabelio (ar kitų komunikacijų) naudotojas gali tau užkrauti prastovos nuostolius. Jei nukirpsi kokį nors optinį kabelį, koks nors telekomas gali paskaičiuoti visų atjungtų klientų mokesčius, o jei atšildysi kokios nors maGsimos šaldytuvus, tai gali ir prisipirkti pašvinkusių produktų.
Mūsuose teoriškai yra žemėlapiai kur kas eina, bet žemėlabai dažnai neatitinka. Galima išsikviesti kokį specialistą. O dar kaip uždokumentuoti to durno “specialisto” darbą, kai jis rankute mostelį- tipo kasti galima…
O kaip tai daroma didesniam ir senesniam metropolyje?
Continue reading →
Kadangi žadu aprašyti mechaninį projektą, tai pradžiai pradedu nuo BOM (Bill Of Materials). Iš karto pranešu, kad nesu mechaninių projektų guru. Paprastai tai kas liečia kokią mechaniką ar drožybą, man viskas gaunasi kreivai ir šleivai. Klasikinis variantas- inkiliuko tiesaus nesugebu sukalti. Tos lentynos gavosi beveik tiesios vien tik todėl, kad jų elementai jau buvo supjaustyti gamykloje.
Mums reikės įrankių. Visokių atsuktuvų jau visi turit. Dar reikės gręžtuvo ir keletos grąžtelių (2.5, 3.2, 4.1, 8 mm ir panašiai). Šitas projektas beveik gavosi vien tik todėl, kad neapsikentęs nusipirkau (pagal skelbimą) mažiausias kiniškas gręžimo staklikes. Manau, kad naudojant paprastą drėlę man nelabai gautusi. Gal kiti labiau patyre.
Dar reikia įsigyti kniedytuvą ir keletą komplektų kniedžių. Aš pagrinde naudojau tas 3 su biški milimetro aliumines kniedes su paslėpiamoms galvomis.
Metalo pjūklelis irgi pravers.
Taip pat reikia įsigyti M3 varžtelių, veržliukių ir šaibų. Dar ir spyruokliuojančių poveržlių. Varžteliai vieni su paslėpiamom galvom, kiti ne. Pradžiai viskas surenkama ant varžtelių. Vėliau dalis varžtelių pasikeičia į kniedes.
Manau reikės dildės. Aš naudojau visai mažytę metalo dildę- nes tikrai kartais kas nors nesueina ir reikia padildinti.
Gal reikės ir didesnių varžtelių. Ir nedidelių medvaržčių.
Continue reading →
