Kažkaip nesiseka, projektai pildosi vėžlio žingsniu. Matyt kažkoks nesisekimo periodas. Šiuo metu ant stalo, po stalu ir ant žemės guli keli projektai.
Pagrindinis projektas- galinga indukcinė kaitlentė. Projektas strigo dėl dviejų problemų. Viena paprasta- kažkaip nepagalvojau, kad IGBT draiveris ima daug srovės ir mano parinktas transformatorius neturi tiek galios. Jau susiradau mažyčiuką impulsinį 12V maitblokiuką kuris duoda 0.75A- šitas turi patraukti. Kita, pagrindinė bėda- reikia kažkaip padaryti reguliuojamą aukštos įtampos lygintuvą. Kad paprasto rezistoriaus pasukimu būtų galima reguliuoti DC nuo minimumo (apie kelis voltus) iki maksimumo- 300…400V. Bėda ta, kad teorinės darbo srovės iki 30A. Kiek perverčiau senos literatūros, nieko padoraus neradau. Nes kartu kirba tokia mintis, kad reikia numatyti galimybę jungtis prie 3 fazių tinklo.
Kitas, kiek paprastesnis projektas- pragaro mašinėlė (srovės impulsų generatorius). Jau buvo keletas fejerverkų, bet nieko baisaus. Tačiau pagrindinė bėda- reikia maždaug 1 omo rezistoriaus, kuris trumpai išlaikytu kokio 100A srovę. Ir būtų kompaktiškas ir saugus. Fabrikiniai rezistoriai neišlaiko- srovė sudrasko. Pačiam vyniotis nesinori, o ir rezistorius turi būti kiek mažesnio induktyvumo. O schema leisti be ribojančio rezistoriaus nesinori- neaišku kaip į tai sureaguos tiristorius.
Trečias miegantis projektas- reikia pagaliau sudėlioti modulius ir į ATMEGA įdėti SD kortelių skaitymą ir FAT palaikymą (read only). Bet labai tingiu.
O dar jei pamatytumėt, kiek prisikaupė kompų kuriuos reikia remontuoti ar/ar instaliuoti operacines sistemas. Darbe irgi prisikaupė darbų darbe: jau atšilo, reikia pakabinti desietką video kamerų, pastatyti IP kamera vienam konteineryje (ir bevielį internetą), nupirkti dešimt notebukų, suprogramuoti vieną specifinį web servisą… O dar telekomas su savo optiniu kabeliu- jau daslinko iki mano kambariuko, reikės permesti šiuos puslapius ir dar velniai žino kiek servisų nuo DSL linijos ant optikos. Ko pasekoje keisis IP adresas ir reikės perkonfiguruoti keletą DNS serverių… 🙂 aš noriu atostogų…

Gal daugelis įsijungęs kompą pamatė tokį langą…

O nuspaudus toliau, išlenda interneto naršyklių pasirinkimas:

Kas per nesamonės? Nieko blogo. Tai toks navarotas kurį padarė microsoftas kai europos sąjungos kažkokios struktūros patarkavo Billo kontorą už priverstinį IE instaliavimą. (Antitrust: Commission statement on Microsoft Internet Explorer announcement. Reference: MEMO/09/272 Date: 12/06/2009) Šie langeliai iššaukiami windows updeito ir jei jūsų defaultinis web browseris yra internet explorer. Tai tik priminimas, kad keliais mygtuko spūstelėjimais galima susiinstaliuoti alternatyvą ir ją naudotis.
Šiaip yra informacija apie tai ir microsofto puslapiuose, tik kažkodėl paprašė prisiloginti, kad perskaityti. Adresiukas: support.microsoft.com/kb/976002. Tačiau jei tingit, tai va dalis teksto:

Naršyklės pasirinkimo taikomosios programos naujinimu galima naudotis Europos ekonominėje erdvėje
Naršyklės pasirinkimo taikomosios programos naujinimu gali naudotis Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių vartotojai. Naujinimą galite atsisiųsti naudodami „Windows“ naujinimą.

Šis naujinimas darbalaukyje sukuria nuorodą. Spustelėję šią nuorodą apsilankysite tinklalapyje, kuriame galite pasirinkti norimą diegti žiniatinklio naršyklę. Be to, įdiegus šį naujinimą ir pirmą kartą įėjus į kompiuterį automatiškai paleidžiama programa „Windows Internet Explorer“ ir parodomas naršyklės pasirinkimo tinklalapis.

Ar tai padės? Manau, kad tai yra geriau nei nieko. Dabar gal dalis kompų vartotojų supras, kad internetas nėra “ta mėlyna E raidė ant desktopo”. Gal mažas nuošimtis ir susiinstaliuos alternatyvą.

Kiek patobulinau USB web kamera iš ankstesnės žinutės. Perkuičiau kalną visokiausiu senoviškų VHS video magnetofonų ir radau vieną kurio IR daviklio akutė buvo uždengta visiškai juodu filtru. Filtras kiek apibraižytas, todėl jį pritvirtinau išorinėje objektyvo pusėje. Dar prisidėjo ir juostelės tamsumas. Kraštelius kurie neužsidengė užtušavau labai geru juodu flamasteriu.

Patobulinta USB web kamera su IR filtru.

Dabar fotografuojant šviesoje nereikia ieškoti šešėliu- filtras gana gerai pašalina matomos šviesos spindulius. Bent jau LCD monitorius atrodo kaip pilkas tuščias ekranas.

Daugiau fotkiu: Continue reading →

Skaitmeninių fotoaparatų, video kamerų, USB web kamerų matricos yra kiek jautrios ir infraraudoniems (IR) spinduliams. Internete yra daug straipsnių apie kamerų modifikavimą. Tereikia tik pašalinti IR filtrą ir kamera pasidaro kiek jautresnė infraraudoniems spinduliams. Aišku išsikraip visos kitos spalvos, bet eksperimentai visai įdomus.

Modifikavimui panaudojau kažkokią seną USB web kamerą. Iš objektyvo pašalinau IR filtrą- tą strėliuke pažymėtą mėlyną stikliuką. (nuotrauka pasiskolinta iš čekiškų puslapių danyk.wz.cz)

Nuotraukos daromos beveik tamsoje, objektai apšviečiami uždiminta kaitrine lempa. Prie normalaus apšvietimo vaizdelis gaunasi beveik normalus. Reikia kur nors surasti tik IR spindulius praleidžianti filtrą ir jį sumontuoti į objektyvą. Tada jau bus visiška krutata. Bet dar aš tokio filtro neradau.

USB “pirsčiukas” su tamsaus plastiko korpusu. IR spinduliai lengvai prasiskverbia per plastiką.
Daugiau fotkių pratesime: Continue reading →

Netyčia prisiminiau, kad kažkada vaikystėje radau skautų vadovėlį kažkokiam name ant aukšto. O šiandien netyčia tą knygą vėl atradau savo lentynoje. Taigi susipažinkit, originalus, trečiasis ledimas:

(Didesnis paveikslėlis)

Dedicated by permission to His Royal Highness the Prince of Wales and His Royal Highness Prince Albert
Scouting for boys, a handbook for instruction in good citizenship by Sir Robert Baden-Powell K.C.B., K.C.V.O., LL.D.
Third and enlarged edition, London, C. Arthur Pearson Ltd. Henrietta Street, 1910.

Taigi, knygutei (344 puslapiai) jau šimtas metų.

Knygute išleista dar prieš visus pasaulinių karų neramumus ir kai dar svastika nebuvo išniekinta fašistų:

(Didesnis paveikslėlis)

Šiaip knygutė visai įdomi, gaila, kad labai trapi- buvo išleista ant prasto popieriaus, minkštais viršeliais. Titulinis viršelis prarastas, o galinis išliko. Dar labai įdomios reklamos knygos gale:

(Didesnis paveikslas)
Įdomiai čia- prie atletiškų sportų priskirta ir žvejyba ir ateities spėjimas 🙂 (žr. apačioje, kairėje)

Jau kuri laiką kompiuterinių plokščių gamintojai pasimokę iš praeities klaidų reklamuoja naują “navarotą”:

Kas čia per Japoniški “solid capacitors”? Kas per stebūklas? Tikriausiai čia taip vadinami polimeriniai kondensatoriai. Nuo paprastų elektrolitinių kondensatorių jie skiriasi tuo, kad jame nėra skysto elektrolito. O jei nėra skysčio, nėra kam užvirti, išgaruoti, sprogti… Teoriškai, šie kondensatoriai turi dirbti ilgiau nei įprasti elektrolitai. Arba laikyti aukštesnę darbo temperatūrą.

Iš visokio šroto parinkau vienodus 470uF, 16V kondensatorius:

A- standartinis, lituojamas per skylutę kondikas. B- SMD variantas. C- polimerinis kondikas. Vienintelis išorinis skirtumas kuri pastebėjau, kad polimerinio kondensatoriaus korpusas neturi apsauginių įrantų ant korpuso. Šios įrantos skirtos saugiam garų ir dujų išleidimui jei kondikas sugenda- kad snukio neišplikytų.

Pabandom išvynioti…

Standartinis elektrolitas- tai pilka skardelė, drėgnas popierius. Tuo tarpu pas polimerinį kondiką kažkokie suodžiai tarp skardelių. Ir jie tikrai sausi.

Ta motininė plokštė nuo kurios dėžutės paimta pirma iliustracija tikrai pilna polimerinių kondikų. Tiksliau pasakius, ten stovi VIEN polimeriniai kondensatoriai. Ir prie šito, pridėjus 24 (!) fazių CPU core reguliatorių, tikrai tikiu, kad ta motininė dirbs ilgiau nei garantiniai 36 mėnesiai. Manau 700Lt už motininę ne veltui išmesti. (čia šiaip i7 serverio motką).

Dar informacijos apie kondensatorius, kondensatorių talpos žymėjimą ir kiek info apie kondensatorių ESR (impendansą).

Tai ne haliucionacijos, tai sulėtintas filmavimas ir pagreitintas rodymas. Angliškai- time lapsed video. Šiaip tai dalis didesnio video- filmavimą pradėjau sausio pradžioje, baigiau šiandien. Tačiau gavosi per 9 gigabaitus video medžiagos ir nežinau ar užteks kantrybės viska perkonveruoti ir suredaguoti.
Ši žolė kiek nuvyto nes nepalaisčiau. Todėl skubiai įpyliau vandens ir vėl įjungiau kamerą. Poto buvo atliktos kelios manipuliacijos su virtualdub programa.

Saugumo struktūrom iškarto pranešu kad tai Lietuviškos kanapės, jos neturi linksminančių medžiagų (bent jau man tai sakė “specialistai”).

Daugiau apie panaudotą techniką galima pasiskaityti senesnėje žinutėje apie time lapse video.