Jau kai dariau magnetinių šerdžių tyrimus, rašiau, kad iš kompinių kolonėlių stiprintuvo buvau išlupęs TDA mikroschemą ir naudojau ją kaip testinį stiprintuvą. Prieš porą dienų norėjau išbandyti motoriuką ir jam reikėjo 400Hz maitinimo, tai vėl ištraukiau tą stiprintuvą. Tačiau jis ten buvo sukonstruotas be maitinimo šaltinio, aš vėl pajungiau kažkokį, jau pradėjau testuoti, bet jungiant žemo dažnio generatorių kažkas kažkur kalė per žemės laidus ir staiga pasmirdo degėsiais- TDA7293 numiro. Biški susinervinau, bet ką jau padarysi. (autopsija parodė, kad maitblokis buvo ant mikroschemos aukščiausios įtampos ribos).
Category Archives: Analogue
Analoginių ampermetrų ir voltmetrų naudojimas
Kai tik kur nors ardomas koks prietaisas ir aš netoliese, ir dar jei jame būna rodykliniai prietaisiukai, tai juos ir išlupu. Nes mažuose prietaisiukuose naudingų medžiagų kiek katino ašarų, o štai rodyklinis prietaisiukas kartais labai patogus naudoti. Štai ir dabar konstravau tokį prietaisiuką ir nutariau primontuoti mažiuką voltmetrą. Turiu aš kelis skaitmeninius voltmetrus, bet jiems labai dažnai reikia izoliuoto maitinimo šaltinio. Deja šioje konstrukcijoje tokio nebuvo ir nebuvo noro konstruoti, tai nutariau panaudoti ką nors rodyklinio. Juolab, kad tikslumo man čia nereikia.
A-klasės ultra stiprintuvas
Čia audiofilinis pasityčiojimas, o jei rimčiau, paprasčiausias testas. Klausimas iškilo labai paprastas- ar gigahercinis siųstuvinis galios mosfetas panaudojamas kur nors kitur. Dabar atsakymą tikrai žinau ir galiu pasidalinti su skaitytojais.
Pasiėmiau RF mosfetą BLF6G22-45 iš ankstesnio straipsnio, prisukau prie didelio radiatoriaus, pakabinau 50 omų rezistorių (tas juodas, tranzistoriniam korpuse, keliasdešimt W galios) ir užmaitinau maždaug 12V. Maitblokis labai triukšmingas, tai daug triukšmo oscilografe.
Dar prisukau keletą rezistorių, kad pastatyti gate į tokią vietą, kur signalas mažiausiai iškraipomas. Dar keletas didelių kondensatorių kad atliktu DC block funkciją. Prijungiau prie žemo dažnio generatoriaus.
Labai neįdomus filmukas. Tačiau tranzistorius puikiausiai veikia kaip stiprintuvas. Jei nebūtų kondikų grandinėje, būtų įdealus neekonomiškas stiprintuvas.
Veikia visame mano žemo dažnio generatoriaus diapazone- nuo kelių šimtų milihercų (0.2Hz) iki 50MHz. Puikiausiai tikiu, kad veiktu ir toliau, iki savo gigahercinio stogo. Svarbu tik pastatyti g į teisingą vietą…
Dabar tereikia, kad koks nors audiofilas gražiai padarytu stipriaką su tokiais tranzais ir priburtų kibirą audiofilijos. Tačiau estetinis vaizdas būtų nuostabus- auksu žibantys tranzistoriai! Čia jums ne kokios lempos. O ir tokių tranzų kainą tikriausiai ne 5 doleriai už štuką.
YIG sferos generatorius
Kažkotai senokai rašiau tikrus vandalizacijos straipsniukus. Pasitaisau dabar- straipsnis apie YIG sferų generatorių laužymą.
YIG – tai itrio-geležies granato kristalas. Tiksliau šio sintetinio granato sfera. Šis mineralas turi specifinę savybę- dėl savo feromagnetinių sąvybių šio kristalo sferos rezonuoja ultra aukštame dažnyje. Ir rezonuoja labai siauram diapazone, nes sferos rezonavimo “kokybė” (Q factor, Добротность) yra labai aukšta. Rezonavimo dažnis tiesiogiai (linear) priklauso nuo magnetinio lauko. Ir stipriai priklauso. Todėl galima padaryti generatorius (ir filtrus) kurie valdosi srove ir aprėpia gana platų diapazoną (oktavą ar net daugiau).
O dabar kaip tai atrodo realiam pasaulyje:
0.5-2.0GHz, 2.0-4.0GHz, 4.0-8.0GHz ir 8.0-12.4GHz.
Continue reading →
Kaip rezikai?
Prieš …. eeee…. 5 metus rašiau apie egzotiškus daugiaomius rezistorius. Čia senas straipsnis apie tai. Tačiau tai kažkokie matavimo, preciziniai rezistoriai kurie dirbo gal iki kilovolto įtampose. Tačiau jei reikėtu padalinti įtampą iš keliasdešimt kilovoltų šaltinio? Paprasčiausiai kibirkštys peršoktu iš vieno rezistoriaus galo į kitą.
Todėl, kad supažindinti su kiek egzotiškesne techniką, o ir šiaip reikėjo, paardžiau kelis aukštos įtampos maitblokius. Tokius panašius į TV split trafus, tik su dešimčių mA eilės išėjimais. Kilovoltai ir miliamperai duoda gana riebius vatus. Todėl tie maitblokiai sunkuliai, rack mountable ir visi blogi. Tačiau atlikus silikoninės gumos skrodimą buvo išlupti tokie gražuliai:
Nufotkinau ant klavietūros, kad matytus dydis.
O ir varžos tokios padidintos- cilindriniai rezistoriai po 200 megaomų, mažuliai plokšteliniai po 100M. Deja, mano eksperimentui jie kiek per dideli…
Taip manau užbaigiu šio mėnesio beviltiškus straipsnelius kurie rašomi tik tam, kad parodyti, kad puslapiai dar gyvi. Yra labai lėtai gaminami kiek žemiškesni projektai ir eksperimentai. Tikriausiai rugsėjo mėnesį bus informatyvių straipsnių.
P.S. Beja, mano testeris 200M rezistorių išmatavo kaip 196M. Manau kaip 10% rezistoriui ir tokiam megėjiškui testeriui visai nieko tikslumas.
Trikampio, pjūklo (ramp) generatorius
Mano sweep generatoriui verkiant reikėjo trikampio, pjūklo, tiksliau- “ramp” signalo formos generatoriaus. Dažnis nedidelis, mažiau 50Hz, signalo lygis nežinomas. Pasičiupau schemą iš interneto ir pradėjau ore lipinti ir rezultatą kišti į esamą sweep generatorių. Tai signalas gavosi su kažkokiais smaigais, tai pernelyg reagavo į apkrovą, tai galu gale buvo ne į tą pusę… 🙂
Todėl ir gavosi toks monstras:
(didelė ramp generatoriaus schema spausdinimui ir žiūrėjimui)
O štai kaip ji atrodo natūroje.
Visi šitie kintami rezistoriukai leidžia “suformuoti” teisingos formos, teisingo lygio ir teisingo DC poslinkio signalą kuris jau patekęs į sweep generatorių leidžia keisti sweep lygį su išorine rankenėle nuo 0 iki maksimumo kurį leidžia MAX038 mikroschema.
Truputis apie operacinius stiprintuvus. LF412 (TL082) aš jau suradau šiukšlyne ir jis atitiko pradinę schemą. Toliau sekantis operacinis buvo pražioje paimtas iš kompų motinų (LM358), tačiau jis siaubingai žemadažnis ir jis negražiai iškraipė man testinius signalus. Šiame generatoriuje ji gal ir veiktu, bet ta maža mikroschemytė nukrito ant žemės ir kažkur pasimetė. Nebuvo daugiau donorų, tai pačiupau kažkokią plokštę ir ant jos radau čipukus su 4082 raidėm. Gal tai THS4082? Nedidelis testas parodė, kad ta mikroschema tikrai dvigubas operacinis stiprintuvas ir kad jos dažnio lubos žymiai geresnės nei LM358.
Paskutinis operacinis stiprintuvas tai 4560. Čia pasirinkimas buvo toks todėl, kad senam sweep generatoriuje ši mikroschema stiprino signalą iš oscilografo. Ir buvo išdrožta mažytė plokštelė. Panašu, kad tai BA4560 operacinis stiprintuvas. Nu jis irgi didesnio dažnio nei LM358 (10MHz versus 1MHz. 4082 – 147MHz…)
Beja, BA4560 išlupti iš kiek “prabangesnių” kompų kolonėlių stiprintuvų. Logitech, Aztec Lansig ar kokios jos ten.
[2011.01.23]
Keraminiai 5.74, 6.5 ir 10.75MHz filtrai lygiagrečiai.
[2011.01.29]
Tas pats, tik kitas oscilografas (tiksliau toks pats kitas oscilogradas ir kita firmwarė):
Dar gali daryti įtaką, kad filtrų schemą per naujo perrinkau ir gal panaudojau ne tą apkrovą ir signalo lygį. Kažkotai užsivilkimas į dešinę matosi.
Stiprintuvo iškraipymai
Čia tokie kliedesiai apie stiprintuvų kokybę, visokius iškraipymus ir panašiai. Toks straipsnis apie bet ką, bet gal suteikiantis įdomios informacijos… Taigi, nušlaviau stalą nuo praeitų metų eksperimentų ir nežinojau ką parašyti. Todėl kiek pažaidęs su detalėm pamačiau, kad gavosi kažkas lygtai ir įdomesnio. Taigi, tai vienos vienintelės detalės įtaką stiprintuvo darbui. Ta detalė, tai polipropileninis kondensatorius 3900pF. Stiprintuvas… košerinis 🙂 … ant radio lempos. Kodėl? Nugi šiaip sau, audiofilinis toks straipsnis gausis, nors eksperimento dažniai visai ne audiofiliniai.
Schema paprasta- triodas, A klasės stiprintuvas, stabilizuota srovė per lempą (pagal lempos datašytą), tinklelio potencialas maždaug toje vietoje kur reikia. Signalas iš mano signalų generatoriaus, neslopintas, stiprus ir abiejais atvejais stovi toje pačioje DC vietoje. Lempa stiprina gal 10 kartų, išėjimo signalas nuimamas nuo rezistoriaus.
Va oscilograma kaip 2MHz signalas stiprinamas ir kaip jis praeina per kondiką. Mėlynas signalas įėjimas, geltonas- išėjimas. (skirtingi signalų stiprinimai ant oscilografo, bet eksperimento metu stiprinimo rankenėlės nereguliuotos).
(2MHz, su kondiku)
Atrodo viskas gražu. Nu stiprina ta lempa, signalas kiek vėluoja. Taip vos vos.
Toliau daugiau fotkių, spauskit ant nuorodos, kad skaityti toliau: Continue reading →