Category Archives: Betkas

Polimeriniai kondikai (solid)

Vis daugiau pasitaiko technikos su naujesniais, polimeriniais (Conductive polymer type, solid) kondensatoriais. Tokie kondikai, bent jau teoriškai turi veikti kiek ilgiau nei paprasti ir jų darbinė temperatūra didesnė. Bent jau didesnė temperatūra turi negadinti taip greitai jų parametrų. Čia aprašomi kondikai išlupti iš kompų motininių plokščių ir tikriausiai yra Japoniški. Bent jau firmos gamintojos kilusios iš Japonijos. Tiesa, jau kažką rašiau apie tuos kondikus, bet šis straipsniukas tai labiau techninė informacija apie juos, o ne paprasta beletristika apie išsipūtusius elektrolitinius kondensatorius.

solid capacitor
Kairėje turėtu būti “Chemi-Con”, dešinėje- “Sanyo OS-CON”. Kondensatorių talpa 560µF.

solid capacitor
Kairėje “Fujitsu” (su F raide, raudoni) ir dešinėje- “Nichicon” (fotkė skolinta). Fujitsų kondikų žymėjimas atitinką beveik standartinį talpos žymėjimą:471, 561, 821 tai 470µF, 560µF ir 820µF.

solid capacitor
Paskerstas Chemicon ir Sanyo. Kol neišvyniotas, atrodo vienodai. Tiesa, buvo kažkiek elektrolito drėgmės, bet kol padariau fotkes, drėgmės pėdsakai išnyko.

solid capacitor
Išvyniojus Sanyo vienas elektrodas trapus, kitas skardinis. O pas Chemicon abu elektrodai skardiniai.

Truputis parametrų: Continue reading →

Laikroduko koncepcija

Testuojam laikrodžio efektų idėjas. Mintis tokia, kad imituojam besisukančių skaičių laikrodį. Tai senesnės įdėjos pritaikymas prie tikro laikrodžio.

Normaliam režime rodo valandas ir minutes, paspaudus mygtuką- minutes ir sekundes. Kai reikia persukti daug skaičiukų visą procedūra užtrunka kelias sekundes. Kaip jums toks dizainas? Beja, kiek pakeičiau kai kurių skaitmenų šrifto dizainą. 🙂 Atsižvelgiau į kritiką.

Raudonų šviesos diodų matrica 2

Padariau nedidelę plokštelę su ATMEGA16, LM75 ir intersilo RTC čipais. Ši plokštė per jungtį jungiasi prie jau aprašytos raudonų šviesos diodų matricos. Teko vėl prisiminti C kalbą ir kiek paprogramuoti.
Plokštelė padaryta ant vienpusio folguoto tekstolito ir jungiasi prie didžiosios plokštės IDE jungtim (40 pin) iš kompiuterio motininės plokštės.

Raudonu ledu matrica

Kitoje pusėje matosi keturi mygtukai…

Raudonu ledu matrica

.. ir lizdas batareikai. Labai jau nemėgstu, kad išjungus elektra nusimuša laikrodžiai. O filmukas apie pirmus programinius bandymus:

Šriftą nupaišiau su kažkokia programa labai skubėdamas, todėl skaičiai gavosi tokie “stilingi” 🙂
Jei neužmigsiu ant lauru, gal pavyks padaryti tokį šviečiantį laikrodį…

Tiglinė krosnis

Partinė užduotis- suremontuoti ir paleisti tiglinę lydymo krosnį. Krosnis gaminta tikriausiai Vokietijoje, tačiau jokių pavadinimų ar parametrų neradau. Vieninteliai užrašai “Reset”, “Gas” ir “Sauerstoff”, kažkoks reguliatorius nuo 600W iki 1200W… Viduje radom visokių vamzdelių, klapanų, dulkių siurblį ir “krom schroder” kontrolerį IFS258. Tai buvo startas. Tačiau pajungus elektra niekas neveikė. Teko ardyti… Ir radom vieną inžinierinį stebūklą- tas “Reset” mygtukas sumontuotas labai aukštai ir labai arti karštosios dalies. Ko pasekoje tiek mygtukas kiek apsilydė ir laidų izoliacija sutrupėjo. Pakeitus laidą ir mygtuką kažkas pradėjo veikti (ToDo: vistiek reikia perkelti tą mygtuką į saugesnę vietą). Bandymų ir klaidų metodu šiaip netaip pavyko paleisti šią krosnį. Kadangi trofėjinis deguonies balionas leido dujas per čiaupą, teko eksperimentuoti be deguonies. Todėl eksperimento temperatūra kiek žemoka. Gavosi va toks filmukas, tik toje patalpoje buvo kiek tamsoka, todėl nėra kokybės.

Krosnis uždegama su dujinio degiklio liepsna, nes šis modelis neturi elektrinio uždegimo. Yra nelabai aiškus nustatymas kiek dujų ir oro reikia paleisti- dujos dabar beveik maksimumas, o oras vos ne minimumas. Padavus kiek daugiau oro, liepsna pakyla ir pabėga iš ultravioletinio liepsnos daviklio veikimo zonos. Iškarto suveikia automatika ir išjungia dujas. Tuščias tiglis užkaista iki raudonumo per kelias minutes, tačiau greitai ir kokybiškai išlydyti žalvari mums nesigavo. Pirmiausia, neturėjom fliuso, o antriausia kurenom be deguonies. Jei viskas susiklostis sėkmingai, pirmadienį kursim su deguonim ir bandysim ką nors padoriau išlydyti. Tiesa, neturim tiglio iškėlimo žnyplių. Ir dar viena blogybė- tik vienas tiglis.

FireExplosiveHot

Raudonų šviesos diodų matrica

Čia straipsniukas tikriausiai ne apie kažkokią šviesos diodų matricą, bet labiau apie vieną iš technologijų kurią naudoju kai reikia padaryti “reverse engineering”.
Labai dažnai kokie nors senesni prietaisai ar šiuolaikinė Kiniška elektronika neturi jokios dokumentacijos. Matyt arba duomenys labai seni arba Kinai per savo bjaurų charakterį neviešina informacijos. Tačiau kartais norisi pasinaudoti esamais blokais, elementais ar prietaisais. Tačiau kaip? Informacijos nulis!
Pirmiausia apžiūrim ir nustatom kur yra žemė ir kur maitinimas. Pagal žinomas detales pabandom atspėti kiek voltų įtampos reikia paduoti. Visada naudojam kiek galima mažiau ir ribojam srovę. Vėliau bandom atspėti kur yra įėjimai, o kur išėjimai. O toliau prasideda mistika ir “метод научного тыка”.

Gyvas pavyzdys. “Berniukai” iš sandėlio parūpino kažkokią raudonų šviesos diodų matricų bloką. Jis atrodo taip, tiesa jis dar nešvietė. Tai 64 x 16 LED matrica iš Taito Corporation kažkokio žaidimų automato. Beja, ši firma sukūrė klasikinius Space Invaders. 🙂

Red LED matrix

Kiek pasinagrinėjus buvo nustatyta, kad visa matrica naudoja 5V matinimą. Tai buvo nustatyta pastebėjus, kad prie pagrindinių Vcc it GND laidų pajungta mikroschemos MC74HC04AN, AM26LS32, TD62C962 ir t.t. Jų maitinimų artimiausias standartinis bendras vardiklis- 5V.
Valdymas pajungtas prie jungties prie kurios prilituotos dvi 26LS32. Tai RS485 lygio keitikliai. Pagal PCB matosi, kad naudojami 8 laidininkai ir visi eina į matricą. Iš matricos signalų nerasta.
Bandant ieškoti Toshibos TD62C962LF mikroschemos aprašo nieko gero nerasta. Tik nustatyta, kad panašios mikroschemos naudojamos printerių termo galvom, keliems LED draiveriams. Bet nieko konkretaus.
Takelių treisinimas privedė, kad pora valdymo signalų eina tik į MC74HC161 (4-bit binary counter) ir MC74HC4514 (4-to-16 line decoder/demultiplexer) čipus. Tai kažkas panašaus į matricos eilučių skaitliuką ir dekoderį. Taip atsirado pradinė informacija. Tačiau likę 6 laidai sulindo į Tošibos krakajobą…

Toshiba TD62C962LF

O štai čia išlenda “reverse engineeringas” pagal “метод научного тыка”. Rusiškai nesuprantantiems ar tiems kurie nežino šio išsireiškimo: spaudžiojimas bet kur ir laukiant kažkokio rezultato.
Šiam reikalui galima pasinaudoti paprasčiausius perjungiklius (bent jau pradžiai). Tačiau žymiai įdomiau (ir paskutiniuose etapuose patogiau) pasinaudoti ką nors protingesnio. Tam tinka personalinis kompiuteris, mikrokontroleris arba CPLD/FPGA. Visi metodai turi savo pliusų ir minusų. Šiam konkrečiam projektui pasirinkau FPGA dev boardą, nes pirmiausia čia viskas sumontuota ir yra mygtukai, o antriausia- esamas softas labai galingas ir lankstus. Ypač padeda simuliacijos ir diagramų paišymas. Dar vienas FPGA pliusas, kad signalų greitis nėra ribojamas kompo ar MCU našumu. Čia dešimtys megahercų yra visiškas niekutis. Continue reading →

10W prožektoriaus pirmi testai

Pirmasis testas korpuse ir su šiokiu tokiu reflektorium:

LED prozektorius galingas
Tai paprastas prožektoriaus korpusas iš Maksimos, toks iš didesnių. Viduje buvo 3.5W halogeninė “ksenoninė” lemputė. Tą lemputę perdėjau į plastikinį prožektorių kuris dalyvauja filme. Beja visi prožektoriai maitinami iš Liion akumuliatorių. Labai patogu, pakrauni ir ilgam užmiršti batarėjų problemas.

LED prozektorius galingas
Kaip matosi iš nuotraukos, į šį korpusą telpa trys akumuliatoriai nuosekliai. Gaila, bet lygiagrečiai jie netelpa. Vos vos neužtenka korpuso storio. Dar viena problema su trim akumais nuosekliai- pilnai pakrauti akumai duoda 4.02V. O trys- 12.1V. Tai labai arti LED darbinės įtampos. O tada gali neveikti stabilizatorius ir srovė tekės tiesiogiai. Bet rodos lieka apie 1V rezervas. Jei pridėčiau poliariškumo apsaugą su vienu diodu, tai tikriausiai bėdu nebus. O trys akumai tai ~24Wh ir 3 valandos darbo su šiuo prožiku.

LED prozektorius galingas
Šviesos sklaida. Ji nėra tokia tragiška- tokiu kampu eina papildomas šviesos srautas. Tuo tarpu pagrindinis yra sukoncentruotas ir be jokios optikos. Tai gerai matosi filmuke.

Filme nufilmuoti 4 prožektoriai:
1. Žiburiukas iš senu mobiliakų. Galia- 0.665W, užtat šviečia labai ilgai. Vienas 2Ah Liion akumas.
2. 3.5W halogenas iš korpuso. Nuo karsčio lydosi plastikas. Vienas 2Ah Liion akumas.
3. “Darbinis” prožektorius iš keliolikos LEDų išluptu iš WEB kamerų. Du 2Ah akumuliatoriai. 1.5W.
4. Naujas 10W prožektorius. Kol kas tik du 2Ah Liion akumai, ateityje bus trys. Ir tik maždaug 8W.

Visi Liion akumai be apsaugų. Visi LED prožektoriai stabilizuoti ir šviečia pastovia šviesa kol nemiršta akumai. Mirštai tai kai ant draiverių belieka vos keli voltai- mirtinas reikalas Liion akumams.

10W Prožektoriukas

Dabar prasideda pati bjauriausia konstravimo dalis. Elektroninę dalį- šviesos diodo maitblokį padariau maždaug per pusdienį. Daugiausiai laiko užėmė reikiamo diodo ir droselio paieška per visus užkoborius ir sandėliukus. O štai mechaninė dalis man gaunasi sunkiausiai.
10W šviesos diodas išskiria gana daug šilumos, todėl čia su paprastu aliuminio gabaliuku neprasisuksi. Todėl panaudojau ketvirto pentiumo radiatoriaus varinę šerdį. Parinkau tokį modelį kur dalis vario yra išpjauta- matyt taip taupo varį. O varis koks nedėkingas metalas- jis minkštas, “lipnus”. Pagal įdėja, aš turėjau išgrežti 6 skylutes. Viena ar dvi skylutės laideliams, kitos skylutės tvirtinimui. Naudojau 2.6mm grąžta… tiksliau gręžtus. Nes du gręžtai nulūžo ir pasiliko radiatoriaus viduje. Nors ir gręžiau su gręžimo staklėmis. Tačiau varis turi tendensiją veltis aplink grąžtą ir sriegiklį. Gręžimas pavirto košmaru- pagreži milimetrą ir valai…

10W LED driver draiveris
Mintis tokia, kad elektronika pasislėpia radiatoriaus viduje.

10W LED driver draiveris
Dabar diodą laiko tik trys varžteliai.

10W LED driver draiveris
Čia matosi nepavykusios skylutės ir kaip pasislepia draiverio komponentai. Kitoje pusėje suformuoti laukeliai atsiremti baterijoms (akumuliatoriams). Tačiau nesumontavau apsaugos nuo mechaninio smugio ir neteisingo poliariškumo.

10W LED driver draiveris
Nedidelis testas pasitikrinti ar dar konstrukcija veikia. Beja, nepadidinau galios. Nežinau ar verta.

Šita “gilzė” įsikiša į prožęktoriaus korpusą. Tik dar viena bėda- radiatoriaus diametras per kokį 1mm yra mažesnis nei vidinis aliumininis prožektoriaus korpusas. O čia reikėtu gero terminio kontakto. Galvoju apie kokią nors varinę tarpinę. Kad ir suvyniota iš laido ir sulituota į vientisą movą. Dar pridėsim kiek termo pastos ir karštis iš varinio centro persiduos į prožektoriaus korpusą.

10W LED draiveris

Rašiau, kad nusipirkau 10W šviesos diodą. Pagaliau susikaupiau, ir pradėjau dirbti.
10W LED driver
Šis diodas yra 4 diodai viename korpuse. Visa galia 10W. Beja tai vienintelis parametras kurį žinau. Ant vieno balto LEDo krenta kažkur 3.5V įtampos. Sujungus 4 diodus nuosekliai, gaunasi apie 14V kritimas. Norim LEDą užžiebti nuo vieno ar dviejų Liion akumuliatorių (3.7 (4) … 7.4 (8)V). Matosi, kad reikia kelti įtampą ir naudoti step-up stabilizatorių. Tokiom galioms Texas Instruments pasiūlė naudoti TPS61500 mikroschemą.
10W LED driver
(didesnė schema spausdinimui)
Tai standartinis step-up su dviem atgaliniais ryšiais. Vienas- apsauga jei perdegs ar atsijungs diodai t.y. nuo pernelyg didelės įtampos išėjime. Kitas- srovės daviklis. Čia nusistatom kiek amperų reikia šviesos diodų grandinei. Kadangi palyginimo (reference) įtampa tik 200mV, šunto rezistorių varžos nėra didelės ir ant jų išsiskaido mažai galios- didėja ekonomija.
Pagrindinė bėda mano konstrukcijoje- eilinį kartą apsiskaičiavau su induktyvumo ir diodo korpuso dydžiais. TI čia rekomenduoja naudoti induktyvumą nuo 10 iki 22μH kuris laiko iki 3A be įsisotinimo. O diodas turi būti atitinkamai 40V ir 3A. Man tilpo tik 10μH induktyvumas su nežinoma soties srove ir 30V 1A greitas šotkis. Jei reikės daryti naują PCB, tai jau padidinsiu šių detalių korpusus.

10W LED driver
Panaudojau dvipusį folguotą tekstolitą. Dvipusį vien tik todėl, kad jis geriau paskirstys šilumą. Mikroschemą turi prilituojamą pilvą, o ir diodas turi kiek kaisti. Prie pilnos 10W galios, ši schema manau išskirs apie 2…3W šilumos.

10W LED driver
Tai detalių išdėstymas. Jei kas norit nusibezdžioniauti PCB, va jums 600dpi PCB eskizas.

10W LED driver
Taip atrodo jau surinkta schema. Tiesa, diodų srovė dar nenustatyta. Vietoje šunto stovi trys vieno omo rezistoriai (0.3333Ω =0.6A srovė per diodą, gal kokie 8W).

Reikalingi patobulinimai: nėra apsaugos nuo akumų neteisingo poliariškumo. Akumų įtampa turi būti mažesnė nei įtampos kritimas per diodus. Reikia gerai aušinti LEDus.

Nedidelis filmukas apie testavimą:

Primenu, kad dar turiu kokius 3W rezerve. Įdomus prožikas tikriausiai gausis.

Optical – nemeluoju. Akims tikrai kenkia.

Jokūbo kopečios

Pas mane kūrybinė krizė. Nu totali nedarbo nuotaika. Tinginystės priepuolis. Gryna pimpiliacija užpuolė- matyt toks amžius. Ateinantis po viduramžio krizės. 🙂
Todėl nutariau prisiminti vaikystę, тряхнуть стариной ir nupūsti dulkes nuo seno daiGčiuko gulinčio garaže. O tas daikčiukas- neoninės reklamos transformatorius (ТГ-1020У1):

Jokūbo kopėčios
Tai aukštos įtampos trafas turintis viduje magnetinį šuntą. Tai pasiekiama srovės stabilizacija. Angliškai kažkaip “self ballasting transformer”. Esmė tokia, kad šio trafo aukštos įtampos apviją galima trumpinti kaip užsinori ir trumpo jungimo srovė neviršys 26mA (kaip tik tik arti smertnos dozės). Atviros vijos įtampa anot dokumentacijos turi būti kažkus 10kV (10 000V). Dabar, kai rozetėje kiek daugiau nei 220V, tai išėjimas kiek didesnis. Bet neturiu prietaisiuko pamatuoti šį parametrą. Trafas suvyniotas kaip dvi apvijos po 5kV su centrinę atšaka prijungta prie trafo korpuso. Taip konstruktiškai apsaugota trafo apvija nuo pramušimo. Bet kartu gaunasi taip, kad negalim aukštos įtampos vieno galo įžeminti, kad gauti 10kV žemės atžvilgiu. Beja ši trafuką aš nupy…nau nuo parodos kalno. Bet tada jau ten pakabintos lemputės buvo visos sudaužytos ir nebeveikė. Beja, lyrinis nukrypimas- ot buvo žmonės su fantazija. Visi parodos kalno gatvės stulpai turėjo rodos po du trafus kurie švitino kelių spalvų dekoratyvinį apšvietimą. Iš pradžių buvo kažkas panašau į maskvos olimpinių žaidinių ženklus, po to kažkas kito- nepamenu. Naivus buvo tie tarybiniai žmonės.

Vienas iš lengviausių eksperimentų ir visai gražiai atrodančių: Jokūbo kopėčios arba judantis elektros išlydis. Paprasčiausi du nuogi laidai einantys beveik lygiagrečiai ir į viršų. Apačioje kiek siauriau, kad čia prasidėtu išlydis, viršuje plačiau, kad lengvai baigtusi.

Jokūbo kopečios
Tai rodos dviejų sekundžių išlaikymo nuotrauka. Todėl matosi išlydis per visą laidų ilgį.

Jokobo kopecios
Kiek kitas rakursas. Beja, nuotrauka ir eksperimentas darytas lauke ir vėjas kiek trugdė eksperimentui. Kažkada buvau ikišęs tuos laidus į stiklinį vamzdį nuo dienos šviesos lempos, tai ugnelės bėgiojimas buvo kiek stabilesnis, bet ir žymiai greitesnis- suveikė kamino efektas.
Šio eksperimento paaiškinimas labai paprastas- išlydis (plazma) labai karštas. Šiltas oras (dujos ir nedujos) lengvesnės ir kyla į viršų nusitemdami išlydį iki laidų galo. Ten išlydis išilgėja ir nutrūksta. Tada pramušamas trumpiausias tarpelis apčioje ir procesas kartojasi.

FireHigh VoltageHot

Medienos smulkintuvas

Čia ne straipsniukas, o reklaminis skelbimas. Yra pas mus toks medienos smulkintuvas. Jis skirtas medienos pramonei, smulkinti darbines atliekas. Šiame filmukyje mes smulkiname šakutes, tik rodos apie 1:27 buvo imestas paletės elementas.

Vėliau parašysiu techninius parametrus. Beja, ventiliatoriaus gaubtas yra, tik jis kiek sulenktas ir kabinasi. Todėl demonstracijoje jis nuimtas.

Jei ką nors domina, kreipkitės emailu kromelis@savel.org.

Mechanical