Baltiems ir mėlyniems šviesos diodams (LED) reikia apie 3V kad jie pradėtu šviesti. Šiaip, balti šviesos diodai yra mėlyni šviesos diodai su papildomu liuminiforu viduje. Tas liuminiforas aktyvuojasi nuo mėlynos šviesos ir pradeda švytėti. Sumoje gaunasi balta šviesa.
O jei norisi pajungti baltą ar mėlyną diodą prie paprastos AA ar AAA batareikutės? Arba, dar baisiau, prie išsikrovusios batareikos? Labai paprasta. Tereikia surinkti autogeneratorių ant vieno tranzo ir diodas švies. Va jums veikiantis pavyzdukas:

Ši schema internete dažnai vadinama “Joule Thief”. Nors pati autogeneracijos įdėja žinoma labai senai ir naudojama visokiuose gana keistuose prietaisuose.
Ko reikia norint pakartoti eksperimentą? Pirmiausia reikia paprasčiausio tranzistoriaus. Čia panaudotas NPN tranzistorius 2N3904. Rezistoriaus apie 1K ir transformatoriuko susukto ant feritinio žiedo. Žiedukas gali būti visai mažiukas, nes prietaisas nėra galingas. Maniškis turi 2 x 30 vijų plono varinio laidelio.
Trafukas sukamas taip: paimam apie vieną metrą plono laido ir sulenkiam pusiau, kad gautusi du laidai. Ir vienu metu vyniojam dvigubu laidu. Kai viską suvyniojam, laido galus apkerpam, aplituojam ir vienos apvijos pradžia sujungiam su kitos galu. (Pasitikrinti su testeriu ar dar kaip nors ar nesungta kaip nors neteisingai. Galima naudoti skirtingų spalvų laidus, tada bus lengviau atpažinti). Tą sujingimą jungsime prie batareikos pliuso. Kitą transformatoriaus laidą jungiam prie rezistoriau. O trečiąjį jungiam prie tranzistoriaus kolektoriaus. Prie to pačio kolektoriaus jungiam dijodo anodą (+). Rezistoriaus laisvą galą jungiam prie tranzistoriaus bazės (pas ši tranzą, prie centrinės kojos). Tranzistoriaus emiterį ir diodo katodą (-) jungiam prie batareikos minuso.
Schema va tokia:

Teoriniai pastebėjimai (netestuoti).
Galima naudoti ir PNP tranzistorių, tik reikės sukeisti emiterį su kolektorium vietomis, anodą ir katodą ir atvirkščiai pajungti maitinimą. Galima naudoti ir senus rusiškus germanio tranzistorius, tada prietaisas stabiliau veiks prie žemų įtampų.
Toks aparatukas gali veikti ir nuo “pirminių įtampos šaltinių” kaip citrinos, obuoliai su dviem skirtingais laidais sukištais į vaisių… 🙂









Pagaliau susikaupiau ir pakartojau garsųjį eksperimentą iš YouTube. T.y pavyko uždegti degtuką su DVD lazerio spinduliu. Viskas prasidėjo nuo to, kad išlupau naują lazerinį diodą ir pastebėjau, kad jo apsauginis stikliukas man įtrūko. Todėl nukramčiau aš visą lazerinio diodo priekį ir pašalinau stikliuką visiškai. Kadangi toks lazeris nėra apsaugotas nuo drėgmės, nutariau apkrauti lazeri maksimalia srove- gi negaila. Lazerinį diodą įstačiau į kolimatoriaus korpusą, prieš tai sutepęs termo tepalu (nuo procesoriaus. Ir ne be reikalo- eksperimento matu visas kolimatorius pasidarė karštas). Šiaip ne taip sufokusavau- lengviausia fokusuoti ant tamsaus, matinio fono. Labai gerai tam tinka degtukų dėžutės šonas- kai geras fokusas, tai iškarto parūksta dūmelis. Visą eksperimentą įrašinėjau su kamera. Dėl prastoko apšvietimo ir lazerio spindulio blikų kokybė nėra labai gera.





WRT54G ar WRT54GL tai labai žinomas Linksys/Cisco Systems bevielis rūteris. Jis labai pagarsėjo, kai atsirado galimybė į juos instaliuoti Linuxo pagrindu sukurta firmwarę. Naujausi modeliai be “L” raidės indekso yra kastruoti originalaus ruterio variantai. Eina pletkai, kad originalus rūteris, po to kai pasidarė atviras kodas, pasidarė pernelyg tobulas ir pradėjo konkuruoti su “profesionaliais” Cisco Systems modeliai. O jie žymiai brangesni. Visos kalbos, kad kompanija taupo pinigus sumažinus atmintį yra niekalų verta. Šiais laikais 8 ar 2 Mb čipų kaina beveik nesiskiria. Ir gal mažesni čipukai gail būti brangesni. 🙂



