AVR62: išsamiau

September 6th, 2014

Buvo toks komentaras:

Būtų labai šaunu jeigu šitą straipsnį išplėstum ir padarytum kažką panašaus į “Levas for dummies'. T.y. nieko arba mažai 'raukiantiems' paaiškintum daugiau apie jungtis, kaip sąveikauja plokštės elementai vienas su kitu, koks ten softas naudojamas, kodėl būtent jungi tą su anuo ir t.t.

Net nežinau nuo ko pradėti. Gal pradesiu nuo ideologijos. :) Man nepatinka Arduino mintis- kad 'dummiai' pasiima kažkokią overpriced plokšte ir net nežinodami kaip kas veikia pradeda programuoti kažkokia iškreitpta makrosais kalba. AVR serijos mikroschemos yra labai jau low-level, todėl reikia programuoti viską nuo pradžių arba bent išsinagrinėti kaip kas veikia, kad netyčia nesigautu hardwarinių konfliktų.
Mano softas irgi susideda iš modulių, tačiau tai grynas C ir jį žymiai lengviau konvertuoti kitam procesoriukui. Ta patvirtino eksperimentas su ARMu.
Mano naudojami moduliai promityvūs, dažniausiai surasti internete. Nėra jie tokie optimalūs ar teisingi, bet tikrai lengvai suprantami jei jau yra pradinės programavimo žinios.
Tačiau ką aš galėčiau pasakyti “for dummies"? Manau, kad nelabai ką. Kaip programuojasi čipas? Nu naudojam iš eBay nupirkta programatorių (usbasp). Programavimo softas? Avrdude. Pačio čipo programavimo softas? Nemokamas iš interneto- WinAVR paketas (kuris jau senai nepalaikomas, avr-gcc (WinAVR 20100110) 4.3.3).

Gal parašyti kaip aš pradėjau kurti šį projektą? Gerai. Tik neaiškinsiu kaip kuriau hardwarę.

Pirmiausiai, pagal esamą hardwarę reikia užsiprogramuoti mikroschemos kojytes. Ant pačios plokštės jau pajungtos kelios detalės- tai RS485, RTC, raktas ir drėgmės-temperatūros jutiklis.
Pas AVRą kojos turi po kelis panaudojimus- bendrinis I/O dažnai dubliuojamas su specialiom užduotim. Todėl UARTas pririštas prie tam tikrų kojų. Todėl RS485 prijungiam prie UART kojų ir dar panaudojam artimiausią koją duomenų krypčiai valdyti. Taip susinaudojo PD0, PD1 ir PD3.
RTC (real time clock) laikrodukas yra I2C protokolo mikroschema (Holtekai kuriuos anskčiau naudojau- yra supaprastinti, todėl jungiasi bet kur, tačiau reikia visą protokolą rašyti softe). Dar laikrodukas turi aliarmo išėjmą kuris gali dirbti kaip žadintuvas arba tick signalas. Todėl šiai mikroschemai reikia I2C kojų (PC4 ir PC5) bei kojos su kuria galima sužadinti procesoriaus pertraukimą- šiuo atveju aš pasirinkau INT0. Taip susinaudojo PD2 koja.
Temperatūros ir drėgmės sensorius DHT11 naudoja tik vieną koją informacijos perdavimui. Ir tai grynai softwarinis sprendimas, todėl pasirinkau artimiausią laisvą koją- PD7.
Softe nenaudojamas raktas IPS511G pajungtas prie PD4 ir PD5. Pajungtos kaip standartinės I/O kojos.

Dabar mums reikia pajungti Nixių bloką. Lempos turi 10 segmentų kurie valdomi per dešifratorių. Taip sumažėja kojų iki 4. Pačių lempučių gali būti iki 6 vienetų. Čia reikia dar 6 kojų arba jungti per papildomą mikroschemą- SER/PAR keitiklį (tada bet kokiam lempų kiekiui užtektu 2 laidų). Tačiau šioje schemoje lempos jungiasi “tiesiogiai" prie procesoriuko ir jų pasirinkimas grynai programinis.
Teoriškai galima pasinaudoti bet kuriom laisvom kojom, tačiau atsitiktinių kojų pasirinkimas padaro programą labai sudėtingą.
Keturis bitus naudojamus lempų segmentams paėmiau iš eilės- PORTC pirmus 4 bitus. Dabar, kad paduoti lempos segmento kodą užtenka tiesiogiai į pusę porto įrašyti vieną niblą.
Maždaug taip: PORTC=pozicija & 0×0F;
Tai kiek nekorektiška vyresnio niblo atžvilgiu, nes vyresni bitai pildomi nuliais, tačiau mano softe ir hardwarėje ten yra tik I2C SDA ir SCL bei du ADC. I2C tvarkosi bitus savo laiku ir paprastai ten yra įėjimas su išorinių pull-up. Tai mano komanda įnulinti šias kojas netrukdo. O ADC ten ir taip stovi visada į nulį.
Tačiau, jei tos kojos būtų naudojamos kam nors dar, tektu kiek pavargti- nusiskaityti registro vidinę būklę ir atitinkamai keisti tik leidžiamus bitus. Kažkas tokio:
tmp=PORTC & 0xF0; //nuskaitom baitą ir išvalom jaunesnį niblą.
PORTC=tmp | (pozicija & 0×0F); // paimam pozicijos jaunesnį niblą, pridedam prie seno vyrensio niblo ir dedam atgal į portą.

Dabar pačios lempos pasirinkimas- pasinaudojam laisvu portu B. Ten mums kaip tik lieka 6 laisvi bitai. (6 ir 7 nenaudojami- ten stovi kvarcas). Todėl reikiamos lempos bitas programuojamas tiesiogiai.

Kai visos kojos žinomos, atitinkamai suprogramuojamas procesoriaus I/O registras(-ai). Tam ir naudojamos DDRn komandos. Mūsų atvejų:
DDRB= visi leidžiami bitai, nuo 0 iki 5.
DDRC=15, t.y. visas mažasis niblas. Dėl spec kojų nesivarginam, universalūs moduliai susitvarkys savo kojas korektiškai.
DDRD= mano schemoje užprogramuotos taip, kad veiktu RS485 kryptis ir dar vieną koją naudojau debuginimui. Kad ten “pamirgėti" ir pamatuoti kai kurių procesų veiklą (makrosas TEST_TOGLE ). DHT11 čipas tą pačia koją naudoja tiek siusti tiek priimti duomenim. Todėl šios kojos kryptis dažnai perprogramuojama DHT11 modulio. Jo autorius ir žino kaip tai padaryti :)

Kai susitvarkėm su kojom, reikia užprogramuoti vidinius įrenginius. Mums reikia taimerio, I2C, išorinio pertraukimo ir jei reikia UARTo.
UARTą ir I2C užprogramuoja “canned" paprogramės iš senesnių projektų. Jos beja beveik ne mano rašytos.

O štai taimerius ir INT0 reikia užrpgramuoti rankutėmis.
Taimerį panaudojau patį paprasčiausią- 8 bitų “overflow" t.y. kai tik taimerio skaitliukas persirita per max reikšmę iškviečiama paprogramė. Registras TCCR0 aprašo ant kiek dalintą clock signalą naudojam maitinti taimeriui, o registru TIMSK įjungiam taimerio suveikimą.

Pertraukimas pagal signalą ant INT0 programuojamas irgi paprastai- vienas registras nurodo, kokia tipo pasikeitimas sukels pertraukimą, kitas registras įjungia tą pertraukimą.

Dar, aš užprogramavau ADC per koją 6 ir ADC pabaigos pertraukimą- aš per ten nuskaitinėsiu mygtukus. Tačiau pavyzdiniam softe to nėra.

Ir įjungiam pertraukimus komanda sei().
Visa šita inicializacija sudėta į paprogramę inithardware(). Paprasčiausiai, kad programa būtų lengviau suskaitoma ir inicializacija nemaišytu pagrindinei programai. Pakeliui ten surašytos komandos kurios užprogramuoja RTC mikroschemą- tai yra paleidžia jos generatorių ir užprogramuoja jos išėjimą 1Hz signalui.

Paleidus programą ir jei viekia RTC turėtume gauti 1Hz pertraukimus (kas pusę sekundės) pagal INT0 ir net nežinau kokio dažnio greitus pertraukimus pagal taimerį.

Taimerio overflow (ISR(TIMER0_OVF_vect) pertraukimo aptarnavimo paprogramė bus atsakinga už dinaminę indikaciją. Kiekvieno pertraukimo metu, mes pasirinksim vieną lempą ir ją uždegsim pagal “video atminties" turinį. Video atmintis tai trijų baitų masyvas- po vieną niblą kiekvienai lemputei. Ten gana paprasta matematika ir globaliniai kintamieji leidžia viską atlikti gana greitai.
Programoje likę sei() ir cli() nereikalingi, čia jie išliko iš kitos softo vietos, tai aš analizavau visai kitą softo veikimo ideologija ir pamiršau ištrinti. Jie netrukdo. Pats segmento pasirinkimo algoritmas toks kreivas nes kažka ne taip sumasčiau. Viską ten galima padaryti paprasčiau- arba perkelti kelis lempos sujungimo laidus arba rasti tą bugą :) Tačiau tai tik softo eskizas.
Dabar paleidus programą net be RTC laikrodžio turi užsidegti nixie lempos ir jos rodytu video atminties turinį (mano atveju 123456).

Kitas pertraukimas gauna signalą iš RTC, sinchronizuota su laikrodžiu. Čia INT0 pertraukimas (ISR (INT0_vect)) nuskaito per I2C laikrodžio kelis registrus. Galima nuskaityti laikrodžio visą atmintį. Aš pasitenkinu arba 2 ar 3 baitais. Nuskaitai sekundes, minutes (ir dar valandas). Toliau per jėga sukeliu I2C STOP komandą.
Dar 1Hz greičiu iškviečiams ADC kuris nuskaito mygtukų būklę. Kai tik bus paruoštas ADC rezultatas, ADC pertraukimas atliks reikiamus skaičiavimus. Taip mes nuskanuojam mygtukas du kartus per sekundę. (gal kiek per retai)
Pakeliui, kas maždaug 2,5 sekundes pažymiu “softwarinio pertraukimo" žymę.
Kam to reikia? Todėl, kad nėra prasmės dažnai nuskaityti drėgmės parodymus. Praktiškai galima skaityti dar didesniais intervalais. Dar vienas momentas- DHT11 skaitymas grynai programinis ir labai lėtas. Jei tą skaityma daryti kokiam nors pertraukime, algoritmo veikimo metu trumpam užgęstu viena iš nixie lempų. Todėl ir imituojamas “low level software interupt". Tai paprasčiausia paprogramė kuri iškviečiama iš dar nenaudoto pagrindinio programos ciklo ir tą paprogramę gali pertraukti visi kiti pertraukimai (ką jie ir sėkmingai daro). DHT11 nėra labai jautrus skaitymo intervalų tikslumui ir mano naudojamų pertraukimų laikai neiškraipo parodymų.

Nuskaitėm laiką, nuskaitėm drėgmę, nuskaitėm mygtukus, indikuojam vaizdą. Dabar belieka tik parašyti pačio laikrodžio valdymą ir kitą “human interface". Tam ir mums liko pagrindinis programos ciklas, kuri “amžinai" sukasi programos main for(;;) cikle.

Ar atsakiau į komentaro klausimą? Nu gal biški aiškiau kaip čia viskas veikia ir kaip aš čia suprogramavau. Realiai programavimas perėjo keletą neteisingų etapų- pvz. indikacijos ciklas buvo pagrindiniam cikle. Dar buvau neteisingai supratęs indikacijos valdymą per kondikus ir biški per daug prigudravau su “kintamos" įtampos generavimu. Tas privedė prie “ghost" indikacijos, su kuria dar buvo kovojama neteisingom priemonėm. Buvo ir kitokių klaidų. Ir tikriausiai dar liko. Kad ir tos nereikalingos komandos ar du kartus tas pats užprogramuotas registras.

AVR62: Atmega8 universali plokštė su pribambasais

September 5th, 2014

Prasidėjo nuo to, kad prisilupau kažkokios elektronikos su ATMEGA8-16 čipukais. Todėl buvo nelabai skubant padaryta žalia PCB. kurioje kažkodėl pamišau I2C pull-up.
nixie atmega8 RTC dynamic indication
Plokštėje numatytos vietos šiai hardwarei:

  1. RTC -Philips PCF8593 arba analogas. Tikras I2C plius INT0.
  2. Drėgmės ir temperatūros sensorius DHT11.
  3. High side switch IPS511G.
  4. RS485 standartinė mikroschema, SN75176.
  5. Visos kojos išvestos į 0,1″ jungtis.
  6. “cominis" kvarcas.
  7. ISP, 6 pin.
  8. Plokštę galima pjauti ir visa periferija pasišalina.

Per savaitės laiko skirtumą padaryta dar viena PCB. Specialiai skirta NIXIE lempom. T.y. yra katodų ir anodų raktai ir aukštos įtampos šaltinis. Palaiko iki 6 lempų, dinaminė indikacija. PCB'e viena esminė klaida, kuri atsikartoja 6 kartus, todėl naudojamas kiek gudresnis supaprastintas jungimas- izoliacija per kondikus. Kaip šito straipsnio komentaruose. Naudojami 6 aukštavolčiai (MPSA92) tranzai ir К155ИД1 (74141) mikroschema. Beja čekiška mikroschema man testavimo metu susvilo…

Ir aišku: RTC nixie clock with moisture DHT11 (sourcecode for AVR and compiled version for mega8).
Softas aišku testinis, ne galutinis produktas. Iš įdomumu: visa dinaminė indikacija padaryta per taimerio pertraukimą. Ten biškį kažką sumaliau su simbolio vietos skaičiavimu ir gavosi nelabai elegantiškai. INT0 gauna signalą iš RTC taimerio. Ar tai 1Hz dažniu ar suveikia du kartus per sekundę… tik tada nuskaitomas laikrodis. Kas 4 tickus iškviečiamas “lėtas softwarinis pertraukimas"- paprasčiausiai skaitymas iš DHT11 labai lėtas ir jei jį atlikinėti indivualiais, tai mirga neoninės lempos. Dabar DHT11 skaitymas tikriausiai pertraukiamas kelis kartus tikrais pertraukimais. Tačiau viskas veikia ir neoninės lemputės visiškai nemirga.

Dabar turėdamas desietką PCB manau kiek apmažinsių nixių atsargas.

CRT2 arba klijavimo pamokėlės

August 30th, 2014

Kiekvienas nepabaigtas aparačiukas, ypač stiklinis, turi tendencija kur nors nukristi ir sudužti, laideliai turi tendencija nutrukti… ir panašiai. Senesnės žinutės ekraniukas pasirodė toks fainas, o ir reikia pasimokyti klijuoti organinį stiklą, todėl nutariau padaryti mažytę permatomą dėžutę šiam kineskopui. Kiek pasiautėjau Corel Draw programoje:

minit CRT TV monitor CCTV crystal clear case
Ir gavau visą kalną puzlės gabaliukų.
Read the rest of this entry »

CRT

August 23rd, 2014

Dabartiniais LCD, oLED, amoLED ar net plazma laikais man kartais užeina depresinė psichozė ir pradedu nostalguoti dėl senoviškos technologijos. Tai išlenda raudoni šviesos diodai, tai VFD, tai net NIXIE ar kitokios lempos. Dabar panostalguosim apie CRT (angliškai Cathode Ray Tube), musiškai- kineskopai. Tačiau dar tikriausiai daugelis atsimena ar turi visokius CRT televizorius, todėl apie juos nieko ir nepaišysim. Prisiminsim juodai-baltą technologiją ir atitinkamus kineskopus. Deja, namie aš neturiu jokio Šhiljalio, vienintelis daiGtas su CRT tai Apple Macintosh SE su nulėkusia atmintim. Todėl panagrinėsim kiek keistesnės formos kineskopus.

Pradžiai va šituos:
CRT viewfinders
Kairėje kineskopiukas iš Sony 8 kameros, per vidurį kažkas nuo Panasonico (triubelės kodas M01KGG007WB) ir dešinėje kogero moderniausias modeliukas iš nežinomo šaltinio.
Read the rest of this entry »

5MHz etaloninis generatorius

August 12th, 2014

Tiesa, jis nėra toks jau tikslus etalonas, bet buitinėm reikmėm sueis. Kai dariau prietaiso panelę, tai tame prietaise buvo sumontuotas 5MHz generatorius. Jis naudojamas kai staiga reikia pasitikrinti, ar koks dažnuminis prietaisas nenuplaukė į dausas. Senasis generatorius buvo padarytas naudojant senas tarybines TTL mikroschemas ir aišku davė stačiakampį su visom privalomom harmonikom. Jau planavau į perdarytą prietaisą kišti tą generatorių, bet poto … užmyniau ant tos schemos ir ji trakštelėjo. Todėl prietaisą surinkau be generatoriaus. O dabar labai labai neskubėdamas nutariau padaryti tą generatorių per naujo. Tik dabar užsinorėjau gražios sinusoidės. Internete radau keletą schemų ir naudodamas archaine pjaustytos plokštelės technologiją pradėjau dėlioti generatorių. Viena schema nesuveikė, kita schema nesuveikė, poto pakeičiau vieną tranzą ir kažkaip netyčia jau užfiksavau kažkokius elektros virpesius- traukulius. Tačiau schema pirmiausia buvo labai silpna energetiškai- reikėjo išėjimo stipriako. Poto užtikau harmonikas. O poto, kai sumontavau filtrą pamačiau, kad reikia didesnės amplitudės.
Taip gimė šis prietaisiukas:
5MHz etalonas
Kai dažnio stabilizatorius panaudotas labai gražus auksinis 5MHz kvarcas iš senos tarybinės matavimo technikos. Paprastai tokie būna sukišti į termostatus, tačiau man užtenka ir tokio tikslumo.
Read the rest of this entry »

Vasarinis atostoginis straipsniukas

August 7th, 2014

Kaiptais jau gaunasi, kad vasaros metu nelabai čia ką ir parašysi. Ypač, kai taip karšta, pats jau beveik smingi, o čia dar aplinkui visokie kompai galuosi su karsčiais. Todėl ir nelabai norisi ką nors dirbti. Nors biškutėlį bandom:

for fun
Kodėl ten toks suvingiuotas takelis? Aukštadažnis PCB droselis? Nanosekundinis užlaikymas? A nifiga. Paprasčiausiai buvo laisvos vietos ir tokia nuotaika buvo. Čia šiaip, for fun padaryta. Tai laidas iš išorinės baterėjos į BAV99 dvigubą diodą. Ir tiek.
Read the rest of this entry »

Greituminis motoriukas

July 24th, 2014

Jau daugybė metų aš turiu šitą motoriuką. Dėl jo specifikos niekada net ir nebandžiau jungti. Ir jau nepamenu kur aš jį radau… įtariu, kad kai mūsų firma nuomavo patalpas radio gamykloje, radau dokumentų spintoje.

Kuom motoriukas įdomus? Nu jis kiek suprantu, skirtas frezuoti ir gręžioti PCB. Man patinka jo apsūkos: nuo 20000 iki 72000 apsukų per minutę. Taip, nesuklydau: nuo dvidešimt tūkstančių iki septyniasdešimt dviejų tūkstančių apsukų per minutę… Kai žiūrėjau į šiuolaikinius to pačio motoro datašytus, rusai pakėlė max leistiną greiti iki aštuoniasdešimt tūkstančių apsukų per minutę… manau jie paprasčiausiai tik padidino skaičius popieriuose ir nieko nedarė su pačiu motoru.

spindelio motoras
Read the rest of this entry »

Pirmoji pagalba

July 22nd, 2014

Atrodo durna tema tokiems puslapiams. Tačiau po nedidelio nelaimingo atsitikimo nutariau parašyti straipsniuką. Aišku jūs sakysit- pas Levą tai namie visokios tekinimo-gręžimo-galandinimo staklės, karšti lituokliai, lazeriai, baisiulingi chemikalai ir dar kas nors, o pas jus nieko baisaus nėra. Deja, nelaimė pasislėpusi gali būti bet kur: perdėjinėjau į naują kompo korpusą visokias geležėles ir su ranka nutariau išspausti FDD dangtelį, tą plastikinį. Aišku jis nesispaudė, poto trakštelėjo ir išlėkė. Ranka nusprūdo ir atsitrenkė į aštrią kiniško korpuso šerpetą. Tai buvo nepirmas kartas. Tačiau šis kartas buvo rimtesnis- mano rankose venos aiškiai matosi, tiesiog narkomano svajonė. Taigi aš kirtau į tokią veną ant rankos… Ir pirmą kartą gyvenima aptūrėjau veninį kraujavimą. Tą tikrą, klasikinį- tamsus kraujas, upeliukas ir nestoja. Pirmiausia, praėjus gal kokiai 0,25s daliai aš, pasikliaudamas savo šunišku instinktu susikišau žaizdą į burną … ir supratau kad kažkas ne taip, kai mikliai pajutau didoką kiekį kraujo burnoje. Tada pažiūrėjau į žaizdą ir supratau, kad čia ne paprastas įpjovimas. Kraujas tamsus ir teka stabilia srovele. Taigis veninis kraujavimas- pirmoji pagalba. Pirmiausia- nepasitikėkite kitais žmonėm. Viena moteriškė pribėgusi pasisiūlė padėti, bet kaip pamatė kraujo upes dingo kaip į vandenį. Antra taisyklė- nepanikuokit. Kraujo organizme daug, o išteka mažiau nei atrodo- kraujas gerai dažo ir terlioja. Panika kelia kraujo spaudimą- daugiau bėga. Todėl ranką po lediniu vandeniu- pakeliui nusiplauna kokie galimi nešvarumai. Šiaip, daktarai nerekomenduoja užspausti žaizdos ranka- nes padidėja tikimybė įnešti infekciją. Tačiau aš rankas plaunu labai dažnai, ypač po šūdo čiupinėjimo. O ir plaudamas žaizda kiek nusiploviau ranką. Todėl pirščiuku užspaudžiu žaizdelę ir kreipiuosi pagalbos į vyriškį (žymiai didesnė tikimybė kad jis neapalps, o ir turės automobilį). Jis paklausia gal man reikia pleistriuko… tačiau trumpas piršto atitraukimas nuo žaizdos viską mikliai paaiškina. Kol nešama auto vaistinėlė męs toliau šaldom ranką- ranka taip atšalą, kad kraujas vos vos teka. Tada pamatom, kad žaizdelė visai mažytė, bet tikriausiai gili.

trauma
(tvarstis užtvirtintas paprasta izoliacija)
Read the rest of this entry »

Panelių ir ženkliukų gaminimas

July 15th, 2014

Kai jau pagaminam prietaisą, reikia jį kaip nors dizaineriškai sutvarkyti, kad jis padoriau atrodytu ir jis taptu ergonomiškas. Vienas iš elementų kuriuos reikia sutvarkyti yra panèlės ir falšpanèlės. Taip pat prie to priskiriu logotipų ženkliukus, užrašus ir kitokias smulkmenas.

Čia mano remontuojamo prietaiso priekinė panèlė. Matosi LCD ekraniukai, mygtukai, jungtys…
paneles pjaustymas lazeriu
Read the rest of this entry »

Fire assay

July 7th, 2014

Šiuo metu aš dirbu chemiku-laborantu. Nes mano chemikė laborantė atostogauja. O ji, tikras kakulis, paliko gana didelį bardaką ir per skubėjima nenurodė, kad daug tyrimu dar nepadaryta. Tai dirbu stipriai ir nervai nelaiko ką nors kurti šiems puslapiams. Bet va parašyti apie darbą galiu biški. Šiaip, norėjau panašiai rašyti į wikipediją, bet poto nusviro rankos. Ten reikia gražiai viską parašyti, su nuorodom. O iš kur tos nuorodos, kad fire assay arba “bandymas ugnim" naudojamas šimtus metų, tačiau aprašomas tik keliose knygose ir šiaip, yra kaip burtininkavimas su moksliniu pagrindu.

Todėl va jums iliustruotas fire assay for dummies:

Bandymas ugnimi tai metalurginis procesas arba paprasta neorganinė chemija ir fizika aukštoje temperatūroje. Dažniausiai tiriam auto katalizatorius, todėl ir paaiškinsiu šią chemiją. Poto gal kas kur supranta Lietuvių kalbą, išvers sapaliones į bendrinę kalbą ir įdės į darbo puslapius.
Tai autokatalikai tai gana įvairi aukštatemperatūrinė keramika kurios paviršius padengtas įvairiais junginiais, tame tarpe ir brangių metalų Pd, Pt, Rh ir k.t. Paladis dalinai būna oksido pavidale, o šio metalo oksidas specifinis- jis atsparus rūgštim. Todėl norint ištirti kiekybiškai, kiek % metalo yra katalizatoriaus masėje, reikia katalizatorių chemiškai suskaidyti. Galima tirpinti labai piktoje HF rūgštyje, bet tai žiauru. Todėl naudojamas fire assay- ugnies procesas.
Katalizatorius sumalamas. Reikia sumalti smulkiai, iki pudros, kad praeitu per 100μm tinkliuką. Eksperimentui reikia apie 10g medžiagos, bet gerosios medžiagos pasiskirsčiusios netolygiai, todėl yra visa eilė procedūrų, kurios aprašo teisingą medžiagos pavyzdžio paėmimą. Šiaip, 90% laboratorijos klaidų būten ir yra neteisingame pavyzduko paėmime.
Taigi, teisingai paimtus miltukus maišome su fliusu. Fliusas (iš vokiečių kalbos kogero- takus?) tai borakso, smėlio, sodos, anglies (grafito ir kokso pavidale) mišinukas + pernešimo metalas. Aišku visos medžiagos švarios. Kadangi brangių metalų ten vos vos, išgautą metalą nesugrabaliosi. Todėl naudojamas metalas nešėjas- bet koks kontroliuojamas, kiek kilmingesnis metalas. Galima būtų naudoti kokį auksą, bet jis rupužė kiek brangus. Sidabras biški per žemos temperatūros- prie paladžio platinos temperatūrų jis pradeda stipriai garuoti. Todėl naudojamas arba varis arba nikelis.
Aš naudoju varį, nes jo darbinė temperatūra mažesnė ir ji lengviau apdoroti. Kai kurios laboratorijos naudoja nikelį- jis daugiau sugeria kilmingų metalų. Bet jo tolimesnis tyrimas labai komplikuotas- reikia turėti kibirštinį spektrometrą (jis kainuoja daug) arba užsiknisti su tirpinimu.
Read the rest of this entry »

Unhappy Tikbalang