Epson HX-20

October 14th, 2017

Dar vienas išgelbėtas antikvariatas. Tai, anot wikipedijos, pirmasis lapotopas. Ar tikrai jis pirmas aš negaliu pasakyti, kažkaip atrodo, kad pagal savo klasę ir galimus veiksmus turėtų lygtai būti Atari, nes jis lygtai suderinamas su to meto PC. Tuo tarpu Epsonas jokio suderinamumo kaip ir neturi, nes net ir procesorius labiau neša į motorolą.
Epson HX-20

Tačiau čia svarbu ne suderinamumas, o pačios įdėjos. Juk tada nebuvo net jokio nusistovėjusio standarto ne tik softe, bet pačio kompiuterio naudojime. Todėl gana įdomu pažvelgti į šį stebūklą iš metų gludumos ir pagalvoti, ką tie galvočiai japonai sumastė.
Pirmiausia- pilnavertė klavietūra. Kas nebandė suvedinėti teksto profesionaliai ir kieno pirštai normalaus dydžio tas tikrai nežino, kokia svarbi ergonomikoje yra klavietūra. Tik su normalia klavietūra aš galiu aklai suvedinėti šitą blogą, o jei bandyčiau šia grafomaniją perteikti kokiu nors tapšnokliu ar tuo pačiu Atari portofolio, tai teksto būtų žymiai mažiau. Aišku nežinau, kodėl taip keistai padarytas kursoriaus valdymas- du mygtukai kairėn- dešinėn, p o paspaudus šiftą: aukštyn- žemyn. Tiesa, tokia nesamonė lygtai mačiau ant dar kelių kompiuterių, nepamenu, bet rodos sinklerio ir armstrado (nepamenu, bet rodos turiu archyve). Kodėl taip padarė? Papildomams klavišams tikrai yra vietos, nors ir nelabai.

Ekranas čia grafinis (120×32 pix, 4 eilutės ir 20 stulpeliai). Čiau jau nežinau, ar čia technologijos, pinigų ar dizaino sprendimas. Man toks ekranas per mažas. Nors “tipo" tai virtualus langelis per kurį matosi didesnis laukas, bet naviguoti žiauriai sunku.

Epson HX-20
Printeris! Užtat ekrano mažumą kompensuoja mažytis “kasos aparato" printeris. Taip, integruotas printeris. Spausdina jis eilutėmis, tai kogero galimas grafinis spausdinimo režimas. Printeris lėtas ir triukšmingas, bet koks jis tais laikais reikalingas daiGtas- tais laikas hard copy buvo svarbiausias dalykas, o ne koks efemerinis flopikas ar juostelė su kompiuteriniais triukšmais. Kiek atsimenu, prie savo pirmųjų kompiuterių visada norėjau printerio. Ir beja pirmasis printeris ir sudegino mano pirmą rimtesnį kompą.

Epson HX-20
Dar prie šito kompo standartiškai jungiasi mažytis magnetofonas informacijai įrašyti. Deja, pas mane toje vietoje stovi kartridžas su specialiu softu. Kartridžas irgi specifinis- tai ne įprastas tiems laikas tiesioginis įsibrovimas į kompiuterio atmintį, o irenginys kuris per nuoseklų interfeisą perpumpuoja duomenys į RAM. Kiek neišku, kam ROM modulyje sumontuotas transformatorius ir gana galingi tranzai. Gal yra galimybė naudoti kaip WORM įrenginį (Write Once, Read Many)? O gal tai tik koks įtampos stabilizatorius. Trumpa paieška internetuose nieko neparodė.

Dar buvo/ yra (tik ne pas mane): flopy diskų dėžė, CRT adapteris…

Epson HX-20
Viduje atmintis statinė- dėl to šis kompiuteris turį pati ilgiausia veikimo iš batareikų laiką. Kurio kogero nei vienas šiuolaikinių prietaisų neviršijo ir neviršys. Taip pat stovi ROM mikroschemos su ala BIOSu ir Basicu.

Epson HX-20
Prie beisiko, kaip visuomet prisidėjo Billas. Beja Bilas ir atsistojo per tą beisiką. Pas mano kompiuteriuką dar stovi papildomas čipukas su su kažkokiu softų ir atminties išplėtimas prilituotas prie kitos motininės plokštės pusės. (nuotraukoje čipas išluptas).

Pats kompiuteriukas dirbo prie svarstyklių kaip komtroleris ir kaip printeris. Ir dirbo tikriausiai labai ilgai, nes korpusas sudilęs. Neaišku ar akumuliatoriai originalūs, bet net ir po tiek metų jie užsikrovė ir kompiuteris veikia.

Epson HX-20
Čia kogero itališki keiksmažodžiai, kad kompas per serial jungtį nemato svarstyklių.

Galis ir aliuminis

September 21st, 2017

Visada norėjau padaryti galio ir aliuminio eksperimentą. Ir pagaliau padariau- paėmiau aliumininį radiatorių iš kompiuterio ir nedidelį gabaliuką galio. Kiek pašildžiau ranka ir truputi pakrapščiau aliuminį, kad pasižeistu oksido plėvelė. Toliau buvo gal kelios savaitės laiko. Susiformavo galio-aliuminio lidinys, kuris skystas ir kambario temperatūroje. Ir ne tik skystas, bet ir “takus", kaip koks tepalas. O toks “tirpaliukas" skverbiasi į aliuminio struktūrą.

tai tik tiek.

Pompa

September 3rd, 2017

O kodėl nėra tipinių straipsnių? Ogi todėl, kad kai ryte atsuki vandentiekio čiaupą ir išgirsti rusyje žviegianti vandens siurblį, tai meti bet kokias fantazijas ir puoli remontuoti tai kas labai svarbu.

Siurblys statytas mano tėvo prieš kokius 40+ metų. Nežinau iš kur, bet tarybiniais laikais tėvas gavo Itališką siurblį kuri prijungė prie tarybinės automatikos ir šitas hidroforas gana gerai veikė. Tiesa, kiek pamenu iš vaikystės, vieną kartą tai tikrai (o gal ir daugiau) motoras svilo (tikriausiai dėl fazių trūkumo ir gal dar dėl stall (sustojimo)). Dar kažkada pati pompa buvo užšalusi ir jos korpusas atsidarė nuo ledo. Ir dar rodos ten turi būti kažkas kas užkelia apsukas mechaniškai (o gal tai mano vaikystės haliucionacijos), bet dabar sparnuotė sukasi 1:1 su motoru.
Taigi, išgirdęs širdį drąskanti kaukimą aš nuėjau į rūsį… motoras ranka vos sukosi, kaip sako “шарики за ролики" t.y. guoliai visai subyrėjo. Sukryžiavau pirštus ir atskiriau motorą nuo pompos. Pasisekė- parėjo motoro guoliai, o pompa gana lengvai ir be pašalinių garsu sukosi.

Kadangi technika ne rusiška, o ir gal kelis kartus ardyta viskas man gana lengvai išsiardė. Viduje biški rūdžių buvo, bet šiaip viskas normaliai.
vandens siurblys pompa hidroforas remontas elektros motoras guoliai
Read the rest of this entry »

IP telefonija “ant greičio"

August 24th, 2017

Mano darbe įvairūs skyriai yra skirtinguose pastatuose ir visur išvedžiotas vietinis telefoninis tinklas. Tam tinklui jau niolika metų, o vietomis signalai perduodami per senus, dar tarybinių laikų kabelius. Viskas kaip ir veikė, kol vieną diena dingo ryšis tarp keletos pastatų. Kaip ir niekas labai nesiparino, bet visdėlto, net šiais internetiniais laikais pasirodo žmonės mėgsta laidinius telefonus. Todėl vieną dieną buvo pasakyta- reikia sutvarkyti. Visa problema, kad to chaoso niekas neprisimena apart vieno žmogaus kuris vedžiojo ir biški prisiminiau aš. Dokumentacija tikrai buvo duota, bet per tiek metų ji pradingo. Ir tik dėl vedžiojusio asmens pareigingumo ir atsakingumo viską galima pataisyti. Bėda ta, kad tas geras žmogus, dėl savo pareigingumo ir geros darbų kokybės tikrai neturi laiko. Teko galvoti kaip čia išsisukti… kol netikėtai į šiukšlyną nebuvo išmesta arti dešimties IP telefonų.

IP telephones and linux debian or mint as PBX
Taip atrodo pilnai veikianti IP telefonijos sistema: du abonentai, PBXas ir tinklo šakotuvas
.

Aišku ne kokių nors prabangių, bet eilinės kiniškos piguvos (viestiek tie telefoniukai apie 50 kainuoja). Matyt kas tvarkė padarė tokią pat išvadą kaip ir mūsų sandėlio darbuotojai- įjungė į telefono tinklą ir jis neveikė.
Taigi- yra proga, yra priemonės ir vienas ilgas vakaras. Papildomai prireikė seno kompiuteriuko ir linux (manau tiktu ir koks rasberis). Užteko linuksinį kompą pakabinti kažkur įmonės backbone (nes skirtingos sub įmonės turi izoliuotus LAN tinklus, o backbone matosi visiems), instaliuoti biški softo ir sukonfiguruoti telefonus. Gerai, kad telefonų slaptažodžiai tai 123 arba 1234, tai nereikėjo nieko laužyti ar hackinti.

Darom taip:
Instaliuojam “asterisk". Tai kaip ir virtuali telefonų stotis.

apt-get install asterisk

Redaguojam du asterisko konfiguracinius failus (tiksliau darom copy-paste, prie esamo defaultinio teksto):
/etc/asterisk/extensions.conf

[internal]
exten=> _XXX,1,Dial(SIP/${EXTEN})

Tai buvo komanda kuri išsišifruoja taip: kai surenkam trys skaičius, jungiam prie vietinio numerio
/etc/asterisk/sip.conf

[common](!) ; this is template
type=friend
context=internal
host=dynamic
disallow=all
allow=ulaw
allow=alaw
allow=g723
allow=g729
dtmfmode=rfc2833

Tai greičiausiai apibrėžiami leistini garso kodavimo standartai ir dar kažkas. Papildomai reikia aprašyti kiekvieną abonentą. Kad per daug nesiparinti, kiekvienas numeris turėjo loginą ir slaptažodį kuris atitiko telefono numeriui. Kaip čia:

[112](common)
username=112
secret=112

Tai rašosi į tą patį sip.conf failą.

Pačiuose telefonuose kaip serveris nurodamas Linuxinis kompas (IP pas mane, bet galima ir domeininį variantą), login, pass ir viskas. Tikrai viskas.
Balso kokybė buvo puiki…. kodėl buvo? Ogi todėl, kad testavom sistemą tik dvi dienas. Poto atėjo minėtas žmogus ir viską sutaisė.

P.S. nuotraukoje telefonai nerodo datos. Todėl, kad iliustracija daryta po visko, tas demo LANas neturi interneto, o telefonai sukonfiguruoti viešam laiko serveriui.

Steampunk stiliuje: lempa ir dėžutė

August 20th, 2017

Istorija ilga ir sudėtinga. Tiksliau jokio sudėtingumo, tik geras sutapimas ir sekmė. Viskas prasidėjo nuo to, kad į šiukšlyną išmetė tarybinį aviacinį (ar šiaip karinį) laikrodį. Aš ji pakėliau ir jisai lygtai veikė. Tačiau kiek ilgiau palaikius ir pagaliau nustačius laiką pasimatė defektas- laikrodis ėjo tik tam tikroje padėtyje ir siaubingai skubėjo. Greičio reguliavimos nelabai ir padėjo, o kiek atidžiau pasinagrinėjus pasimatė defektas- paskutinis “ratukas", tas kuris sukasi pirmyn- atgal ir kuris lemia laikrodžio veikimo greitį turėjo defektą- ašelės galiukas kuris statosi į rubino guolį nulūžęs. Čia jau nelabai ir paremontuosi- reikia keisti. Todėl laikrodukas buvo padėtas į lentyną neapibrėžtam laikui.
Praėjo neapibrėžtas laikas (kuris kogero ilgesnis nei metai) ir į rankas papuolė vieno žmogaus lobiai (sandėliuko turtas). Tarp lobių buvo alia antikvarinis laikrodukas kuris nelabai veikė ir buvo toks pusiau savadarbis. Tačiau laikrodžio mechanizmas tarybinių laikų. Ir kilo mintis, kad tarybiniais laikais visa pramonė buvo unifikuota ir mechaniniai laikrodžiai gali būti panašūs. Pirma apžiūra parodė, kad laikrodis irgi karinės kilmės tačiau kitos kontrukcijos- skyriasi užvedimo mechanizmas ir rodyklių nustatymo mazgas. Tačiau likę elementai buvo įtartinai panašūs. Ir “ratuko" modulis buvo įdentiškas, tik tiesa su kitokiais užrašais. Laikrodukas pradėjo veikti. Dabar turiu problemą nustatyti laikrodžio greitį- čia reikėtu žinoti “tiksėjimo" dažnį ir matuoti su kažkokiu elektroniniu dažnomačiu ar impulso skaičiuokliu. Bet tai per daug vargo dėl prietaisų- geriau pasinaudoti ilgo laiko matavimu. Paveikia kelias dienas- pažiūri, nagi skuba. Palėtini ir vėl lauki. Bėda tame, kad šiuo momentu reikia laukti virš savaitės, kad pamatyti ėjimo netikslumą.

steampunk style box and lamp

Kairėje laikrodis po remonto. Teko dar jį plauti ir tepti. Ir dar kiek padažyti. O dešinėje likučiai to alia “antikvarinio" laikrodžio. Į vidų sumečiau nebereikalingą mechanizmą, keletą dantračių iš senoviškų laiko rėlių ir likusią erdvę užpildžiau feikiniais dekoratyviniais dantračiais iš Kinijos.
Read the rest of this entry »

Agrocheminis eksperimentas- samanų genocidas

August 5th, 2017

Gyvenu sau fazendoje ir gausiausiai čia dera žolė. Bet ji tokia nelabai žalia ir biški (kai kur stipriai) samanota. Todėl nutariau kiek pakovoti su samanom. Kažkada pirkau parduotuvėje specialias trąšas prieš samanas ir jos tikrai gerai veikė. Tačiau kaina buvo kosminė.
Tačiau dalinė informacija apie sudėtį, bei kvapas ir beja skonis pasakė, kad tai vis dėlto geležies sulfatas su kažkokioms azotinėms trąšom. Trumpas eksperimentas parodė, kad vis dėlto esminis elementas yra geležies sulfatas, nes palaisčius jo tirpalu samano juoduoja tiesiog akyse.
gelezies sulfatas
(mega dydžio nuotrauka po poros valandų poveikio. Viena pusė nepalaistyta)
.
Read the rest of this entry »

Radiacijos logeris

July 13th, 2017

Tai dar viena dalis atominio šlamšto. Kažkaip prasprūdo pro mano akis kai buvo iškraunamas. Gal buvo kažkokiuose maišuose. Pirmiausia pamačiau prietaiso galą ir pagalvojau, kad tai kokia nors inspekcinė kamera. Bet ištraukus pasimatė užrašas ant šono- GammaTracer, continuous dose rate monitor.

gamma tracer genitron
Read the rest of this entry »

Fazendos grindų klojimas

June 18th, 2017

Darbe kalbėjausi su vienu diedu ir pasakojau, kad dedu savo fazendoje laminuotą parketą. Ir mano pašnekovas labai nustebo, kad dedu pats, nes tai sudėtingas darbas… Bandžiau paaiškinti žodžiais, bet nelabai gavosi. Galu gale nusprendžiau, kad ne visi turi “erdvinį mąstymą" ir nelabai suvokia kaip čia viskas paprasta. Internetas pilnas instrukcijų kaip dėti tą laminatą ar parketą, tačiau nutariau parašyti savo variantą. Tuo ir užpildysiu spragą interneto puslapiuose. Nors nereikia čia jokių instrukcijų- reikia erdvinio mąstymo :) .

Pirmiausia reikia laminato ar kokio klijuoto parketo. Pirmos mano dėtos grindys buvo paprasto kartoninio laminato. Antros dėtos grindys- trisluoksnis ąžuolo parketas kurį prieš kokius metus ir biški labai akciingai nupirkau už <10€ už kvadratą. Tai buvo savikaina, išpardavimas, transportavimo brokas, nelikvidiniai likučiai ir panašiai, tikrai tokiom kainom gauti sunku. Oj, pamelavau, antros grindys buvo mažam kambarėlyje irgi laminuotas parketas, bet jau po 16€ už kvadratą iš senukų per trečiadieno akcijas.

Dar reikia instrumentų- plaktuko, minkštos medienos lentos gabalo (kad per ją daužyti parketą kai jis neklauso), stataus kampo liniuotės, pieštuko, būtinai- kreiziuko (diskinio pjūklo, pačio pigiausio, iš senuku už ~40€), klijų. Optional- elektrinis lobzikas, bet jis labai drasko medieną. Bet jei reikės pjauti kreivę, tikrai pravers. Elektrinio kreiziuko diskinis pjūklas turi būti aštrus. Ir nenustebkit, kad kiniškas kietmetalio pjūklas ims ir atšips. Šiuolaikinis parketas tikriausiai kietesnis už kinišką “pabeditą". Todėl man reikėjo kito diskelio- su daugiau dantukų:
laminato klojimas
Read the rest of this entry »

Atominis šlamštas

May 24th, 2017

Netikėtas radinys iš atominės elektrinės:
atominis slamstas: тшв 24-у3 трансформатор тока

Read the rest of this entry »

Surströmming

April 27th, 2017

Gimimo dienos proga gavau silkutės kuri vadinasi Surströmming. Žodelis “Hel" reiškia kad silkė ciela.

Surstromming silkute
Read the rest of this entry »

Unhappy Tikbalang