Windows X: kaip?

June 22nd, 2016

Kodėl taip, ir kaip padaryti, kad tai nesigautu? Tą pačią vietą atidarant per skirtingas puses keičiasi dešinio klavišo meniu. Kaip padaryti, kad veiktu kad ir “play with media player"? Patarimai, kad tai galima daryti kitais metodais nedomina. Tokius patarimus duoda durni amerikonai obuolių forumuose. Aš klausiu konkrečiai :)

windows 10 problem

windows 10 problem

Iranas: Intro, pasienis, pinigai, viešasis transportas, oras

June 16th, 2016

Darbo tikslais teko nuvažiuoti į Iraną. Tai buvo labai trumpas darbinis vizitas, todėl nieko turistiško nepamačiau. O dar ir mūsų vizitas papuolė Ramadano mėnesio metu…
iranas
Kaip nuvažiuoti į Islamo respubliką Iranas? Vienas iš variantų reikia žinoti Iranietį kuris kviečia į svečius ir galės pasakyti Irano pasienio darbuotojams, kad tikrai kviečia šiuos žmones pas save į svečius. Kiek supratau, tiesiog tai įvažiuoti bus sunku- tikriausiai reikės įjungti visą savo gražbylystę, kad susikalbėti su pareigūnais. Mums to nereikėjo, męs turėjom vardą ir telefono numerį. Taigi…
Nusileidus Irane, imamo Chomeinio vardo tarptautiniam aerouoste, mums teko nusipirkti svečio draudimą (~15€) ir su šiuo pirkiniu kreiptis į migracijos tarnybos darbuotojus dėl vizos. Viza kainuoja 75€ (europos sąjungos piliečiams) ir padaroma čia pat, aerouoste.
irano aerouostas
Mūsų muitininkai visiškai netikrino ir išvarė iš saugomos zonos, tačiau kito lėktuvo keleivius mačiau kad tikrino ir žiūrinėjo.
Susisiekimas ir nakvynė: čia prasideda nedidelės problemos. Susisiekimas nekoks- tik taksi ar privatus transportas. Tačiau bendravimas su taksi bus sudėtingas. Visą kelionę nebuvo nei vieno taksisto kuris suprastu anglų (ar kokią kitą) kalbą. Todėl reikalingos farsi kalbos žinios arba vertėjas. Dar gali padėti atvykimo adresas farsi kalba ir tais kabliukais ant popieriaus lapelio. Beja, adresas gali būti išreikštas labai specifiškai- tipo, didelis namas priešais stadioną tokia ir tokia rajone. Tai visiškai normalu, tokie užrašai net spausdinami ant prekių etikečių.
iranas
Daug informacijos gauta iš mūsų vertėjo (jis ne Iranietis), tačiau informacijos tikrumo negalima patikrinti. Vertėjas aiškino, kad toks reikalas kaip ekonominės klasės viešbučiai neegzistuoja. Todėl yra tie dideli tarptautiniai “brendai” ir vietiniai viešbučiai. Tačiau kainos per daug nesiskiria- 100 eurų dienai ar plius biški daugiau. Męs už 100 gavom miegamąjį, didelį bendrąjį kambarį su virtuve, dideliu teliku ant sienos ir persiškai kilimais ir normaliais baldai, nedidelis balkonėlis (3×4 metrų), kurio didžiąją dalį užimė kondicionieriaus mazgai. WC+dušas viename kambarėlyje. Pats WC modernus, bet arabiškas ir su apsiplovimo šlanga. Kitur buvo ir tupimų tulikų, tokių kaip vaikystėje mokyklose. Aišku plius pusryčiai ir internetas.
Su internetu čia didokos problemos- vietinis internetas gana lėtas (0.2 – 0.5 Mbit/s geriausiu metu), nestabilus (būna stall- kai niekas neveikia) ir cenzūruotas (neveikia Feisbukas, ko gero youtube, didžioji dalis rusiškų puslapių, dalis google servisų, ir panašiai). Mobilus internetas gaunasi brangokai- mano labukui rodos 3500€ už gigą :) ir greitis greičiausiai gautusi tragiškas. Labas (bitė-vodafonas) veikia, omnitelis veikia, teledema (ar kas ten maksimos) veikia. Tačiau dėl tarifų visus pokalbius darėm per IT technologijas (viberis ir skype). Beja, internetas sulėtėja piko metu- ryškiai tarptautiniai kanalai ir vidinis šalie rūtinimas dar per silpnas tokiai didelei rinkai.
Pinigai: oficialus pinigu pavadinimas rialas. Jis turi daug nulių, todėl dažnai net oficialiuose dokumentuose (ir visur kur rašomos kainos) vienas numeris numetamas. Kai kada numetama daugiau nulių, ypač kalboje, dar daugiau. Ir tada suma vadinama tumanais. Teko kelis žmones stipriai kamantinėti, kad suprasti kas ir kodėl. Kiek aš supratau, žodis „tuman“ reiškia ne valiutos pavadinimą, o slenginis kažkokios monetos pavadinimas. Tas pats, kai rusiškas- tarybinis červoncas. Tik čia ne dešimt, o tūkstantis. Gaunasi taip, kad tumanas yra trys nuliai, o dar papildomai 4 nuliai. Tačiau kaina užrašoma tumanai su „papildomu“ tikslumu. ٣‎ ٥‎ , ٠ ٠ ٠ (senas wordas piktybiškai bandė rašyti šiuos skaičius atvirkščia seka, bet jie rašo skaičius normaliai) reiškia ne 35000 rialų, o 35 tumanus, kurie užrašyti „tiksliai“, alia 35,000. O žodžiu sakoma- trisdešimt penki tumanai. Konvertuojant į oficialius pinigus reikia pridėti tumano vertę (000) ir dar vieną nulį. T.y. tai 350000 rialų (1€ = ~39000R, aero uosto keitykloje). Deja mūsų vertėjas dažnai painiojo šiuos reikalus, matyt atsispindėjo humanitarinė sielą. Gerai, kad išrasti kalkuliatoriai ir daugelis pardavėju iškarto konvertuoja į oficialius realus. Tačiau šis nulių braukymas įneša chaosą į bendravimą. Pvz, benzinas ant kolonėlės kainuoja 1000 už litrą. T.y. vieną tumaną arba 10000 rialų arba 0,256 euro. Tai komercinė kainą, valstybė kiekvienam auto išskiria kažkokia kvotą pigesnio benzino (seniau buvo rodos 300 litrų ir 10 centų į mėnesį. Dabar stipriai mažiau, todėl vairuotojai bamba). Jei nervina benzo kainos, galima auto varyti dujomis- kiek sakė, vienas lengvojo automobilio bakas kainuoja kažkur pora realų (nu pusė ar kiek daugiau euro).
iranas
Kiek supratau, Iranas parėjo į SWIFT tik dabar, todėl jokie VISA-ŠMIZA neveikia. Niekur. Yra kažkokios vietinės kortelės. Todėl turistas turi atsivežti grynų pinigų- eurų ar dolerių. Keistis teks keitykloje- banke, gatvėse į valiutą žiūroma šnairokai, o ir net viešbutyje teko atnešti pakus vietinių pinigų. Gal yra įstatymai ginantys savo valiutą.
Ant pinigų vertė rašoma ir farsi ir angliškai. Ant naujų pinigų rašoma ir be nulių. T.y. 1000000R kupiūra turi ir vienišą 100.

Kalbant apie benziną- sprendžiant pagal viską, benzino kokybė tragiška, jis ko gero švinuotas. Taip pat ir problemos su automobiliais. Todėl man smarvė gatvėje priminė vaikystę, kai gatvėje važinėdavo benzininės „gazelkos“ (GAZ sunkvežimiai) ir jos smirdėdavo benzinu ir jo degimo produktais. Tačiau pas mus ta smarvė eidavo daugmaž iš kelių automobilių, o čia ju apstu ir smarvė dengia miestą tirštoku smogu. Męs buvo Ramadano mėnesio metu, todėl didžioji dalis įstaigų neveikė, todėl eismas dar vyko normaliu tempu. Beviltiški kamščiai normalioms dienom čia įprastas reikalas. O žinant koks Teheranas yra milžiniškas miestas, aš pradedu įsivaizduoti kokios kyla logistinės problemos. Alternatyva taksi yra autobusai (čia tokia egzotika- mikruškės ir autobuso hibridas) tačiau net neįsivaizduoju kur galima gauti maršrutų schemą ir kaip surasti mažesnių gatvių sustojimus.
iranas
Didelės gatvėse, viduryje gatvės įrengtos moderniškos stotelės ir važiuoja dideli autobusai, tačiau mums jais pavažinėti neteko. Užtat teko pavažinėti tomis „ala mikruškėmis“ ir metro. Metro normalus- modernus, kondicionuotas. Tačiau anot mūsų vertėjo- nepatogus. Atrodo, kad metro stotelės dalinai įrengtos biški ne ten kur visi nori. Todėl ir klesti tas mikruškių ir taksistų biznis. Mano nuomone, čia biški išsigalvojimas, nes iki vienos vietos vykome metro ir paeiti teko vos vos. Motociklų-skuterių ir jų giminaičiu mačiau mažokai. Miesto centre eismas ribojamas pagal autonumerius- lygiai važiuoja vienom dienom, nelyginiai kitom. Tai skirta apriboti eismui ir aišku kiek pagerinti ekologijai.
iranas
Čia ne pikas ir ne kamštis

Vizito laiko oras buvo „šiltas“, t.y. dienos metu temperatūra buvo virš 40 pavėsyje. Ant saulės buvo „daug“. Tačiau dėl to, kad labai sausa, tai karštis visiškai nesijaučia. Tai ypač pavojinga baltajam žmogui- jis gana greitai dehidratuoja. O ir gali nusvilti odą. Privalomas vandens gėrimas mažom dozėm non stop, ypač mano kompleksijos žmonėm.

Kapitalinis kabliukas

June 11th, 2016

Dabar aš gyvenu kaime, tai biški mažiau elektronikos, o biški daugiau ūkio darbų. O dar ir internetas toks, už trys eurus. Tik pajungi windowsinį kompą ir iškarto baigiasi, nes niekur neradau kaip paaiškinti, kad šitas wifi tai toks, iš kurio nereikia siurbti updeitų. O dabar biški rankdarbių. Man visada patikdavo visokie stipriai pagaminti daikčiukai, ypač visokie “smetoniški" buities rakandai, kurių dar buvo galima rasti Lietuvoje. Yra tokie senoviški kokliai su gražiais rimtais kabliukais kam nors džiovinti ir ant jų viskas normaliai kabo… prireikė vienoje vietoje kaime pagaliau prisukti kabliuką ir kažkaip aš neradau kažko panašaus į smetonišką. Visokios plastikinės nesamones atpuolė iškarto, o stipresni ir fainesni metaliniai variantai pobrangiai kainuoja. Jau galvojau, kad liks įkaltas vinis, tačiau netyčia aptikau kažkokią elektrotechninę detale:
bronzinis ranku darbo kabliukas
Tai tikriausiai kažkokio jungtuvo ar kirtiklio mechaninė jungtis. Alavuota bronza ar žalvaris (nepatikrinau, o ir nesvarbu), lengvai apdorojama. Todėl buvo pasirinktas pusiau rankinis kabliuko gaminimas.
Read the rest of this entry »

Tessellation arba M. C. Ešerio pagerbimui

June 6th, 2016

Internetas pilnas specifinių paveikslėlių, kur „ranka piešia ranką“, „diedas laiko rutulį kur matosi jo atspindys“, „paukščių mozaika tolygiai keičia spalvą (diena ir naktis)“ ir klasikinės mozaikos iš driežiukų ar gekonų. Visa tai M. C. Ešerio kūriniai, kuris juos kūrė pirmoje dvidešimto amžiaus pusėje be jokių kompiuterių. Tiesiog paišė, arba kas dar baisiau, raižė akmenyje ar metale. O ten jau nelabai galima suklysti.
Mane kiek labiau sudomino būtent tos mozaikos iš driežiukų. Dėl to, kad jas gražiai galima išpjaustyti lazeriu ir šiaip, jos man patiko. Tai „kaleidoskopinės“ simetrijos piešiniai- kiekvienas turi vieno ar kito lygio simetriją. Kol kas medienoje aš atlikau tik dvi variacijas, o kompiuteryje jau trys. Tai trijų, keturių ir šešių kampų simetrija, pagal klasikinius grafiko darbūs. Tokios mozaikos dar vadinamos angliškai „tessellation“.

tessellation - Escher lizards laser cut
Read the rest of this entry »

Baltas vs Geltonas

May 20th, 2016

Pašnekėkim apie rasinę viršenybę… lol. Iš tikro, pašnekėsim apie “baltus" kompus ir kiek palyginsim su “geltonais". Paprastai, labai retai papuola grynakraujai balti kompai. Kiek čiupinėjau ansksčiau, tie “balti", viduje kiek buvo “geltoni". Tačiau dabar papuolė partija sunaikinimui tikrai kilmingų “baltų" kompų. Vienas toks kompas ir atsirado mano namuose- pakeitė net du senus kompus ant kurių buvo daromi rizikingi eksperimentai, testuojama visokia hardwarė ir šiaip ant jų dirbo giminės. Šis “baltuolis", tai Hewlet Packard HP xw4600 workstation, su Windows Vista licenzija.
Ši platforma palaiko visą eilę pentium procesorių, maniškis papuolė su intel quad core ir neatsimenu kiek megahercų, 2 gigais RAM (kuri iškarto upsigreidino iki 4Gb), dviem 500Gb diskais sujungtais RAIDu, Intel X38 Express chipsetas, DVDRW (dabar stovi du), video plokštė buvo nvidia quadro, bet dėl specifinės jungties tapo kažkokia kita nvidia.

HP workstation xw4600
Pirmas įspudis- velniškai sunkus kompiuteris. Kompiuterio korpuso skarda primenu seną gerą 20-ta amžių, kai dar netaupydavo geležies. Ant tokio korpuso galima laisvai atsisėsti ir net gal užlipti kojomis. Korpusas tikrai atlaikys. Viskas išsiima ir atsidaro be atsuktuvo. Tam reikalui skirtos žalios spalvos svirtelės. Beja, maitinimo šaltinis kiek didesnis už standartinį (dydžiu), galia tik 475W, tačiau tikriausiai tikri vatai. Ir maitblokis rodos turi skirtingus 12V railus.
Read the rest of this entry »

Pirminis laikrodis ЭПЧМ

May 8th, 2016

Šitą laikrodį radau buvusiam Kauno Medžio apdirbimo kombinate, ryšininkų kamurkėje. Jis jau ten buvo atjungtas nuo sistemos, nes kombinate jau kabėjo elektroniniai laikrodžiai, su VFD indikatoriais, ala “Электроника 7″.
Tai tikras elektromechaninis “šedevras". Šedevras todėl, kad tai prietaisas kuris turi rusišką interfeisą (тонкая настройка неведомой хуйни), be kurio įvaldymo negalima paleisti prietaiso. Reikia ne tik laikrodį teisingai pakabinti, bet pavargti su mechanikos ir kontakčiukų sureguliavimu. Jei to nepadarai, švytuoklė nepasimaitina iš elektros arba švytuoklė nepastumia sekundinio disko per tuos visus “храпавиkus".

Beja, modelis “ЭПЧМ" išsišifruojasi kaip “электрические первичные часы мощные", tipo “elektrinis pirminis laikrodis galingas". Galingas…

pirminis mechaninis laikrodis
Štai laikrodukas kabo pas mane fazendoje ant sienos.
Read the rest of this entry »

Elegantiškas windowsų 7 nulaužimas

April 24th, 2016

Kartais reikia iš šrotinio kompo padaryti veikiantį produktą. Aišku galima ten viską perinstaliuoti, bet mano tingumas pasiekė jau gana dideles aukštumas, todėl jei yra galimybė pasinaudoti esama operacine sistema, tai ir ją ir laužiam ir naudojam. Ypač jei tai legalūs 7 windowsai. Kartais kompai papuola ir su domeinu, ir lokalus administratoriaus slaptažodis nežinomas… Seniau ten leisdavo specialų softą, kuris dar traukdavo kažką iš registro ir kartais neveikdavo. O štai šiandien prisireikė vieną kompą ištraukti iš domeino, pravalyti ir atiduoti second-hand naudojimui. Internetas pasiūlė paprastą sprendimą ir jis suveikė. Kad neužmiršti, surašau čia, nes tai labai elegantiškas sprendimas:

  1. Bootinam kompą iš live-CD, aš naudojau linux mint kompaktą.
  2. Einam į C:\windows\system32\ direktoriją ir ten surandam failą “sethc.exe". Jį persikeliam kur nors, kad į C:\ disko root direktoriją.
  3. Tame pat system32 folderyje, kopijuojam cmd.exe į sethc.exe. T.y. pakišam kitą failą vietoje sethc.exe
  4. Perkraunam kompą į windows ir sulaukiam login screen. Tada penkis kartus spaudžiam shift klavišą.
  5. Iššokusiam komandinės eilutės ekrane rašom komandą: net user administrator naujasslaptazodis. Arba vietoje admino rašom bet kurį kitą vartotoją.
  6. Logino ekrane suvedam naują slaptažodį ir siautėjam windowsuose.

Kaip ir viskas…

Aišku, gal reikėtu atstatyti “sethc.exe" programą, bet kam? Geriau pasilikti “backdorą" :P

Kiniškas powerbankas be akumų

April 22nd, 2016

Jau senokai pas mane mėtosi palaidos Ličio jonų “bačkutės" (18650), kurios kartais susitrumpina su visokiais gelžgaliais ir gana efektyviai smirda ir bando sukelti gaisrą. Todėl nutariau jas sudėti į dėžutę ir gal panaudoti, nes prožektoriui ir dar kažkam užtenka vos kelių bačkelių. O dar ir nusimato maišiukų panaudojimas kol jie nesprogo… Pasakyta- padaryta ir iš kinų atvažiavo power bankas be akumų, toks alia DIY komplektėlis.

power bank

Tai plastiko dėžutė su kažkokia krovimo schema, voltmetriuku ir panašiai. Visi akumuliatoriai jungiasi lygiagrečiai, todėl nėra jokios balansavimo sistemos. Kol kas viskas veikia. Aišku, čia neapsėjo be mėlynų LEDų, bet ką jau padarysi. Beja, pirkinys kainavo 4.35$.
Read the rest of this entry »

Bugas ir šiaip nesamonė

April 15th, 2016

Nieko naujo nesugalvojau, nes vis dar po truputi remontuoju fazendą. Todėl rašau bet ką… tiesa, keletas projektų dar gaminama, bet juos vilkina kinijos logistika. Todėl parašysiu bet ką…

Aš šiaip, kompiuterinių žaidimų nežaidžiu. Tačiau per paskutinius 5 metus žaidžiau trys žaidimus: telefone tą clanų mušį (čia kaip buna momentas kai visiškai nėra ką veikti) ir du žaidimus kur vaikšto žmogutis: Skyrimas ir Vičeris 3. Tuos pastaruosius žaidžiau todėl, kad pamačiau, kad ten yra arkliukai. Tačiau skairime arkliukai užsimuša kartais, o man kaip turėjusiam arklį tai jau per žiauru. Todėl skairimą ėjau toliau be arklio, poto atsibodo.
Neseniai pamačiau vičerį ir ten irgi arkliukai. Tačiau čia jie rodos neužsimuša (nors разчленёнкėс iš arklienos ten daug), todėl šita biški pažaidžiau. Tačiau vėl suveikia mano arkliška patirtis- negaliu aš arklio numesti bet kur ir eiti dubasinti monstrų. Nes arklys gali nuklysti, jį gali ir nupyzdinti, o ir koks blogis gali užpulti. Gavosi taip, kad Tarakoninis arklys buna pastatomas į arklides, o Geraltas eina per visą šalį pėsčiom… :)

Taip bevaikščiodamas užtikau tokį arklį:
Witcher 3: undergroung horse
Tai požeminis arklys. Jis kažkaip nepadoriai trukčiojo, o jo kojos išlenktos anatomiškai neįmanomu kampu. Tačiau kanopos liečia žemę. Geraltui pavyko ant šito reikalo užsisėsti, nors pradžioje jis sėdėjo ore. Bet poto arklys, kaip kamštis išlėkė iš uolos ir viskas ėjosi kaip reikia.

Čia šiaip, juokingas bugas.

Dar buvo trigalviai arkliai, tačiau nepadariau screenšoto.

AVR80: OLED displėjukas ir SD kortelė

April 2nd, 2016

Jau daug metų norėjau ir pagaliau padariau SD kortelės rašymo eksperimentą su ATMEGA16 mikroschema. Man kažkodėl visiškai viskas neveikė ir teko kankintis su vos vos veikiančiu LCD ekraniuku debuginimui. Vėliau nusprendžiau panaudoti maža nereikalingą OLED displėjuką iš kinijos. Ekraniukas veikia nuo 3V todėl nereikėjo vargti su signalo lygiai ir panašiai. Ekraniukas kabo ant tų pačių SPI laidų kaip ir SD kortelė, aišku CS/SS signalas skirtingas. Labai ilgai kažkodėl neveikė. O šiandien, vakare bet kaip sujungiau laidelius ant savo mega-dev-boardo ir viskas suveikė.

OLED is SD

Failas gavosi ir 1G standartinėje SD kortelėje ir kogero toje mažesnėje, 64Mb multimedia card.

OLED is SD
Kadangi nenaudojam RTC modulio, tai failo sukurimo data hardcodinta programoje.

Šioje konstrukcijoje panaudojau FatFs modulius iš elm-chan.org puslapių, o OLED displėjau modulio paprogramės irgi paremtos svetimu darbu, tiesa ten kiek daugiau padirbėjau. Visa šita sistema suėdė beveik visą ATMEGA16 atmintį:

AVR Memory Usage
—————-
Device: atmega16

Program: 13700 bytes (83.6% Full)
(.text + .data + .bootloader)

Data: 227 bytes (22.2% Full)
(.data + .bss + .noinit)

Todėl, jei norima konstruoti kažka protingesnio, deja teks imti “storesnį" mikroprocesoriuką.

Ir visas source kodas bei sukompiliuota programa tiems žmonėms kurie jau neturės rankioti gabaliukais ir kankintis kol kodas pradeda veikti:SD kortele ir OLED displejaus source code / ATMEGA and SDcard source code.
Apie hardwarę- SD kortelė pajungta prie MISO/MOSI/SCK/SS kojų, OLED ekraniukas prie tų pačių MOSI/SCK, o kiti specialūs OLED signalai paimami iš C porto (3 laidai: CS, C/D, RESET).

Unhappy Tikbalang