5MHz etaloninis generatorius

August 12th, 2014

Tiesa, jis nėra toks jau tikslus etalonas, bet buitinėm reikmėm sueis. Kai dariau prietaiso panelę, tai tame prietaise buvo sumontuotas 5MHz generatorius. Jis naudojamas kai staiga reikia pasitikrinti, ar koks dažnuminis prietaisas nenuplaukė į dausas. Senasis generatorius buvo padarytas naudojant senas tarybines TTL mikroschemas ir aišku davė stačiakampį su visom privalomom harmonikom. Jau planavau į perdarytą prietaisą kišti tą generatorių, bet poto … užmyniau ant tos schemos ir ji trakštelėjo. Todėl prietaisą surinkau be generatoriaus. O dabar labai labai neskubėdamas nutariau padaryti tą generatorių per naujo. Tik dabar užsinorėjau gražios sinusoidės. Internete radau keletą schemų ir naudodamas archaine pjaustytos plokštelės technologiją pradėjau dėlioti generatorių. Viena schema nesuveikė, kita schema nesuveikė, poto pakeičiau vieną tranzą ir kažkaip netyčia jau užfiksavau kažkokius elektros virpesius- traukulius. Tačiau schema pirmiausia buvo labai silpna energetiškai- reikėjo išėjimo stipriako. Poto užtikau harmonikas. O poto, kai sumontavau filtrą pamačiau, kad reikia didesnės amplitudės.
Taip gimė šis prietaisiukas:
5MHz etalonas
Kai dažnio stabilizatorius panaudotas labai gražus auksinis 5MHz kvarcas iš senos tarybinės matavimo technikos. Paprastai tokie būna sukišti į termostatus, tačiau man užtenka ir tokio tikslumo.

Pati schema gavosi maždaug tokia. Ją paišiau jau po surinkimo ir gal kur nors ką nors praleidau. Kai kurios detalės nereikalingos, tačiau jos liko schemoje po eksperimentinio montavimo ir aš jų nepašalinau.
5MHz kvarcinio generatoriaus schema sinusoide
(schema pasididina)

Ant pirmojo tranzo surinktas generatorius, kuris duoda nelabai švarią sinusoidę. Tačiau to generatoriaus išėjmas labai jautrus, todėl ant antro tranzo padarytas emiterinis kartotuvas. Iš jo signalas papuola į low-pass/high pass filtriuką kuris pasigimdė be jokių skaičiavimų. Filtras nelabai geras ir jis žiauriai nupjauna signalo lygį. Todėl stovi operacinis stiprintuvas kuris užkelia signalą iki normalesnio. Pakeliui dar suformuojamas šioks toks DC poslinkis, kad operacinis neapipjaustytu signalo. Antras operacinis- buferis. Jis pilnai izoliuoja išėjimą nuo stiprinimo ir niekas iš išorės per daug negadina signalo parametrų.

Gavosi toks signalas:
kvarcinis generatorius sinusoide
Mano oscilografe yra primityvus dažnio analizatorius, tai va jis čia jau nebeužtiko harmonikų. Bet jų tikrai turi būti.

Biški apie detales. Rezistorius dėjau visokius, bet pagrinde 1.5K, 22K, 100K, 47K ir panašiai. T.y. kas papuolė po ranka. Kodikai arba kokie papuolė ant stalo (t.y. šrotas) arba 52pF (ju kažkur daug gavau).
Pirmas tranzas BC945 iš ATX maitblokio, antras KN2222A iš kažko išplėštas. Va operacinis nėra standartinis lengvai surandamas: tai Texas Instruments /National LMH6655. Oho:Low Power, 250 MHz, Low Noise Amplifier… Bet aš juos nulupau nuo kažkios prabangios plokštės.
Plokštė maitinasi nuo 12V (tai operacinio maksimumas), tačiau veikia ir nuo mažesnės įtampos.

Schemoje nepavaizduoti filtriniai kondikai ir droselis.

Vasarinis atostoginis straipsniukas

August 7th, 2014

Kaiptais jau gaunasi, kad vasaros metu nelabai čia ką ir parašysi. Ypač, kai taip karšta, pats jau beveik smingi, o čia dar aplinkui visokie kompai galuosi su karsčiais. Todėl ir nelabai norisi ką nors dirbti. Nors biškutėlį bandom:

for fun
Kodėl ten toks suvingiuotas takelis? Aukštadažnis PCB droselis? Nanosekundinis užlaikymas? A nifiga. Paprasčiausiai buvo laisvos vietos ir tokia nuotaika buvo. Čia šiaip, for fun padaryta. Tai laidas iš išorinės baterėjos į BAV99 dvigubą diodą. Ir tiek.
Read the rest of this entry »

Greituminis motoriukas

July 24th, 2014

Jau daugybė metų aš turiu šitą motoriuką. Dėl jo specifikos niekada net ir nebandžiau jungti. Ir jau nepamenu kur aš jį radau… įtariu, kad kai mūsų firma nuomavo patalpas radio gamykloje, radau dokumentų spintoje.

Kuom motoriukas įdomus? Nu jis kiek suprantu, skirtas frezuoti ir gręžioti PCB. Man patinka jo apsūkos: nuo 20000 iki 72000 apsukų per minutę. Taip, nesuklydau: nuo dvidešimt tūkstančių iki septyniasdešimt dviejų tūkstančių apsukų per minutę… Kai žiūrėjau į šiuolaikinius to pačio motoro datašytus, rusai pakėlė max leistiną greiti iki aštuoniasdešimt tūkstančių apsukų per minutę… manau jie paprasčiausiai tik padidino skaičius popieriuose ir nieko nedarė su pačiu motoru.

spindelio motoras
Read the rest of this entry »

Pirmoji pagalba

July 22nd, 2014

Atrodo durna tema tokiems puslapiams. Tačiau po nedidelio nelaimingo atsitikimo nutariau parašyti straipsniuką. Aišku jūs sakysit- pas Levą tai namie visokios tekinimo-gręžimo-galandinimo staklės, karšti lituokliai, lazeriai, baisiulingi chemikalai ir dar kas nors, o pas jus nieko baisaus nėra. Deja, nelaimė pasislėpusi gali būti bet kur: perdėjinėjau į naują kompo korpusą visokias geležėles ir su ranka nutariau išspausti FDD dangtelį, tą plastikinį. Aišku jis nesispaudė, poto trakštelėjo ir išlėkė. Ranka nusprūdo ir atsitrenkė į aštrią kiniško korpuso šerpetą. Tai buvo nepirmas kartas. Tačiau šis kartas buvo rimtesnis- mano rankose venos aiškiai matosi, tiesiog narkomano svajonė. Taigi aš kirtau į tokią veną ant rankos… Ir pirmą kartą gyvenima aptūrėjau veninį kraujavimą. Tą tikrą, klasikinį- tamsus kraujas, upeliukas ir nestoja. Pirmiausia, praėjus gal kokiai 0,25s daliai aš, pasikliaudamas savo šunišku instinktu susikišau žaizdą į burną … ir supratau kad kažkas ne taip, kai mikliai pajutau didoką kiekį kraujo burnoje. Tada pažiūrėjau į žaizdą ir supratau, kad čia ne paprastas įpjovimas. Kraujas tamsus ir teka stabilia srovele. Taigis veninis kraujavimas- pirmoji pagalba. Pirmiausia- nepasitikėkite kitais žmonėm. Viena moteriškė pribėgusi pasisiūlė padėti, bet kaip pamatė kraujo upes dingo kaip į vandenį. Antra taisyklė- nepanikuokit. Kraujo organizme daug, o išteka mažiau nei atrodo- kraujas gerai dažo ir terlioja. Panika kelia kraujo spaudimą- daugiau bėga. Todėl ranką po lediniu vandeniu- pakeliui nusiplauna kokie galimi nešvarumai. Šiaip, daktarai nerekomenduoja užspausti žaizdos ranka- nes padidėja tikimybė įnešti infekciją. Tačiau aš rankas plaunu labai dažnai, ypač po šūdo čiupinėjimo. O ir plaudamas žaizda kiek nusiploviau ranką. Todėl pirščiuku užspaudžiu žaizdelę ir kreipiuosi pagalbos į vyriškį (žymiai didesnė tikimybė kad jis neapalps, o ir turės automobilį). Jis paklausia gal man reikia pleistriuko… tačiau trumpas piršto atitraukimas nuo žaizdos viską mikliai paaiškina. Kol nešama auto vaistinėlė męs toliau šaldom ranką- ranka taip atšalą, kad kraujas vos vos teka. Tada pamatom, kad žaizdelė visai mažytė, bet tikriausiai gili.

trauma
(tvarstis užtvirtintas paprasta izoliacija)
Read the rest of this entry »

Panelių ir ženkliukų gaminimas

July 15th, 2014

Kai jau pagaminam prietaisą, reikia jį kaip nors dizaineriškai sutvarkyti, kad jis padoriau atrodytu ir jis taptu ergonomiškas. Vienas iš elementų kuriuos reikia sutvarkyti yra panèlės ir falšpanèlės. Taip pat prie to priskiriu logotipų ženkliukus, užrašus ir kitokias smulkmenas.

Čia mano remontuojamo prietaiso priekinė panèlė. Matosi LCD ekraniukai, mygtukai, jungtys…
paneles pjaustymas lazeriu
Read the rest of this entry »

Fire assay

July 7th, 2014

Šiuo metu aš dirbu chemiku-laborantu. Nes mano chemikė laborantė atostogauja. O ji, tikras kakulis, paliko gana didelį bardaką ir per skubėjima nenurodė, kad daug tyrimu dar nepadaryta. Tai dirbu stipriai ir nervai nelaiko ką nors kurti šiems puslapiams. Bet va parašyti apie darbą galiu biški. Šiaip, norėjau panašiai rašyti į wikipediją, bet poto nusviro rankos. Ten reikia gražiai viską parašyti, su nuorodom. O iš kur tos nuorodos, kad fire assay arba “bandymas ugnim" naudojamas šimtus metų, tačiau aprašomas tik keliose knygose ir šiaip, yra kaip burtininkavimas su moksliniu pagrindu.

Todėl va jums iliustruotas fire assay for dummies:

Bandymas ugnimi tai metalurginis procesas arba paprasta neorganinė chemija ir fizika aukštoje temperatūroje. Dažniausiai tiriam auto katalizatorius, todėl ir paaiškinsiu šią chemiją. Poto gal kas kur supranta Lietuvių kalbą, išvers sapaliones į bendrinę kalbą ir įdės į darbo puslapius.
Tai autokatalikai tai gana įvairi aukštatemperatūrinė keramika kurios paviršius padengtas įvairiais junginiais, tame tarpe ir brangių metalų Pd, Pt, Rh ir k.t. Paladis dalinai būna oksido pavidale, o šio metalo oksidas specifinis- jis atsparus rūgštim. Todėl norint ištirti kiekybiškai, kiek % metalo yra katalizatoriaus masėje, reikia katalizatorių chemiškai suskaidyti. Galima tirpinti labai piktoje HF rūgštyje, bet tai žiauru. Todėl naudojamas fire assay- ugnies procesas.
Katalizatorius sumalamas. Reikia sumalti smulkiai, iki pudros, kad praeitu per 100μm tinkliuką. Eksperimentui reikia apie 10g medžiagos, bet gerosios medžiagos pasiskirsčiusios netolygiai, todėl yra visa eilė procedūrų, kurios aprašo teisingą medžiagos pavyzdžio paėmimą. Šiaip, 90% laboratorijos klaidų būten ir yra neteisingame pavyzduko paėmime.
Taigi, teisingai paimtus miltukus maišome su fliusu. Fliusas (iš vokiečių kalbos kogero- takus?) tai borakso, smėlio, sodos, anglies (grafito ir kokso pavidale) mišinukas + pernešimo metalas. Aišku visos medžiagos švarios. Kadangi brangių metalų ten vos vos, išgautą metalą nesugrabaliosi. Todėl naudojamas metalas nešėjas- bet koks kontroliuojamas, kiek kilmingesnis metalas. Galima būtų naudoti kokį auksą, bet jis rupužė kiek brangus. Sidabras biški per žemos temperatūros- prie paladžio platinos temperatūrų jis pradeda stipriai garuoti. Todėl naudojamas arba varis arba nikelis.
Aš naudoju varį, nes jo darbinė temperatūra mažesnė ir ji lengviau apdoroti. Kai kurios laboratorijos naudoja nikelį- jis daugiau sugeria kilmingų metalų. Bet jo tolimesnis tyrimas labai komplikuotas- reikia turėti kibirštinį spektrometrą (jis kainuoja daug) arba užsiknisti su tirpinimu.
Read the rest of this entry »

Alkūninis velenas

July 6th, 2014

Labai jau karšta. Gerai, kad garaže vėsu. Bandžiau tvarkytis bardaką, bet greitai atsibodo. Poto radau garaže Linksys bevieli ruteriuką. Perrašiau į DDWRT ir pasigaminau bevielį tinklo kartotuvą. Dabar internetas atsirado ir garaže. Nu poto, vietoj to, kad tvarkyti geležėles pradėjau žiūrėti youtubą. Nuo vieno filmuko iki kito kol pamačiau filmuką, kaip tekinamas alkūninis velenas. Ten naudoja specialų keturių čiupiklių griebtuvą ir ten galima išcentriškai pritvirtinti ruošinį. O poto netyčia radau kaip tai daroma su mano turimu trijų čiuptuvų griebtuvu.

Pakėliau kažkokios kiniškos geležies gabaliuką (ten tikrai ne plienas, nes lankstosi labai lengvai, minkštas ir veliasi) ir pabandžiau “ant durniaus" padaryti mažiuką alkūninį veleną. Dėl geležies minkštuma pirmas blynas kiek sulink ir nafig ištrūko iš griebtuvo. Gerai, kad dažnio keitiklis iškarto aptiko anomaliją ir išjungė veleną.

Antras dublis biški geresnis:
Alkuninis velenas savadarbis
Read the rest of this entry »

Random fotkės

July 3rd, 2014

Šiaip nieko naujo nepagaminau, gal kiek patobulinau VFD laikrodžio firmwarą, todėl dedu visokias nelabai senas nuotraukas iš telefono su nedideliais komentarais, gal kam nors bus įdomu.

Fotke
Rusai visada triedžia (ypač balandžio mėnesi) kad jie išrado radiją. Italai kiša Markonį. O anglai paprasčiausiai parašė, kad normalias transliacijas pradėjo anglas ir jie dėjo ant kitų… :)
Read the rest of this entry »

VFD laikrodukas

June 29th, 2014

Tai mano VERBARIUS laikrodžio versija. Verbarius tai Lebedevo brandneimas, o šiaip, tai paprasčiausias laikrodis, kuris laiką rodo ne tik skaičiukais, bet ir tekstu. Kaip tik į rankas papuolė VFD ekraniukas kuris stovėjo prie kažkokio kasos aparato. Jis papuolė nelabai išdegęs ir dar buvo su žinomu modeliu. Todėl internete greitai radau jo datašytą.
VFD laikrodis
Read the rest of this entry »

Nežinomas prietaisas

June 24th, 2014

Sveiki! Padėkit nusatatyti kas per prietaisas čia:

nezinomas prietaisas HV

Kai kurios nuotraukos išsididina. Šis prietaisas šioje būklėje neskleidžia radiacijos. Čia biški pasisaugojau, nes keistokas prietaisas. Jis biški apardytas. Tačiau pagrindinė schema išliko.
Read the rest of this entry »

Unhappy Tikbalang