Apie Z ašį jau pašnekėjom. Prie jos galima tvirtinti įvairius instrumentus- kokius nors klijų pistoletus, drėlytes “ala dremel“, tušinukus, repitografus, flamasterius ar savadarbius instrumentus.
Kadangi turimas grąžtelis Hobby Drill dažnau naudojamas kaip rankinis instrumentas, tai nutariau pasidaryti savo frezavimo įrankį. Pirmiausia reikia pagalvoti kokios jėgos veikia frezą tokiose CNC staklytėse- gana stipriai stumiamas į šoną ir dar neturi vaikščioti aukštyn žemyn.
O kaip sukimosi instrumentą nutariau panaudoti paprastą kolektorinį varikliuką. Nuotraukoje guli ir gana galingas motoriukas skirtas lėktuvėliams, tačiau jis gana smarkiai kaista kai neskrenda. Kiniški pigūs motoriukai atkrito dėl savo garso, kaitimo ir ašinio klibėjimo.
Todėl teko pasirinkti iš senų tarybinių motoriukų. Nuotraukoje- ДПМ-30-Н1-03, ДП25-1.6-3-27 ir viena ДПМ-30 modifikacijų su nuimtu tachoreguliatorium.
Rusiški motoriukai dirba labia tyliai palyginus su kiniškais, taip pat jiems reikia aukštesnės įtampos (darbinė 27V). Dirba tyliai, todėl kad sudėti normalūs guoliai, rotoriai subalansuoti, naudojami tekinto metalo korpusai ir tikri grafitiniai šepetėliai.
Vieno motoriuko darbinės apsūkos 3000, kitų - 9000. Jėgos jie turi, nors tik keli vatai galios (5…6.5W prie normalių darbinių parametrų). Jei ką domina– internete tikrai yra visi techniniai parametrai.
Tačiau motoriukai turi nedidelę eigą- aukštyn žemyn (liuftas). Jis motoriukuose naikinamas įterpiant plonas tarpines į guoliavietes.
Taip nėra gerai frezavimui. O ir guoliukai variklyje nėra labai tvirti. Todėl, iš lyšnos 8mm ašies nutariau pasidaryti ašį kuri ir perims visas šonines ir išilgines apkrovas.
Čia jau kiek sunkiau atkartoti neturint tekinimo staklių, bet kažką panašau reikėtu suorganizuoti.
Iš kairės į dešinę: bronzinė mufta- kiek panaši į tas aliuminines. Jos paskirtis yra leisti variklio ašiai kiek nesutapti su pjovimo ašim. Tarpelis tarp dviejų muftos elementų užpildomas porolono gabaliuku ir/ar silikonu. Taip ganasi tokia metalo-gumos-metalo mufta.
Toliau eina du guoliai su flanšu (ball bearing with flange)- juos išlupau iš senų dauginimo aparatų, kartu su 8mm ašim ir taip pat paėmiau tas plienines guoliavietes. Ašis turi įpjovas kuriose įsistato “zakliopkė" kuri remiasi į guolius. Tuo tarpu guoliu flanšai remiasi į guoliavietes. Nedidelė vielutė padeda sureguliuoti įtempimą, kad ašis nejudėtu. Baltas daiGčiukas ant ašies nereikalingas, jis mėtėsi, tai iš užmoviau. Toliau ašis pereina į 4mm sriegį ant kurio užsisuka pirktinis griebtuvas iš Senukų parduotuvės.
Surinkus šią konstrukciją teko daug pavargti kol ištiesinau visą ašį- pasirodo griebtuvas biški kreivas, ašis taip pat ir panašiai. Kadangi ašis geležinės (iš kiniško plieno) tai gana lengvai (su plaktuku… ) sutiuninau, kad į griebtuva idėta frezelė ar gręžtelis sukasi centre.
Čia pridėtas asinchroninis variklis ir dabar naudojamas variklis. Pastarasis labai daug dirbęs pas mane kaip rankinė drėlė, tai jau biški kaukia. Ruošiuosi pakeisti į vieną iš tų kur aukščiau nufotkinta.
Cha! Sukasi rupužiokas.
Čia pirmi savadarbio softo bandymai. Grubus apdirbimas su …. nulaužtu graviravimo įrankiu. Kažkada pirkau tokius mikro-mikro ir naudojau rankiniam instrumente, ir ten tik pyst ir nulūžo galas. Gavosi kaip ir vos ne milimetro pločio bukas galas. Bet aštrus rupužiokas- visdėlto kažkoks spec metalas.
Ten toliau nuotraukoje matosi 1000 stepų atstumas.
Nu bet ir žviegia tas instrumentas, kai pjauna riebesnį sluoksnį medienos (čia naudoju sausą beržą).
Pabandysiu paaiškinti, kaip aš dariau savo staklytes. Kadangi dariau be brėžinių, tai nelabai yra ką parodyti. Todėl biški papaišiau tokių “IKEA" stiliaus paveiklsiukų.
Iškarto pasakau, kad tai pirmas blynas ir konstrukcija turi rimtų trukūmų. Bandysiu tas problemas aprašyti eigoje.
Taigis, Z ašis. Šios ašies eiga mano prietaise minimali- gal kokie 5 cm. Ilginant eiga atsiras stabilumo ir tvirtumo problemos.
Surinkti šią detalę geriausia ant “U" profilio, tačiau tokio man tinkamo nebuvo, todėl surinkau iš dviejų “L" profilių.
Radau kiek senesnes chemines foto nuotraukas ir video filmukus telefone.
Čia aukso drumzlės. Tai turi gautis, kai eksperimentas pavyksta. Čia bent jau gražiai nusėdo ir metalas švarus. Aišku jį aš perploviau su skirtingom rūgštimis, kad pašalinti nekilmingus metalus. Read the rest of this entry »
Kartais reikia susidurti su žemės darbais. O žemės darbai “viešoje" vietoje yra gana komplikuotas reikalas- ten niekas neatsimena kur kas pakasta. O jei nutrauksi kokį nors kabelį- bus problemos. Ne tik kažkokia nebaisi bauda, bet ir remonto išlaidos. O dar baisiau, kabelio (ar kitų komunikacijų) naudotojas gali tau užkrauti prastovos nuostolius. Jei nukirpsi kokį nors optinį kabelį, koks nors telekomas gali paskaičiuoti visų atjungtų klientų mokesčius, o jei atšildysi kokios nors maGsimos šaldytuvus, tai gali ir prisipirkti pašvinkusių produktų.
Mūsuose teoriškai yra žemėlapiai kur kas eina, bet žemėlabai dažnai neatitinka. Galima išsikviesti kokį specialistą. O dar kaip uždokumentuoti to durno “specialisto" darbą, kai jis rankute mostelį- tipo kasti galima…
O kaip tai daroma didesniam ir senesniam metropolyje? Read the rest of this entry »
Kadangi žadu aprašyti mechaninį projektą, tai pradžiai pradedu nuo BOM (Bill Of Materials). Iš karto pranešu, kad nesu mechaninių projektų guru. Paprastai tai kas liečia kokią mechaniką ar drožybą, man viskas gaunasi kreivai ir šleivai. Klasikinis variantas- inkiliuko tiesaus nesugebu sukalti. Tos lentynos gavosi beveik tiesios vien tik todėl, kad jų elementai jau buvo supjaustyti gamykloje.
Mums reikės įrankių. Visokių atsuktuvų jau visi turit. Dar reikės gręžtuvo ir keletos grąžtelių (2.5, 3.2, 4.1, 8 mm ir panašiai). Šitas projektas beveik gavosi vien tik todėl, kad neapsikentęs nusipirkau (pagal skelbimą) mažiausias kiniškas gręžimo staklikes. Manau, kad naudojant paprastą drėlę man nelabai gautusi. Gal kiti labiau patyre.
Dar reikia įsigyti kniedytuvą ir keletą komplektų kniedžių. Aš pagrinde naudojau tas 3 su biški milimetro aliumines kniedes su paslėpiamoms galvomis.
Metalo pjūklelis irgi pravers.
Taip pat reikia įsigyti M3 varžtelių, veržliukių ir šaibų. Dar ir spyruokliuojančių poveržlių. Varžteliai vieni su paslėpiamom galvom, kiti ne. Pradžiai viskas surenkama ant varžtelių. Vėliau dalis varžtelių pasikeičia į kniedes.
Manau reikės dildės. Aš naudojau visai mažytę metalo dildę- nes tikrai kartais kas nors nesueina ir reikia padildinti.
Gal reikės ir didesnių varžtelių. Ir nedidelių medvaržčių. Read the rest of this entry »
Tai dar vienas straipsnelis vedantis prie mano mechaninio eksperimento.
Žingsniniai varikliai tai supaprastintai elektromagnetai ir magnetai viename korpuse. Elektromagneto magnetinė jėga priklauso tik nuo srovės ir vijų skaičio. Kaip ir paradoksas gaunasi, kad įtampa kaip ir nesvarbu. Čia jei motorai būtų pagaminti iš superlaidininko. Kadangi naudojama paprasta viela, šioks toks įtampos kritimas egzistuoja. Todėl ir motoriuko etiketė turi šią informaciją:
3V ir 1.2A. Tai reiškia, kad motoro darbinė srovė yra 1.2A ir tada ant apvijų kris apie 3V. Daugiau 3V kaip ir neverta duoti. Gaunasi, kad steperiai yra srovės vartotojai, kaip LEDai. Read the rest of this entry »
Yra tokia akumuliatorių šeima- sidabriniai. Šiaip jie jau seniai naudojami- jie pirmieji kilo į kosmosą ir tikriausiai pirmieji leidosi į mėnulį. Bent jau pirmasis palydovas “sputnikas" ir amerikiečių mėnuldžipiai tikrai naudojo tokio tipo akumuliatorius. Aišku akumai turi ir neigiamų sąvybių- mažai krovimo iškrovimo ciklų, iš šiaip brangoki. Tačiau viena sritis, kur brangumas kartais nesvarbu, yra karinė technika. Vienoje karinėje technikoje radome atsarginius nenaudotus akumuliatoriukus. Gerai, kad nenaudoti- viduje nebuvo kalio šarmo elektrolito.
Jau senesniam straipsnyje apie solder bridge rašiau, kad litavau kelias PCB su daugybe tranzistorių ir mažu procesoriuku.
Dabar biški plačiau apie tai… Viskas prasidėjo nuo fantazijos, kad reikia valdyti steperius ne tiesiogiai per kompą ar nuo MCU, bet per paprastas “dukterines" plokšteles kurios pačios turi savo menką protelį ir sugeba dirbti savarankiškai. Ta įdėja buvo labai “orinė". Kitas faktorius buvo, kad radau kažkokius moduliukus, kuriuose buvo prilituotos ATMEGA48 mikroschemos. Tik labai iškrypusiam korpuse. Tos mikroschemos visur maišėsi ir grąsinosi pasimesti. Trečias faktorius- tai kiniškos PCB. Naudojant buitinę PCB technologiją, tokias bluseles kaip šie procesoriukai nesulituosi. Taip gimė ši PCB. Read the rest of this entry »
Vienas toks žmogus turėjo didelį Samsung telefoną. Tą iš naujesnių. Tačiau telefonas išsprūdo ir trenkėsi kampu į keramines plyteles ir dužo viduje biški. O žmogus susigalvojo, kad jam reikia dabar Blackberry 10 serijos. Nu žodžiu iš vienos plytos perėjo į kitą plytą. Vienoje plytoje Android, kitoje- windows. Tikriausiai.
O dabar prasideda… čia bambėsiu kiek labiau apie blakbėrius, bet klius ir kiek samsungui.
Visa bėda, kad žmogus turi daug kontaktų- tiksliau samsunge buvo 1416 telefono kontaktų. Dar kažkiek šimtų pačioje SIM kortelėje… Kai visą šitą nesamone perkelti? Logiškiausia, susiinstaliuoti softą, import-export ir viskas.
Samsung Kies leidžia eksportuoti į CSV, kažkokį vidinį formatą ir į virtualias vizitines korteles (čia kur vienas failas vienam kontaktui. T.y. 1416 failų direktorijoje). Padarom visus variantus, nes dar neaišku, ką valgo Blackberry softas.
Suinstaliuojam softą nuo juodos uogos- kažkoks Blackberry Link. Oblia. Nėra importo, tik iš … Outlooko importuoja. Read the rest of this entry »
Kad ištirpinti tai kas prie normalių sąlygų netirpsta, reikia sąlygas padaryti nenormalias. Šiuolaikinis mokslas dažnai naudoja tokius mažiukus “autoklavus" - hermetines talpas kurios keliama temperatūra ir slėgis. Naudojant visokias bjaurias rūgštis tos talpos dažniausiai padarytos iš storo teflono, o aplink dar šarvas iš kažkokio kitokio plastiko. Tokios kapsulės vadinamos bombomis. Nes jos tikrai kartais sprogsta kaip bombos. Plastikinius indus geriausia šildyti su mikrobangu krosnele. Taip ir gimsta mikrobanginis mineralizatorius. Tačiau tai nėra teisingas terminas. Angliškai tai microwave digestor. T.y. mikrobanginis virškintojas. Jis “suvirškina" tiriamas medžiagas.
Nusipirkom tokį prietaisą. Tiesa šis modelis nėra labai prabangus, tačiau savo darba atlieka. Vienas toks žmogutis privačiam pokalbyje pasakė, kad tie visi navarotai dažniausiai visiškai nereikalingi, ir tą patį darba atlieka tos pačios bombos sukištos į buitinę mikrobangę. Tik vienas momentas- reikia atspėti šildymo galią, kad nesprogtu .
Todėl mūsų modelis turi slėgio matavimą.
Čia dar nepilnai sumontuotas- ventiliacija veda į kambarį. Vėliau viską teisingai sujungėm į tikrą ventiliaciją. Read the rest of this entry »
) sutiuninau, kad į griebtuva idėta frezelė ar gręžtelis sukasi centre.
