Kažkada mano mokino tikimybių teorijos. Beveik nieko neatsimenu, nebent tai kad 1 tai įvyks, 0 neįvyks, o viskas tarpe yra tikimybė. Jei kokios nors tikimybės privalomas (AND) tai tuos skaičiukus reikia dauginti…
O dabar prie praktikos. Prašom paskaičiuoti tikimybes kad:
Ta lempa yra ne tipinė, o vakarų Vokietijos senoviško standarto ir bet kokia netinka
Tos lempos gana retos ir naujos (NOS) ir patikrintos kainuoja daug pinigų (100+€)
Kad Lietuvoje kažkur yra tokia NOS lempa
Kad tą lempą kažkas nutars išmesti
Kad ta lempa atsidurs dėžėje su kitomis lempomis ir jas atneš pas mane į darbą
Kad aš ateisiu kažkokią dieną ir pamatysių tą dėžę su lempomis ir tarp daugybės rusišku susidomėsiu kartono ritinėliu ir kad niekas neišpils tų lempų į didmaišį
Kad ta lempa bus būtent tokia kokios man reikia, sveika, veikianti ir nepasėdusi
paprastas kartoniukasgal tai rusiska E5?O, tai vokiškaNOS! Karlai, tai NOSSukeistos. Prie ofisinio apšvietimo matosi!Truputi nesimetriška
Visada norėjau pagaminti radiją kuri veiktu. T.y. kažkaip galima pasirinkti radijo stotis (selektyvi) ir kad garsas gautusi. Deja, kažkaip gyvenime nepasisekė- vaikystėje ir paauglystėje augau po stalino vargonais, o ten grojo tik viena stotis- Majakas. Ir grojo pyktybiškai- per visą diapazoną ir netgi nereikėjo įjungti radiją. Ir iš principo, net nereikėjo radijos- bet kas, kas turėjo blogą kontaktą (minimalus puslaidininkis) grojo tą pačią radijo stotį. Grojo nepajungtos prie nieko garso kolonėlės, metalinės vielos kaimyno šiltamyje buvo po keliasdešimt voltų potencialu- dėl to kentėjo jo agurkai ir panašiai. Todėl mano “radijo megėjiškumas” tai ir pasibaigė.
Praėjo labai daug metų, atsirado PCB firmos ir aš užsakiau keletą PCB. Jos biški veikė, bet nelabai. Labai greitai atsibodo ir aš viską užmečiau. Tai buvo 2019 metais…
Versija su mažais konturais (mažos ritelės)
Buvo ir kita versija. Net pirkau kiniškus “konstruktorius“- jie kiek ir veikė, bet norėjosi savo. Savo tai kad viskas pagal mane. O būtent “savo” variantas ir neveikė.
Atėjo “dabar“. Ir betvarkant šiukšlyną vėl radau tas PCB. Dabar jau turiu kiek daugiau prietaisų, o ir fazendoje kiek geresnis AM ryšis. Kiek dar padėjo lempinių radijų remontas. Ir šiandien, mano lavoninė PCB atgijo. Pradėjo groti kelias radijo stotis, pagrindė iš baltarusijos1. Pagrindinės bėdos- tranzistoriai kurių parametrai ir kojų išdėstymas neatitiko tikrovės, tranzistorių darbo režimų parinkimas- jie gi subinės yra srovės prietaisai, o štai lempos – įtampos. Čia ir kilo visos bėdos.
Bersija su “standartiniais”, dideliais konturais.
Ir dar reikia prietaisų- generatorių, multimetrų, oscilografų ir visko kito. Nes superheterodine yra per daug parametrų ir jie visi turi sutapti. Nors tai vadovėlinės tiesos, biški surašysiu:
Įėjimo konturas turi būti sinchroniškas heterodinui.
Heterodinas turi būti sinusoidinis, be harmonikų.
Tarpinio dažnio stiprintuvas turi būti be iškraipymų- papildomos harmonikos čia nereikalingos.
Heterodinas ir maišytuvas turi veikti viena kryptimi- męs gi nenorima padaryti AM siųstuvo.
Tikrai daugiau nerašysiu šiame straipsniukyje. Nes viskas veikia šūdinai- pilna harmonikų ir ta patik radio stotis atsikartoja daug kartų, viskas priklauso nuo rankų padėties, viskas cypia ir burzgia. Bet vistiek kažkoks malonumas atsirado, nes prabilo mano PCB su superheterodinu.
Gal ateityje, jei viskas pradės veikti ir aš viską suprasiu, tai pasidalinsiu išmintimi. Nors tokia išmintis visiškai neįdomi šiais laikais.
Kogero aš klystu. Gal tai kažkas tokio kaip “Radio Signal” ar “Радио Лента”. Ir gal net transliuoja iš Lietuvos. ↩︎
Yra toks prietaisiukas, XRF (rentgeno fluorescencinis spektroskopas). Čia modelis M, su didžiausiu detektorium, 50kV rentgeno lempa ir kas svarbiausia, su daugybe licenzijų, nes tai kartu ir demonstracinis modelis.
Kaina jo kažkiek virš 35K€ (patikslinsiu). Ir aišku jame nebeveikia USB jungtis. Gamintojas sako, čia baisus remontas, reikia spec priemonių ir t.t.
Todėl va jums galerija to, kas anot gamintojo negalima net oficialiam atstovui- ardymas ir vajėzau, komponentinis remontas.
Viskas be ekranoEtažerėiš kitos pusėsUSB, SD ir power modulisUSB mini lizdasojojoi radiacijaKreivasNuluptas nuo PCBPCB pažeidimasNėra rezistoriaus ant ID linijosPrilituota su daugiau alavoNesimato viskas. O USB korpusas pritvirtintasVeikia!
Ardosi paprastai- pašalinus juodą rankeną, reikia išsukti 6 važtelius su “security” galvute- tinka paprastas minusinis atsuktuvas :).
Viduje gana trumpas laidas tarp ekrano ir viso kito. Todėl kiek atsargiai. Ekrano jungtys sutvirtintos varžtais, tai pačios neišsitrauks, o jei timptelėsit, tai išlupsit su viskuo.
Turiu pagirti naujo modelio kūrėjus- pagaliau USB ir Power jungtys eina ant papildomos PCB ir nebereikia keisti visą kompiuterį. Aš nežinau, kiek kainuoja ta dukterinė plokštė, bet detalių kataloge jos nėra.
USB jungtis išrauta- ID ir žemės laideliai nuplėšti (ID pilnai, žemė dar kabo). Pats USB lizdas beveik neprilituotas prie korpusinių jungčių. Teko kiek paskusti PCB ir su lydmetalio gabalu pritvirtinti jungtį. ID jungtis nenaudojama, o žemė bendra su korpusu. Tai manau, su kompiuteriu gali veikti ir jei tas kontaktas bus ir nutrauktas.
Irformaciniai (DATA+ ir DATA-) kontaktai nepažeisti.
USB kištukas man kiek nematytas, todėl naujo neturėjau. Teko panaudoti seną. Aišku biški prakeikiau PCB projektuotoją, kad jis apsauginę mikroshemą pastatė taip arti pačio lizdo, nors aplink daug laisvos vietos- mano lituoklis nelabai ten lenda.
Detalių kainos pas gamintoją: PCB – 523.50 € darbas – 370.00 € (nes išardymas ir modulio pakeitimas užtrunka 2,5 valandos. 148 €/h.)
Sekantis pacientas- Philips Philetta 283. Ganėtinai maža, bakelitinė radija su AM/FM. Tačiau turi didelį minusą- maitinimas be transformatoriaus. Visų lempų kaitinimas (ir pašvietimo lemputės) sujungtos nuosekliai ir per rezistorių pajungtos prie rozetės įtampos. O DC V+ irgi generuojama tiesiai iš rozetės. Ko pasekoje vienas iš rozetės laidų tiesiogiai pajungtas prie korpuso. Gaunasi, kad su 50% tikimybė, kad palietus metalinę detalę duos per nagus ar net užmuš. Sistema panaši į “all american five“, tik čia jau 220V ir EU nėra poliarizuotų rozečių. Ir lempos 6, nes palaiko FM. Kažkaip galvojau įkišti izoliacinį (skiriamąjį) transformatorių, bet reikia virš 40W ir vietos beveik nėra.
Elektros sprendimas- jei dega neoninė lempa, tai radija teisingai pajungta- korpusas prie neutralės.
Pajungus į rozetę, balastinis rezistorius įkaito iki raudonumo- kažkas negerai. Pasirodo, pats baisiausias kondensatorius, kuris prijungtas prie AC 230V užsitrumpino. Tačiau balastinio rezistoriaus varžos užtenka, kad saugiklis nesuveiktu. O toliau klasika- pašalinus kondensatorių, kelis purkštelėjimai “Kontakt cleaner” ir visų lempų persmaukymas. Ir radija pradeda groti. Toliau eina keistų kondensatorių keitimai. Ir vėl visi turi vidinę varžą, ir vėl negalima išmatuoti talpos. O ir elektrolitas kaista. Todėl po biškį viską keičiam.
90 omų rezistorius kairėje papilkavo, nes buvo net raudonas nuo karsčio. Diduma kondensatorių pakeista.
Keli kondensatoriai kiek įdomūs- su trim kojom. Pasirodo buvo kondensatoriai su ekranu. Bent pora tikrai yra. Teko keisti į ne ekranuotus.
O poto, keičiant elektrolitą sulaužiau vieną lemputę… o ten tokia specifinė, 45V ir 0.1A kaitinimas. Teko laukti kelias savaites pakaitalo.
Korpusas bakelitinis (tikriausiai, rudas plastikas), tik buvo nudažytas, nes čia “dramblio kaulo edition”. Senus dažus nulupau, nudažiau kaip sugebėjau. Dabar liko tik rankenėlės, nes jos yra vienintelė apsaugo nuo nupurtymo.
12V 0,1A edisono lempučių neturiuTrumpiklis- kondikas ir matosi 3 kojų kondikas.3 kondikai viduryje- in/out sintetinės žemės. Jei bus pramuštas, tai patefonas ir kolonkė tampa po įtampa
Kelios nuotraukytės iki remonto. Kiek įdomesnė centrinė- rodykle pažymėtas keistas objektas (kondensatorius) yra taip vadinamas “kondikas žudikas”. Filtrinis kondensatorius kuris turi filtruoti įtampą iki lygintuvo. Dabar čia (nu panašiai į čia) statomas tik “Y” klasės kondensatoris, kuris “garantuoja gedimą be trumpo jungimo”.
Po remonto (visų kondikų keitimo) radijukas veikia. Gaudo AM/FM, padoriai groja, siaubingai kaista korpusas (bet dažai nesilupa). Rankenėles kažkokias atprinteriavau, bet jau antrą savaitę nepaimu- užsipuolė eilinis, planuotas fazendos remontas.
Tai tik bandymai su www. Norėjau, kad mano puslapiuose veiktu interaktyvios schemos. Todėl kiek padirbėjau su copy-paste.
Tai srovės šaltinis kuri norėjau įdėti į radiją vietoje urano oksido rezistoriaus (Urdox) kurio jau nebuvo. Nepainioti (kaip painioja wiki) su bareteriu:
Grundigas dirba laboratorijojeNedidelis gaisriukas kiemePhilips philetta atrestauruotaO šitą teks daryti nuo nulio
Taigi, kas naujo. Grundigas buvo restauruotas ir dabar stovi darbe, laboratorijoje. Galima klausytis FM. Darbo kieme įvyko gaisas, gaila pražiopsojau pradžią. Galvojau: “koks durnius vėl užstatė laboratorijos langus su fūra ir dabar krauną kažką pokšančio”. O pasirodo, tamsu dėl dūmų, o pokši sproginėjančios padangos. Philips philetta radijukas suremontuotas ir atrestauruotas. Dabar tereikia naujų rankenėlių, nes dėl schemos specifikos 50% tikimybė, kad užpurtys jei griebsi reguliuoti. Seniau žmonės buvo paprasti- vienas 230V laidas tiesiai prie korpuso (ir rankenėlių) ir visa apsauga tai pačių rankenėlių buvimas ir nelaidumas.
Daugybę metų guli toks lempinis aparatas- Simfonija 003. Gaminta 1971 – 1976. T.y. gali būti mano amžininkė. Maniškė ko gero ~1975 metų gamybos. Bent jau taip parašyta ant lempų ir kondensatorių.
Tai lempinė radiola (radija ir patefonas), tačiau skiriasi nuo daugybės kitų, kad čia stereo aparatas. Gaudo ilgas, vidutines ir ultratrumpas bangas (UTB, kas dabar vadinama FM). Deja iš FM stereo signalo negaudo, nes ji tarybinio standarto stereo kodavimo. O bangas aš jau perstumiau į šiuolaikinį diapazoną. Pakeliui radau gamybos broką FM bloke- kondensatorius nebuvo prilituotas. Bet matyt visiems buvo dzin, kas 1975 klausėsi FM?
Darbo metu. Matosi jau pakeisti keli kondensatoriai. Ir kiek pavalyta.
Praeitam šimtmetyje kiek pamenu veikė tik FM, dabar jau nebe, nes dažniai ne tie. Dažnius persukom. O AM neveikė dėl to, kad nebuvo vienos lemputės. Patefonas kaip ir veikia. Tik bėda- iš galvutės ištekėjo kažkoks snarglys ir ji dabar beveik neveikia. Radau kažkokią kitokią, bet ji visiškai netinka.
Ir atėjo kažkoks momentas, kai kilo noras paremontuoti. Įjungus buvo pastebėta, kad ne tik nėra vienos lemputės, bet ir dvi išėjimo lempos išimtos ir numestos. Sudėjus atgal pastebėta, kad jų anodai įkaito iki raudonumo- vadinasi yra DC nutekėjimas į lempų tinklelius. Tipinė bėda dėl kondensatorių. Dalį kondensatorių užsakiau, bet šiuolaikiniai aukštavolčiai kažkaip brangoki… O poto nusprendžiau, kad kai kuriuos kondensatorius keisiu į bet kokius. Taip 0,047µF x 400V pasikeitė į 0.33µF x 1000V. Nieko, veikia. Tikriausiai žemi pagerėjo1 :).
keli kondensatoriai pasimetė. Triūbeliniai- geri, liko po dažnio perstumimo. Dideli elektrolitai iš maitblokio panaudoti kaip naujų kondenstorių “nešėjai”.
Taip po truputi pasikeitė 105% popierinių kondensatorių į pagrinde polipropileno ir truputis keramikos. Kodėl daugiau šimto? Ogi įdėjau kelis papildomus kovodamas su trugdžiais.
Vienintelis rimtesnis remontas buvo teisingas UTB diapazono pakeitimas. Teko pakeisti gal kokius 6 kondensatorius ir nuvynioti vieną vija iš geterodino apvijos. Dėl verjėrio ir variatorių, naujas diapazonas apima tik pusę vakarietiško diapazono. Nesvarbu, nes man patinkančios stotys pasigauna.
Visdėlto kokie niekšai buvo tie sovietai- schemos iš interneto truputi neatitinka realybes. Kas dar baisiau- niekur nėra “silk screen”, o montažinių schemų numeracija neatitinka principinės schemos numeracijai.
Iš pribumbasų – mechaninis dažnio pareguliavimas su elektromotoru. Tačiau jis kaip ir veikia tik UTB/FM diapazone. Iš čia pasiskolinau ~14V savom reikmėm. O štai originaliam stereo dekoderiui, tranzistoriniam, radijos kurėjai 24V pasidarė iš … 260V (!), rezistoriaus ir dviejų nuosekliai sujungtu stabilitronų.2
Jei prabilom apie stereo, tai tarybinio standarto dekoderis buvo išmestas ir pastatytas kiniškas modulis. Visiškos kokybės nebus, nes rodos pas tarybinį standartą FM tarpinio dažnio plotis kiek per mažas pilnam stereo signalui.
Anachronizmas lempinėje radijoje. Dabar kaip perjungi į stereo, dingsta šiltas lempinis garsas3.
Beveik visas lempas pakeičiau į naujas, tik geterodino-mixo lempos (6И1П) neradau. Žalios akies lempą (6Е1П) radau visiškai naują, dabar šviečia labai stipriai ir jautriai smaukosi. Veikė tik AM diapazonuose. Poto pradėjo veikti tik FM diapazone, o AM dingo4. Gal kažkur jungikliuose nėra kontakto. Ten signalai kaip ir ateina iš tarpinio dažnio stiprintuvo ir per jungiklius ateina į šią lemputę. Šiaip, kiekvieną kartą paversdamas radija ant šono, laukiu eilinio siurprizo- tai kažkur laidelis atsilituoja, tai iš viso “šalta pajkė5” ar nebeveikia koks nors jungiklis. Ko norėti- tarybinis palikimas ir darbo kokybė, 50 metų amžius ir dar neteisingas sandėliavimas. Taigi, akies neveikimas AM liko kaip vienintelis defektas.
Palyginimui dvi nuotraukos, “before” ir “after”. Gal kiek matysis darbai:
“Kiek” pasikeitė maitinimo šaltinio kondensatorių nominalai:
Kodėl originalai 450V, kai ten max 260V?
Radijos kūrėjai apie tokias talpas kogero net negalėjo svajoti. Talpa padidėjo kažkur 5 kartus. Kaip ne keista, mėlyno kondensatoriaus (iškarto po diodų) įtaka minimali. O štai antras, kuris stovi po droselio, labai pamažino 50/100Hz foną. Beja apie talpas- visi išimti kondensatoriai rodė per dideles talpas. Čia taip mano multimetras reaguoja į nedidelius nuotekius. Ir tikrai ten buvo nuotekis, nors 500V megaommetras nieko neparodė.
Dar vienas baisus anachronizmas- apšvietimo lempučių (ir ne tik) keitimas į LED:
“šiltos” spalvos LED juostelė ir LCD monitoriaus matricos viduriai. Kairėje- raudonas LED kuris vadinasi “музика”. Ši lempa šviečia pastoviai (nebent įjungsi “Речь”), tai kaitrinės lemputės čia nelabai. Dar bus “stereo” LEDas.
nėra originalių kolonėlių, todėl negaliu nieko pasakyti apie “skambėjimą”. Su pigiom 8Ω kolonėlėm (gal 2 litrų dydžio), skambėjo prastokai. Vėliau radau kolonėles iš kažkokio “prabangaus” televizoriaus, 4Ω. Skamba gana gerai. (aš šiaip glušas, man viskas gerai skamba. beveik) ↩︎
gaunasi taip: 260-24=236V gesinimas ant 19KΩ rezistoriaus. Pabandžius pasiskolinti įtampą iš čia, nugesinau visiškai 24V. ↩︎
Dėl signalo lygių skirtumų ir mikroschemos signalas per stiprus, o į mikroschema irgi ateina per didelės amplitudės signalas. Todėl panašu, kad stereo signalas pakraipytas. ↩︎
Aš tikrai pamenu, kad veikė. Schema ten paprastutė, ir signalas yra. O rezultato nėra. ↩︎
Toks efektas, kai dėl laiko, lydmetalio kokybės, termostreso ir mechanikos suyra lydmetalis- atsiranda mikro įtrūkimai. ↩︎
