WRT54G ar WRT54GL tai labai žinomas Linksys/Cisco Systems bevielis rūteris. Jis labai pagarsėjo, kai atsirado galimybė į juos instaliuoti Linuxo pagrindu sukurta firmwarę. Naujausi modeliai be “L” raidės indekso yra kastruoti originalaus ruterio variantai. Eina pletkai, kad originalus rūteris, po to kai pasidarė atviras kodas, pasidarė pernelyg tobulas ir pradėjo konkuruoti su “profesionaliais” Cisco Systems modeliai. O jie žymiai brangesni. Visos kalbos, kad kompanija taupo pinigus sumažinus atmintį yra niekalų verta. Šiais laikais 8 ar 2 Mb čipų kaina beveik nesiskiria. Ir gal mažesni čipukai gail būti brangesni. 🙂

Dabar galima isigyti abu modelius, bet jei susigalvojot pirkti, pirkite modelį su “L” raide. Bus galima instaliuoti daugiau navarotų.

Vienam žmogui paprastas, ne “L” ruteris dirbo labai nestabiliai. Naujausias originalus firmware nepadėjo. Nepadėjo ir DD-WRT micro firmwarė. Aš laikinai paskolinau savo ruteriuką su “L” raide kuris rodos stabiliai dirbo, bet jis vistiek strigdavo. Kilo itarimas į trugdžius iš maitinimo pusės. Tas pasitvirtino per elektros tinklų anomalijų vakarą- pamirguliavūs kiek lempom, abu rūteriai užlūžo jau pas mane namuose. Nutariau pasianalizuoti jų konstrukciją.

Vidinis stabilizatorius klaisikinis impulsinis. Tik kiek nustebino panaudoti kondensatoriai. Visi buvo 25V x 220uF. Įėjime dar suprantu tokio kondiko naudojimą, bet 3.3V ar CPU Core 1.8V naudoti tokius kondikus su neaiškiu ESR buvo kiek keista. Todėl kondikus teko pakeisti. Bėda ta, kad kondikų aukštį riboja korpuso konstrukcija, o ir kojyčių tarpas mažokas.

Čia WRT54G plokštė prieš tobulinimą:

Matosi laisva vieta tikriausiai 5V stabilizatoriui.

Po tobulinimo:

Įėjimo kondikas padidintas iki 25V x 470uF, kiti kondikai- 6.3V x 1500uF. Vienas kondikas ilituotas papildomai į tuščia vietą- ten buvo aptikta 3.3V.

O čia dvi plokštės palyginimui: WRT54G viršuje ir WRT54GL apačioje. Pas GL yra 5V stabilizatorius ir didesnės atmintys (tiek flash, tiek RAM). Pas GLą perlitavau visus kondikus į panašius kaip ir G modelyje.

Po tobulinimo, abu ruteriai veikia žymiai stabiliau. Šiuo metu darome testus.

Beja, į “G” modelį taip pat telpa kiek apkarpytas linuxinis firmware.

Vienoje firmoje reikėjo instaliuoti keleta Antivirusų Norton 2008. Ten viskas labai legalu, todėl vieni ativirusai ėjo kaip “clean install”, kiti kaip “upgrade”. Pagalvojau, kokia čia bėda- šmaukšt- pliaukšt ir viskas bus gerai. Aš visai užmiršau, kad Nortonai yra blogis. Ne tik stabdžiai, bet ir idiotizmo viršunė. Darant upgreida Nortonas 2008 pareikalauja du (2) kartus perkrauti kompą…

Ateini prie kompo, išsilukšteni iš dėžutės CD ir CD-key. Inkiši kompaktą ir tikiesi ramaus automatinio instaliavimo. Nifiga. Paleidžiam, pasileidžia installeris kuris kelias-keliolika minučiu (čia priklauso nuo CDROM ir kompo silpnumo) pasismaukęs pareiškia- dabar yra problemos su senesne (2007) metų programa. Žodžiu- fix it, o šiuo metu installeris abortuojasi ir try again. Pasileidžiam seno Nortono valdymo panelę- ten mirksi raudonai, kad kažkoks updeitas nedainstaliuotas. Užkilinam šita procesą. Bandom iš naujo. Dabar instaleris pasako- žinot, šitam kompe yra prisilogine kiti vartotojai, todėl pizė-kazė ir vėl instaleris abortuojasi. Perkraunam kompa, kad kažkurie miegantys loginai išsijungtu. Iškarto leidžiam instaleri- pist- instaleris abortuojasi, nes siuo metu veikia Live updeitas. Kilinam Live updeita senos versijos ir pagaliau instaleris pasileidžia. Kažką ilgai ir nuobodžiai smauko, diskai sukasi poto pareiškia, kad instaliacija dar nepavyko reikia restartuoti. Po restarto instaliacija vėl prasitesia. Poto išlenda debilnas priverstinis registravimas prie kažkokio on-line nortono-symanteko serviso ir Antivrusas terorizuoja suteikti asmeninę informaciją: tipo vardas, pavardė, adresas ir panašiai. Ir mygtuko atsisakyti nėra. Gerai, kad 4 kartus paspaudus NEXT ir nepildžius duomenų, slaptai atsiranda mygtukas SKIP. Praskipinus užsikuria ativirusas kuris baisiausiai susijaudina, kad jis turi per seną virusų duombazę. Ir jungiasi updeitai. Nors ir geras internetas, updeitai vyksta labai ilgai. Kiek ziurėjau- duomenys iš interneto pumpuojami gal kelias minutes, o kokia penkioliką minučių tie duomenys importuojami. A poto paprašoma restartuoti windoze.

Palyginus su AVG antivirusu, Norton 2008 yra debilnas produktas jau savo instaliacijoje ir stabdyme. Dar neaišku kaip jis virusus gaudo…

Į sena Celeroną 1.6Ghz, 512Mb RAM, Nortono antivirusas instaliavosi 50 minučių!

Gruodžio mėnuo papuolė toks nelabai pilnas naujų projektų ar užbaigtų senų… Todėl nutariau parašyti žinutę apie bet ką… Kad ir apie super-duper prietaiso prototipo kurybą 🙂 Kas tai galėtų būti? Panašus į būrimo rutulį su high-tech patobulinimais ar kažkokį holoprojektorių. Tiesa pasakius nesakysių kas čia per aparatas. Gal, žmogus pavaizduodas nuotraukose ir išduos paslaptį apie prietaisą ir jo ateitį… Tik turiu pranešti, kad super slapta informacija apie projektą kurį užėmė mano kompe virš 15Gb (gigabaitų) vietos sunaikinta. Tai padaryta dėl žmonijos gerovės. Paprasti žmonės dar nedaaugo iki tokios technologijos ir gali nesusitvarkyti su tokios technologijos naudojimo pasekmėm.

Čia jau minėtas įdėjos autorius Henkas bando sureguliuoti prietaiso XXXXXXXXX, XXXXXXXXXXXX ir YYYYYYYYYYYY, YYYYYYYYYYYY parametrus. Reguliuojant šiuos parametrus, autoriaus mentaliniai sugebėjimai nenukentėjo. Į schemą, kabančią ant sienos galite ir nežiūrėti- nieko ten nėra, nėra ten ir slaptos schemos, nėra ten ir eksperimentų rezultatų. Ten tik kelios protingos įdėjos pasiskolintos iš japonų inžinierių- aš tas įdėjas radau, kai perverčiau kompiuterinio tomografo schemą.

Čia matosi dalis prietaiso iš arčiau. Nuotraukoje dešinėje- informacijos nešėjai ir dviejų nešėjų sujungimo hubas.

Kaip pašalinis efektas buvo pastebėta, kad prietaisas labai stipriai reaguoja į metalinius tvirtinimo elementus, pigius medienos pakaitalus, laminuotas plokštes ir kitokį 20a pabaigos, 21a pradžios populiarų produktą. Todėl buvo daug vargo, kol suradom autentišką antikvarinį staliuką su naturalios medienos kojytėmis ir natūraliu akmeniniu paviršiumi. Beja, apvali stalviršio formą pagerino rezultatą net 1.7%!

Jau seniau rašiau apie į mano rankas patekusį terminalinį kompiuteriuką. Ten man nepavyko kažkaip jį paleisti. Gal jau buvo sugadintas Windows CE imidžo failas ar dar kas nors. Šiandien vėl papuolė keli terminaliukai su tuo pačiu gedimu- paisputę kondikai maitblokyje. Per pusvalandžiuką juos pakeičiau ir pradėjau žaisti su kompiukais.

Terminalai bent jau užsikūrė iki standartinio mėlyno windozės fono. Ir net bandė jungtis prie kažkokio tai serverio. Įdėjus kortelę į dideli kompiuterį matosi keli Windows CE sisteminiai “image” failai ir “Document and Settings” direktorija. Ten guli keistoki sisteminiai failai kuriuose surašyti visi Windows CE registry ir kiti nustatymai. Kažkur čia slepiasi slaptažodžiai ir sistemos nustatymai. Nieko gero internete tuo klausimu neradau, bet netyčia eksperimentuodamas su failais pastebėjau, kad užtenka perkelti “system.hv” failą į kitą vietą (ar net perkopijuoti failą pirmyn- atgal) ir Windows CE (bent jau šio modelio terminalo) pameta sistemos nustatymus ir pasirodo konfiguracinis “wizardas”.

Jei jau pamatom šitą langelį, tai drasiai spaudžiam “cancel”. Poto einam į “Start Menu”, “settings” ar “Control panel”. Ten susirandam “System” ikonėlę ir spaudžiam “reset to factory default”. Po to kompas teisingai persikrauna, paklausia tinklo nustatymus, video nustatymus ir pasileidžia desktopas.

Mano turimose CF (compact flash) kortelėse turėjo būt WinCE 4.2Pro ir 5.0 (o gal jau ten visur 5 versija). Šioje versijoje instaliuotas Internet Exploreris 6.0 neturi lietuviškos koduotės. Unicodinius puslapius (kad ir šį Weblogą) rodo teisingai- su visom raidėm.

Šiaip labai smagus internetinio naršymo kompiukas. Jį galima paleisti “kiosk mode”, tada vartotojai negalės reguliuoti sistemos nustatymų. Tai pat rastos programos standartiniams Win šeimynos serverių terminaliniams pasijungimams. Taip pat ir Cytrix klientas.

Žaidžiant su failais iš CF kortelės svarbu diskelio neformatuoti ir neliesti (nekopijuoti, kilnoti, perrašyti) BLDR failo iš pagrindinio katalogo.

Mano turimo prietaiso failai CF kortelėje:

2003.04.15  18:38            16.384 BLDR
2007.12.06  20:04    dir          BMP
2007.12.06  20:04    dir          Documents and Settings
2020.01.28  04:38            67.739 EBOOT.BIN
2005.08.20  16:18        15.484.163 NK.BIN
2005.08.20  16:15           308.316 SPLASH.BIN

Documents and Settings turinys:

2007.12.06  20:04    DIR          default
2001.05.31  12:24                52 default.mky
2001.05.31  12:41           131.072 system.hv
2004.09.08  09:45                52 System.mky

default turinys:

2001.05.31  12:41           131.072 user.hv

BLDR- tai “antrasis” bootloaderis. Pirmasis įrašytas į boot bloką. BLDR tai nejudinamas failas. Pajudinsit ir boot blokas nesuras jo. Ir gausit kažką panašaus į “sitema nerasta”. Kad atkurti sistemą reikės gauti veikiančios sistemos imagę. Splash.bin- ekrano užsklanda. Kiek supratau taip paprastas BMP failas su nedideliu papildomu headeriu. eboot.bin- nežinau. nk.bin- tai visas likęs softas ir pati WinCE (The Windows CE image). Per patį Windows CE, kortelės turinys atrodo žymiai įdomiau- ten yra ir windows ir program files direktorijos ir dar visokių gerybių.